-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesus neretai lydi įtampa ir nesusikalbėjimas. Galutinį žodį, kas teisus, o kas ne, taria teismas, tačiau ginčo sprendimas teisinėmis priemonėmis nėra vienintelė išeitis.
Sutaupyti ne vieną bylinėjimosi dieną bei pasiekti tvarų šeimos ginčo sprendimą gyventojams vis dažniau padeda naujoviškas konfliktų sprendimo būdas – teisminė mediacija.
2017 metai išsiskyrė intensyvia teisminės mediacijos plėtra Lietuvoje metais. Teisminei mediacijai perduota kone perpus daugiau civilinių bylų – 540 (2016 metais – 313), dvigubai išaugo ir po teisminės mediacijos pasirašytų taikos sutarčių skaičius 230 (2016-aisiais – 114).
Tai rodo didėjantį visuomenės norą ieškoti kompromiso, atsikratyti pykčio ir sutarti dėl visoms ginčo pusėms priimtinų sąlygų.
Dažniausiai teisminė mediacija pasirenkama bylose, kurios susijusios su šeimos teisiniais santykiais – pernai teisminei mediacijai perduota 333 tokių bylų. Su prievoliniais santykiais susijusių bylų skaičius siekė 236, mediacija taip pat pasitelkta 88 ginčuose, kilusiuose iš daiktinių teisinių santykių.
„Niekas paprastai nenori tąsytis po teismus, tapti teisinių džiunglių įkaitais – sako Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas Artūras Driukas. – Dabar žmonės turi tam alternatyvą – kreiptis į mediatorius ir spręsti ginčus taikiai gali bet kuris gyventojas, ši paslauga nemokama.“
„Sėkminga mediacija – tai abi laimėjusios šalys. Į pirmą vietą iškeliami šalių interesai, jų norai ir poreikiai, todėl ypač džiugu, kad vis dažniau pavyksta atkurti gerus šeimos narių santykius, o svarbiausia – abipusę pagarbą. Perdavus mediacijai vieną bylą, viena taikos sutartimi neretai išsprendžiama ir kita ar net kelios susijusios bylos“, – priduria A. Driukas.
„Sėkminga mediacija – tai abi laimėjusios šalys. Į pirmą vietą iškeliami šalių interesai, jų norai ir poreikiai, todėl ypač džiugu, kad vis dažniau pavyksta atkurti gerus šeimos narių santykius, o svarbiausia – abipusę pagarbą.“
A. Driukas
Asmenims, nusprendusiems ginčą spręsti taikiai, padeda tarpininkai – teismo mediatoriai. Pernai šias funkcijas Lietuvoje atliko 366 asmenys (2016 metais – 269, 2015-aisiais – 129), iš jų – 71 teisėjas.
Būtent mediatoriams-teisėjams pernai teko didžiausia (87 procetani) dalis teisminei mediacijai perduotų civilinių bylų. Daugiausia jų dirbo Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos miesto apylinkių teismuose.
A. Driuko manymu, kad bet kuris asmuo, mąstantis apie ginčo sprendimą teisme, pirmiausia turėtų įvertinti galimybę pasinaudoti teismine mediacija. Teisėjas pabrėžia, kad teisminė mediacija nėra teismo procesas. Tai neformali procedūra: taisykles nusistato pačios šalys, jos gali vėl susitikti, aptarti, kas netinkama, ir pakeisti priimtą preliminarų sprendimą.
Anot Teisminės mediacijos komisijos pirmininko, sėkmingam rezultatui šeimos bylose pasiekti būtina teisminės mediacijos nuolatinė sklaida ir skatinimas. „Mediacija šiuo metu išgyvena pakilimą. Vadinasi, atsiranda daugiau teisinio išprusimo, pamažu keičiasi ginčų sprendimo kultūra“, – džiaugiasi A. Driukas.
• 2017 metais 102 procentais išaugo po teisminės mediacijos pasirašytų taikos sutarčių skaičius, 72 procentais daugiau civilinių bylų perduota teisminei mediacijai.
• Teismų sistemos atstovai 2017-aisiais sudarė 33 procentų teismo mediatorių, 19 procentų jų buvo teisėjai.
• Teismo mediatoriaus vidutinis amžius – 42 metai. Jauniausiam teismo mediatoriui 27-eri, vyriausiajam – 70 metų.
• Nuo 2020 metų sausio 1 dienos numatoma privaloma mediacija šeimos bylose, kuria šalys turės pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo.
