-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Atminties diplomas šiandieną įteiktas ir KGB kalėjimuose kalėjusiam, sovietinę priespaudą patyrusiam Panevėžio dailės patriarchui, miesto garbės piliečiui, dailininkui ir pedagogui Kaziui Naruševičiui.
Prieš 17 metų mirusio menininko diplomą atsiėmė į iškilmingą ceremoniją atvykę K. Naruševičiaus anūkas, artimuosius pasveikino renginyje dalyvavęs Panevėžio meras Rytis Račkauskas.
„Projektas „Grįžtanti atmintis” ir jos dalis – atminties diplomų teikimo ceremonija yra prasminga Vilniaus universiteto iniciatyva. XX amžius buvo sudėtingų konfliktų ir naikinančių karų amžius. Galima dvejopai elgtis su šiuo paveldu – mėginti atsikratyti, užmiršti, ištrinti iš atminties arba mėginti jį naujai permąstyti, įtraukti į savo atmintį. Universitetas pasirinko antrąjį kelią. Tai mūsų žinia Lietuvos visuomenei ir tarptautinei bendruomenei, kad pajėgiame atvirai žiūrėti į save“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Prieš šešerius metus VU įsteigtas atminties diplomas ir vieša jų teikimo ceremonija yra istoriniu tyrimu paremtos iniciatyvos „Grįžtanti atmintis“ dalis. Jos tikslas – įvertinti totalitarinių režimų poveikį VU bendruomenei, atrasti nuo jų nukentėjusius asmenis ir simboliškai grąžinti juos į bendruomenę.
Šiuo metu jau rasta ir simboliniais diplomais pagerbta per pusantro šimto asmenų. Tačiau į atminties diplomą galėtų pretenduoti dar daugiau kaip tūkstantis žmonių: lietuviai, lenkai, žydai.
Nominantų yra ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje, jų gali būti ir kitose Europos ir pasaulio šalyse.
Išskirtinio talento pedagogo ir tapytojo, stropaus Panevėžio visuomenininko K. Naruševičiaus kandidatūrą Atminties diplomui gauti pateikusiai panevėžietei istorikei, publicistei Joanai Vigai Čiplytei toks dailininko įvertinimas labai svarbus asmeniškai. K. Naruševičius buvo jos mokytojas.
J. V. Čiplytė apdovanojimus „Grįžtanti atmintis“ seka nuo pat jų atsiradimo. Tokia iniciatyva panevėžietei istorikei yra labai jaudinanti ir prasminga.
K. Naruševičiaus kandidatūrą ji sako nusprendusi pasiūlyti labai spontaniškai. Kadangi palaiko glaudžius ryšius su universiteto bendruomene, ten nuolatos lankosi rinkdama medžiagą savo knygoms, J. V. Čiplytei nepasirodė sunku surinkti informaciją apie įžymųjį dailininką ir ją pateikti universitetui.
„Komisija sprendė, ar tikrai žmogus vertas tokio diplomo. Ją patikinau, kad K. Naruševičius tikrai yra kalėjęs Lukiškių kalėjime, nurodžiau fondą, kad patys galėtų pasitikslinti, kad tikrai buvo sovietų kankintas, sužalotas apkurto. Ir jau šių metų vasario pabaigoje gavau pranešimą, kad K. Naruševičius yra paskirtas nominacijai“, – pasakoja J. V. Čiplytė.
Žinoma publicistė neslepia, jog toks komisijos sprendimas jai labai reikšmingas.
„Aš tikrai tikėjau, jog toks žmogus kaip Kazys Naruševičius yra vertas šio pagerbimo. O kada komisija pati pradėjo tyrinėti jo gyvenimą, surado nuostabių dokumentų apie jo studijų metus, apie kurių egzistavimą pati nė nežinojau“, – sako J. V. Čiplytė.
Panevėžyje kiek daugiau nei prieš metus lankęsis ir „Sekundės“ kalbintas Panevėžio dailės patriarcho anūkas, Vokietijoje gyvenantis Lukas Naruševičius teigė jau vaikystėje supratęs, kad jų šeimoje yra ypatingas žmogus. Jis matydavo, kaip pas senelį ateidavo kiti menininkai, plūsdavo jo mokiniai, vykdavo įvairios parodos.
Kai mirė žymus dailininkas ir daugelio panevėžiečių piešimo mokytojas, jo anūkui Lukui tebuvo vos septyneri. Visgi jis puikiai prisimena vaikystės akimirkas su seneliu, kai, nutaikęs laisvą minutę, K. Naruševičius vaiką pamokydavo dailės pradmenų.
„Tuo metu dažnai lankydavausi jaukiuose, tvarkinguose senelių namuose Panevėžyje. Labiausiai patikdavo įslinkti į senelio dirbtuves, kur būdavo tikra laisvė vaikui: aplink daug dažų, popieriaus ir niekas nesaugojo, kad tik neišsitepliotum. Čia galėdavom daryti, ką norėdavome. Visuose namuose ant kiekvieno kampo būdavo kreidelių, pieštukų ir kitų priemonių piešti“, – prisiminė L. Naruševičius.
Garsiojo dailininko palikuoniui labai svarbu, kad Panevėžys saugo senelio atminimą. Anūkas stengiasi kiekvienais metais pamatyti K. Naruševičiui atminti skirtuose pleneruose dalyvaujančių menininkų darbus, pats dažnai apsilanko Panevėžyje.
K. Naruševičius gimė Panevėžio rajone, Dūdonių kaime. Besimokydamas Panevėžio berniukų gimnazijoje, surengė pirmąją asmeninę kūrybos parodą. Karo metais studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus universitete – lietuvių kalbą ir literatūrą bei meno istoriją. Po karo menininko mokslus nutraukė sovietų represija – metus panevėžietis kalėjo KGB kalėjimuose.
Valdžiai nepatiko išsiskiriantis, talentingas, valdžiai nepaklūstantis žmogus.
Grįžęs į laisvę, tapytojo diplomą K. Naruševičius gavo tik 1970 m. Nuo 1949 metų dailininkas dirbo Panevėžio miesto mokyklose piešimo mokytoju, įkūrė kelias dailės studijas. 1967-aisiais kartu su Aloyzu Jočiu Panevėžyje įkūrė Vaikų dailės mokyklą ir pats joje dirbo iki pat Lietuvos nepriklausomybės. K. Naruševičius buvo ne tik menininkas, bet ir mokytojas bei visuomenininkas. Įkūrė ir kurį laiką vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekcijai.
Parodose, ir Lietuvoje, ir užsienyje, K. Naruševičius dalyvavo nuo pat 1962 metų.
Vėliau menininko sveikata ėmė silpti, puolė ligos, bet dailininkas iki pat paskutinio oro gurkšnio nepaleido teptuko.
Mirė K. Naruševičius 2004-aisiais, būdamas 84-erių. Dailininko meninį palikimą artimieji tebesaugo Panevėžyje.
Komentarai
-
- Vidmantas,
- 09:17 2022.03.15
Rodyti visus komentarus (1)Nuostabus mokytojas dėkingas už pasiektas žinias!!!
Mokiausi 5-oje vidurinėje, vaikų dailės mokykla buvo įkurta 7-oje vidurinėje.