Dėl katilinės – karas be taisyklių

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.08.05 08:00

Nors panevėžiečiai už šildymą bei karštą vandenį jau ne vienus metus moka daugiausia iš didžiųjų šalies miestų, grupelė gyventojų griebėsi drastiškų ir net neteisėtų priemonių sustabdyti koją į miestą bandantį įkelti monopolininkės konkurentą.

Pasipriešinimas pirmojo nepriklausomo šilumos gamintojo atėjimui į Panevėžį tampa nebevaldomas ir sunkiai beprognozuojamas. Nors daugiau nei pusė Aukštaitijos sostinės gyventojų tapę savotiškais kainų įkaitais ir už šildymą bei karštą vandenį jau ne vienus metus moka daugiausia iš didžiųjų šalies miestų, grupė žmonių iš pietinės miesto dalies visais įmanomais būdais siekia sustabdyti koją į miestą bandantį įkelti monopolininkės „Panevėžio energijos“ konkurentą. Nepaisant, kad nė viena iš skundais užverstų institucijų nėra įžvelgusi jokio būsimosios biokuro katilinės pavojaus sveikatai ir aplinkai, Stetiškių mikrorajono ir aplinkinių gatvių gyventojai griebiasi drastiškų priemonių. Kad sustabdytų šilumos kainas Panevėžyje realiai sumažinsiantį ir monopolininkei dėl to nenaudingą investuotoją, saujelė aktyvių protestuotojų spjovė net į viešąją tvarką. Miesto viešosiose erdvėse šią savaitę pasirodė savavališkai iškabinti plakatai ir stendai su kovingu šūkiu „Katilinei ne“. Sutapimas ar ne, kad tokie plakatai iškabinti premjero Sauliaus Skvernelio vizito Panevėžyje išvakarėse.

Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistas Saulius Matulis patvirtino, kad už tokių plakatų su Savivaldybe nesuderintą iškabinimą gresia atsakomybė.

„Plakatai, stendai viešosiose erdvėse traktuojami kaip reklama. Jiems kabinti, statyti privaloma gauti Savivaldybės leidimą. Mes tokiems plakatams dėl katilinės tikrai nesame išdavę jokio leidimo. Tai akivaizdus viešosios tvarkos pažeidimas“, – patvirtino S. Matulis.

S. Matulio teigimu, tokie protestuotojų prieš katilinę plakatai iškabinti savavališkai, nesuderinus su Savivaldybe ir už tai gresia atsakomybė.

Gąsdinimai laužti iš piršto

Panevėžio daugiabučių namų laiptinėse šią savaitę iškabinti ir skelbimai prieš biokuro katilinės statybas Beržų gatvė 6A. Juose deklaruojama, esą kovojama už sveikos gyvenamosios aplinkos išsaugojimą. Tokie argumentai keisti ne tik naujos kartos katilinės statytojams, bet ir higienos specialistams. Pastarieji, jausdami gyventojų spaudimą, ypač atidžiai nagrinėjo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, tačiau nerado, dėl ko galėtų paprieštarauti katilinės statyboms. Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistas Povilas Bružas tvirtina, kad fizikinė ir cheminė tarša – triukšmas, taip pat oro tarša – užkūrus katilinę neviršys nustatytų higienos normų.

„Galima tarša skaičiuota imant blogiausią įmanomą variantą, prie didžiausios esamos Panevėžyje oro taršos pridėjus galimą katilinės taršą. Bet net ir tokiu atveju oro tarša prie katilinės vis tiek neviršytų leistinų ribų. Žmonės nenori, kad šalia namų atsidurtų toks objektas, bet aš negaliu gąsdinti, kad sveikatai bus daromas neigiamas poveikis“, – teigė P. Bružas.

Specialistai tampa įkaitais

Nepaisant to, kad Visuomenės sveikatos centras paneigė įtarimus dėl galimos būsimosios katilinės žalos šalia gyvenančiųjų sveikatai, saujelė panevėžiečių ir toliau tais pačiais skundais vieną po kitos užverčia valstybines institucijas: Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Seimo komitetus ir parlamentarus, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijas, galų gale – ir pačią Panevėžio savivaldybę.

Kol kas nė viena jų neįžvelgė priežasčių, dėl ko katilinės Panevėžyje statytojams turėtų uždegti raudoną šviesą. Vienintelis gyventojų pasiekimas – Savivaldybė, jų spaudžiama, kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad šioji investuotojų pareikalautų papildomai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.

Valstybinių institucijų išvadas ir mokslinius patvirtinimus, jog būsimoji katilinė nekenksminga nei aplinkai, nei sveikatai, visuomenei ir Savivaldybei pateikusi jos statytoja bendrovė „Biokuro energija“ šiuo metu atlieka reikalaujamą perteklinį vertinimą.

Jo nė nesulaukę, dalis pietinės miesto dalies gyventojų vėl rengia naują ataką.

Viena iš protestuotojų lyderių, Stetiškių mikrorajone gyvenanti Asta Kulbienė tvirtino, esą jau surinkta maždaug 400 gyventojų parašų prieš katilinės statybas Beržų gatvėje.

„Įjunkit žmogišką faktorių. Ar jūs norėtumėte gyventi prie tokio objekto?“ – vieną iš esminių argumentų pateikia A. Kulbienė.

Pagrįsti argumentai nereikalingi

Nepaisant, kad institucijų kompetentingi specialistai ramina, jog katilinės statytojai nepažeidžia įstatymų, o būsimas objektas nenuodys aplinkos, gyventojai remiasi ne jais.

„Mes savo gretose turime specialistą, kuris išmano tokių katilinių specifiką“, – tvirtina A. Kulbienė.

Panevėžietė aiškina, jog katilinės į Beržų g. nenorima įsileisti dėl to, kad nuo jos veiklos tarša vis tiek padidėtų, nepaisant, kad ji neviršytų leistinų normų.

Katilinę projektavusios bendrovės „Enerstena“ atstovai panevėžiečius kvietė atvykti į Kauną apsilankyti analogiškose katilinėse, patiems įvertinti jų skleidžiamą triukšmą, pasikalbėti su vos už kelių dešimčių metrų esančių daugiabučių gyventojais. Visgi nepriklausomo šilumos gamintojo įsileisti nenorintys panevėžiečiai tokį pasiūlymą kategoriškai atmetė.

A. Kulbienė aiškina nematanti prasmės apžiūrėti, anot jos, skirtingų objektų.

Toks panevėžietės argumentas stebina katilinės projektuotojus. „Enerstenos“ projektų rangos vadovas Robertas Kalėda pasakoja pateikęs A. Kulbienei jos prašomus duomenis apie katilines Kaune, tačiau tuo jos domėjimasis ir baigėsi.

„Siūlome atvykti apžiūrėti dviejų katilinių, analogiškų suprojektuotai Panevėžyje. Nors patys statiniai nėra visiškai tokie patys, bet jų įranga, technologija, galingumas identiški“, – teigė R. Kalėda.

„Biokuro energijos“ direktorius Almantas Vinikas prisipažįsta pirmą kartą susidūręs su gyventojų absoliučiu nenoru išklausyti ir kalbėtis.

„Vienintelis gyventojų motyvas prieštarauti – tokio objekto neturi būti jų kaimynystėje. Daugiau nesame išgirdę jokių argumentų. Nei Visuomenės sveikatos centro ataskaita, nei dabar rengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita jiems neįdomios. Protestuotojams tiesiog nepriimtinas faktas, kad katilinė stovės kažkur jų mikrorajone. Tokiais savo veiksmais jie žemina valstybines institucijas ir tikrai neatstovauja visų panevėžiečių interesams“, – stebisi A. Vinikas.

Nors protestuojančiųjų lyderė A. Kulbienė tvirtina, jog katilinės statytojams skersai kelio stoja mažiausiai jau 400 žmonių, tokiais skaičiais sunku patikėti. Mat į jau keletą susitikimų su gyventojais susirenka kur kas mažesnės gretos: į pirmąjį, vykusį dar balandį, neužsuko nė vienas – verslininkų atstovai veltui valandą laukė susidomėjusiųjų būsimąją katiline, į kitus du, vykusius vėliau, atėjo 30–50 žmonių.

Galimybė sumažinti finansinę naštą

Netgi jei iš tiesų protestuotojų armija siekia kelis šimtus žmonių, patenkinti jų asmeniniai interesai gali turėti nemažą poveikį viso likusio Panevėžio gyventojams. Aukštaitijos sostinėje centralizuota šiluma tiekiama 36 761 buto gyventojams, 80 individualių namų, 43 pramonės įmonėms, 358 švietimo, sveikatos įstaigoms bei kitoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, Panevėžyje šilumos kaina jau kurį laiką yra didžiausia iš penkių šalies didmiesčių, o Lietuvoje pigiau už šilumą moka net 20-ies miestų gyventojai.

Kad grupė panevėžiečių agresyviai priešinasi biokuro katilinių plėtrai, gal ir neturėtų stebinti, nes nepritariančiųjų naujos katilinės statyboms sąraše – ir „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus Petro Diksos pavardė.

Kitas keistas sutapimas – aktyvūs protestai Panevėžyje įsibėgėjo tarsi tyčia dabar, kai artėja į pabaigą paraiškų pateikimo pagal priemonę „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“ Europos Sąjungos paramai gauti terminas.

Į Panevėžį per saujelės gyventojų statomas barikadas sunkiai žengiančios įmonės „Biokuro energija“ valdybos pirmininkas Mindaugas Vėgelė tvirtina, esą nepriklausomo šilumos gamintojo atėjimas būtų pati realiausia galimybė sumažinti kainas ir Aukštaitijos sostinėje. Anot jo, remiantis praėjusio šildymo sezono kuro kainomis, būsimosios biokuro katilinės šilumos kilovatvalandė kainuotų 2 euro centus. „Panevėžio energijos“ – per 3 centus.

M. Vėgelė skaičiuoja, kad, pagal praėjusio šildymo sezono įkainius, užkūrus nepriklausomo šilumos gamintojo katilinę, centralizuotai panevėžiečiams tiekiama šiluma galėtų atpigti 5–10 proc. Tokiu atveju maždaug 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių butui, praėjusią žiemą už šildymą mokėjusiam vidutiniškai 39 eurų per mėnesį, šiluma gali pigti 1,95–3,9 euro. Taigi per šildymo sezoną tokio buto šeimininkas galėtų sutaupyti apie 14–28 eurus.

Pagal praėjusio šildymo sezono įkainius, užkūrus nepriklausomo šilumos gamintojo katilinę, centralizuotai panevėžiečiams tiekiama šiluma atpigtų 5–10 procentų.

Sujudino šilumos ūkį

Pirmajam nepriklausomam tiekėjui prasiskynus kelią į Panevėžio šilumos rinką, galima tikėtis tokių biokuro katilinių plėtros mieste, ką parodė Kauno pavyzdys. Laikinojoje sostinėje per keletą pastarųjų metų vienai po kitos išdygus septynioms nepriklausomų šilumos gamintojų biokuro katilinėms, kauniečiams šiluma atpigo maždaug perpus.

Konkurentų atėjimas ir pačią monopolininkę „Panevėžio energiją“ verstų koreguoti savo veiklą.

Kad galėtų varžytis su perpus už dujas pigesnį biokurą kūrenančiais šilumos tiekėjais, Savivaldybės įmonei irgi neišvengiamai tektų persiorientuoti. Ir nors privatus investuotojas dar tik ruošiasi statyti katilinę, „Panevėžio energija“ jau planuoja pokyčius. Pagrindinei savo akcininkei – miesto Savivaldybei bendrovės pateiktame investicijų plane numatyta per keletą ateinančių metų biokuro naudojimo plėtra.

Iki 2020 metų „Panevėžio energija“ planuoja pastatyti du po 8 MW galios biokuro katilus. Bendra numatoma investicijų suma 6,6 mln. eurų.

Dalį šių lėšų įmonė pasirengusi gauti iš Europos Sąjungos paramos fondų, kitą dalį padengs pati, o tai yra už šildymą jai sumokantys Panevėžio gyventojai.

„Biokuro energijos“ būsimoji 20 MW galios biokuro katilinė investuotojui kainuos 7 mln. eurų ir šio privataus objekto statybos nepatuštins gyventojų kišenės.

„Saujelė panevėžiečių nori miestą „apsaugoti“ nuo nepriklausomo šilumos tiekėjo, kad toliau išlaikytų rojaus sąlygas monopolininkei. Labai gražu parodyti, kad „Panevėžio energija“ atsinaujina, miestą paremia į Savivaldybės biudžetą sumokamais dividendais nuo uždirbto pelno. Bet iš tiesų paremia tai ne ji, o gyventojai, už šildymą mokantys brangiau nei kitose savivaldybėse“, – situaciją mato M. Vėgelė.

Valdybos pirmininkas nepaneigia galimybės, kad situacijai tampant nevaldomai investuotojas gali būti priverstas kreiptis į teisėsaugą dėl į kalbas nesileidžiančių, niekieno, net valstybinių institucijų, argumentų negirdinčių protestuotojų veiksmų.

Konkurentai nelaukiami

Valstybės skatinama nepriklausomo šilumos gamintojų plėtra, kaip pripažįsta Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl konkurencijos įtakos kainai naudinga pirmiausia vartotojams. Tai reiškia, kad naujam žaidėjui įkėlus koją į Panevėžį išloštų daugiau nei pusė jo gyventojų. Kad dabartinė šilumos kaina panevėžiečiams mauna kelnes, rodo „Panevėžio energijos“ skolininkų mastai.

Šiuo metu bendra šilumos vartotojų skola bendrovei sudaro 3,6 mln. eurų, iš jų gyventojų skola – 3,4 mln. eurų.

Saujelės panevėžiečių protestai prieš „Biokuro energijos“ planą Beržų gatvėje statyti biokuro katilinę naudingi šilumos monopolį Aukštaitijos sostinėje turinčiai „Panevėžio energijai“. Jos generalinis direktorius Petras Diksa, pats dalyvavęs viename iš protestuotojų surengtų susirinkimų, neslepia naujo žaidėjo nelaukiantis, nors pripažįsta nesidomėjęs privačios katilinės poveikiu aplinkai. „Panevėžio energijos“ vadovas mato grėsmę įmonei, kuri, vadovas neslepia, net ir techniškai nepasiruošusi priimti nepriklausomų šilumos tiekėjų.

„Mūsų hidraulinė sistema suplanuota iš dviejų šaltinių – katilinės Pušaloto gatvėje ir elektrinės bei katilinės Senamiesčio gatvėje. Atsiradus trečiam, galimi sutrikimai sistemoje“, – motyvavo P. Diksa.

Direktorius aiškina, esą naujo žaidėjo atėjimas šilumos kainai vargu ar turėtų įtakos. Vis dėlto paklaustas, kodėl tuomet bendrovė taip neigiamai žiūri į nepriklausomą šilumos gamintoją, pripažino, kad atsiradęs dar vienas žaidėjas kirstų „Panevėžio energijos“ pelnui.

Išlaikyti monopolį įmonei naudinga ir dėl kur kas pragmatiškesnių motyvų. „Panevėžio energija“ yra didžiausia Savivaldybės įmonė, sukūrusi 518 darbo vietų. Bendrovė viešai nurodo, jog šeši administracijos darbuotojai uždirba vidutiniškai po 2 717 eurų, 29 vadovų – padalinių viršininkų ir jų pavaduotojų vidutinis atlyginimas siekia 1 402 eurus, 139 specialistų – 944 eurus. Mažiausiai – 660 eurų – uždirba septyni tarnautojai.

Panevėžiečiams už šildymą mokant brangiau nei dvidešimtyje šalies miestų, „Panevėžio energijos“ grynasis pelnas 2016 metais siekė 2,4 mln. eurų.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #katilinė
• #Panevėžys
• #šildymas