-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Alytus dar 2019-aisiais pasistatė pačią didžiausią trasą Lietuvoje, ją įsirengė ir Šiauliai.
Panevėžiečiai dviračių entuziastai jau antrą sezoną treniruojasi ekstremalaus sporto aikštelėje Kultūros ir poilsio parke.
Ekstremalai pripažįsta, kad vien jos nepakanka.
Triukų dviračiais jie renkasi mokytis savadarbėse trasose. Viena jų įrengta netoli motokroso trasos, kita – pačių dviratininkų rankomis sukasta Staniūnuose.
„Prie motokroso trasos yra savadarbė trasa, tačiau ji netinkama varžyboms. Parke tokia trasa būtų patogesnė ir dėl savo vietos“, – sako dviračių entuziastas panevėžietis Ramūnas Skupas.
Anot jo, Kultūros ir poilsio parkas velotrasai – puiki vieta. Jis neabejoja, kad aikštelė tikrai nestovėtų tuščia.
„Kiekvienas naujas objektas, kaip matome iš praktikos, pritraukia vis daugiau žmonių. Neabejotinai tokia trasa skatins jaunimo užimtumą, didesnį judėjimą. Nauja velotrasa taip pat pritrauks entuziastų ir iš kitų miestų“, – įsitikinęs R. Skupas.
Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Justino Jasiukaičio teigimu, idėja Panevėžiui turėti velotrasą brandinama jau seniai.
„Tokią aikštelę buvome numatę atnaujinant Kultūros ir poilsio parką, bet tąkart tam pritrūkome lėšų. Dabar atsirado galimybė dalyvauti projekte. Būtų išties gerai, jeigu velotrasą turėtume ir Panevėžyje“, – sako J. Jasiukaitis.
Kultūros ir poilsio parke, žaliajame plote tarp didžiosios vaikų žaidimo aikštelės ir riedlenčių parko, atsirastų panaši velotrasa kaip ir kaimyniniuose Šiauliuose.
Ji būtų kiek didesnė nei kaimynų. Planuojama, kad 1916 kv. m užimančioje teritorijoje atsirastų dvi trasos.
Pradedančiųjų trasa siektų 49 m ir būtų skirta patiems mažiausiems, dar besimokantiems valdyti vadinamąjį balansinį ar paprastą dviratuką.
O pagrindinė trasa, sudaryta iš didesnių kalniukų ir staigesnių posūkių, užimtų 160 metrų. Aukštesni kalniukai nuo pėsčiųjų takų būtų atskiriami medinėmis tvoromis.
Abi trasas dviratininkai, riedutininkai, riedlentininkai ir paspirtukininkai galėtų įveikti nemindami pedalų ir nesispirdami.
Norimas greitis yra pasiekiamas tik kūno judesiais, tad taip lavinami ne tik dviratės transporto priemonės valdymo įgūdžiai, bet ir fizinė ištvermė bei pusiausvyra.
„Neabejotinai tai būtų populiari pramoga ir aktyvus laisvalaikio leidimo būdas tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. O ir treneriai džiaugiasi, nes kuo mieste daugiau tokių vietų, kur gali treniruotis dviračių mėgėjai, tuo ir treneriams lengviau atrasti talentus“, – teigė J. Jasiukaitis.
Sporto skyriaus vedėjo teigimu, velotrasa formuojama tik rankomis ir liejama iš asfalto, todėl jos įrengimo išlaidos paprastai būna nemažos.
Savivaldybė ieško būdų, kaip tokį projektą įgyvendinti ne iš miesto kišenės, o kitų finansavimo šaltinių.
„Panevėžyje dviračių sportas yra aukšto lygio, turime neblogai išvystytą infrastruktūrą, bet dar viena vieta, kur dviračių entuziastai galėtų atrasti save, tikrai labai reikalinga. Tai ne tik įtraukiantis sportas, bet ir būdas aktyviai praleisti laisvalaikį“, – mano J. Jasiukaitis.
Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos Linos Bareikienės teigimu, velotrasai lėšų tikimasi gauti teikiant paraišką pagal Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną programą.
„Tai konkursinė priemonė, tad nežinia, ar gausime finansavimą, nes paprastai konkursui teikiama išties nemažai paraiškų. Be vasaros dar nežinosime, ar šiam projektui gavome finansavimą“, – sakė L. Bareikienė.
