-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio poliklinika už galimybių paso neturinčių darbuotojų testavimą nusiteikusi mokėti ir šiųmetį gruodį, ir kitų metų sausį. Miesto didžiosios įmonės elgsis įvairiai – vienos apmokės visų testų kainą, kitos – pusės, trečios – visai nemokės. O štai švietimo įstaigoms Savivaldybė siūlo pačioms apsispręsti, mokėti ar ne už nepasiskiepijusiųjų tyrimus.
Panevėžio poliklinikai vadovaujančio Karolio Valantino teigimu, nuo gruodžio 1-osios mobiliajame punkte, esančiame Ramygalos gatvėje netoli kapinių, nebebus atliekami vadinamieji greitieji testai, kai atsakymas gaunamas per 15 minučių. Jų atlikti teks kulniuoti į privačias miesto laboratorijas. O poliklinikos slaugytojai paimti nosies išskyrų, reikalingų testui, važiuos į tokias darbovietes, kuriose bus surinktas daugiau nei pusšimtis neskiepytų žmonių.
Pasak direktoriaus, vykstama bus į įmones, su kuriomis bus sudarytos sutartys dėl apmokėjimo už testų atlikimą. Anot jo, tokių sutarčių poliklinika jau yra sudariusi. Testus bus privalu darytis kas 7–10 dienų, tad kas tiek laiko numatyti ir testuotojų vizitai į įmones. Kol kas, pasak K. Valantino, Panevėžio įmonės tokias sutartis sudarinėja tik gruodžiui.
O mobiliajame punkte nuo gruodžio 1-osios bus atliekami tik antigenų testai, vadinamieji PGR, testai, kurių atsakymas anksčiausiai ateina kitą dieną.
Pastarosiomis dienomis Ramygalos gatvės mobiliajame punkte matyti besitiriančių suaktyvėjimas. Pasak K. Valantino, per dieną čia padaroma iki 600 testų. Pusė jų – greitieji, tai yra tie, kurių reikalauja darbovietės.
Paklaustas, ar Panevėžio poliklinikoje yra tokių, kuriems po gruodžio 1-osios irgi teks darytis testus, kad galėtų eiti į darbą, K. Valantinas pripažino, kad galimybių paso neturi 7 darbuotojai. Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, itin trūkstant medicinos srities personalo, poliklinika nesiryžo eiti va bank ir bent du ateinančius mėnesius pati mokės už imuniteto neturinčių darbuotojų testus.
Pasidomėjus, kuo patys medikai argumentuoja nenorą skiepytis, poliklinikos vadovas svarstė: „Nors kuolą ant jų galvų tašyk. Sako, kad nenori, nepasitiki, susigalvoję visokių skiepo pasekmių.“
Pats K. Valantinas teigė jau pasiskiepijęs tris kartus, atėjus laikui noriai eis ir ketvirto skiepo.
„Nes kam rizikuoti?“ – nusiteikęs direktorius.
Kad neprarastų reikalingų darbuotojų, dalis Panevėžio pramonės įmonių sutinka atverti pinigines jų testams.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento, Panevėžio bendrovės „Metalistas“ valdybos pirmininko Manto Gudo teigimu, ir paties Panevėžio, ir šio regiono įmonėse yra nepasiskiepijusių ir pačios aukščiausios kategorijos specialistų, ir pačius paprasčiausius darbus atliekančių darbuotojų. Įvertinusios, kad šiuo metu surasti gerą darbuotojų – didelis iššūkis, anot M. Gudo, dalis įmonių pasiryžusios apmokėti testus, dalis, tarp jų ir „Metalistas“, kompensuos pusę testavimosi kainos. Tačiau, anot jo, yra ir darbdavių, kategoriškai atsisakančių šitaip išlaidauti.
Pasak M. Gudo, „Metaliste“ dirba 130 darbuotojų. Nors, anot verslininko, buvo padarytas nemažas darbas raginant kolektyvą skiepytis, galimybių pasus turi maždaug 100.
Kaip išskirtinę įmonę, kurioje itin didelė dalis pasiskiepijusių, M. Gudas įvardijo bendrovę „Panevėžio stiklas“. Jos vadovas Gintaras Petrauskas patvirtino, kad iš 270 darbuotojų skiepo kol kas atsisakė tik 4. Ar įmonė mokės už jiems privalomus testus, pasak direktoriaus, dar neapsispręsta.
Panevėžio švietimo įstaigose darbuojasi 144 nepasiskiepiję, tad nuolat testuotis einantys pedagogai ir 126 vadinamieji nepedagoginiai darbuotojai. Tokius duomenis pateikusios Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Audronės Bagdanskienės teigimu, kiekviena miesto švietimo įstaiga turi bent po du tris dėl įvairių įsitikinimų nesiskiepijančius žmones.
Miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius skaičiuoja, kad greta 270-ies galimybių pasų neturinčių švietimo srities darbuotojų, sporto įstaigose tokių yra 18, kultūros įstaigose – 21, socialinėje srityje – 28. Iš daugiau nei 160 pačios miesto Savivaldybės administracijos darbuotojų lapkričio 1-ąją galimybių paso neturėjo 12.
„Per Savivaldybės ir skyrių vadovų pasitarimą nutarta leisti pačioms įstaigoms spręsti, ar jos iš savo lėšų mokės už nesiskiepijančiųjų testavimą. Galiu patikinti, kad kitų metų Savivaldybės biudžete lėšų neturinčiųjų galimybių paso tyrimams tikrai nėra numatyta“, – pabrėžė K. Armonavičius.
Žinia, kad atsakomybė, kaip pasielgti su skiepų priešininkais, guls ant pačių mokyklų vadovų pečių, šiuos papiktino.
„Laukčiau tvirtos miesto vadovų žinios – mokėti už šiuos tyrimus ar ne. Kitaip gali mokykloje rastis priešprieša“, – nepasiskiepijusių ugnį į save bijo atkreipti „Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė.
Šioje mokykloje testuotis privalės penki darbuotojai.
„Laukčiau konkrečių nurodymų, mokėti už testus ar ne. Manau, tai visos Savivaldybės, ne atskirų mokyklų ar jų vadovų reikalas“, – įsitikinusi D. Valiukienė.
