Augustas Makrickas dalyvavo ir su kolegomis laimėjo Skaistakalnio, J. Čerkeso-Besparnio sodybos, Senvagės architektūrinius konkursus. G. KARTANO nuotr.

Darbas sugrąžino į Panevėžį

Darbas sugrąžino į Panevėžį

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Po daugiau nei pusantrų metų trukusių paieškų ir šešiolika kartų skelbtų konkursų Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius pagaliau turi vedėjo pavaduotoją.

Juo tapo architektas, urbanistas 31-erių Augustas Makrickas, miesto žiniomis besidomintiems panevėžiečiams pažįstamas kaip lankomiausių vietų – Skaistakalnio parko, Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos, Senvagės sutvarkymo projektų vienas iš autorių.

Pavaduotojo pareigas jis pelnė konkurse nugalėjęs du kandidatus.

Duoklė gimtinei

Gimęs ir augęs Panevėžyje, baigęs J. Balčikonio gimnaziją, A. Makrickas, kaip ir dauguma gabių jaunuolių, mokslų siekė ne gimtajame mieste.

Bet prabėgus dvylikai metų, išvydo skelbimą apie laisvą darbo vietą miesto Savivaldybėje.

„Galvoju, kad reikia atiduoti duoklę gimtajam miestui“, – sako į Panevėžį sugrįžęs jaunas specialistas.

Matydamas, kaip jam augant atrodė Panevėžys ir koks yra dabar, A. Makrickas teigia regintis, kad Aukštaitijos sostinė juda gera linkme.

„O dar laukia labai įdomių projektų, kaip, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, kuriems miestui reikia ruoštis. Yra tikrai daug įdomių darbų, prie kurių norisi prisidėti: ir pačiam pasimokyti, ir pasidalyti savo patirtimi“, – nusiteikęs A. Makrickas.

Darbais nenutolo

A. Makrickas pastaruosius kelerius metus užsiėmė individualia veikla, dirbo su įvairiomis įmonėmis. Jo darbo patirtis – ir teritorijų planavimo, ir statinių.

Panevėžietis architektūrą studijavo ne vien Lietuvoje. Žinių pagal mainų programą sėmėsi Krokuvos bei Prahos universitetuose, stažavosi JAV.

Tačiau nuo gimtojo miesto nenutolo. Tiek jo bakalauro, tiek magistro darbuose nagrinėjama Panevėžio centrinės dalies urbanistinė plėtra.

Baigdamas magistro studijas, A. Makrickas dalyvavo ir su kolegomis laimėjo Skaistakalnio, J. Čerkeso-Besparnio sodybos, Senvagės architektūrinius konkursus.

Taigi, kaip dabar atrodo šios vietos, yra ir jo nuopelnų.

Architektui teko dirbti ir Klaipėdoje, ieškant rajone 40 hektarų teritorijos kapinių plėtrai. Su Vilniaus miesto savivaldybe rengė Karoliniškių mikrorajono galimybių studiją, yra darbavęsis ir su privačiais investuotojais vystant daugiabučių teritorijas įvairiose sostinės vietose ir pan.

„Panevėžys tikrai patrauklus ir patogus. Dėl to norėjau sugrįžti čia gyventi.“

A. Makrickas

Gyvybės pilnas miestas

Pasak A. Makricko, Panevėžyje plėtojami urbanistiniai projektai duoda labai didelį impulsą miestui, jame atsiranda patrauklios viešosios vietos, užpildomos žmonių.

„Išėjusieji pasivaikščioti nusiperka kavos – vietiniam verslui atsiranda daugiau galimybių. Matome, kad mieste daugėja gyvybės, judesio. Norėtųsi to nestabdyti“, – sako architektas.

Jo nuomone, Panevėžį verta toliau vystyti kaip labai kompaktišką, patogų ir patrauklų gyventi, nesustoti vien ties centrinės jo dalies atnaujinimu. Gyvenamuosiuose mikrorajonuose, pavaduotojo nuomone, taip pat reikia atnaujinimo norint, kad gyvenimas čia būtų patogesnis.

„Norisi, kad gyvenimas virtų visame mieste, ne tik centrinėje dalyje“, – Panevėžio viziją mato A. Makrickas.

Anot jo, itin svarbus ir patogus susisiekimas tiek tarp miesto centro ir gyvenamųjų mikrorajonų, tiek su priemiesčiais, Panevėžio rajonu.

„Grandiozinių, tikslinių vizijų, kad imsi, padarysi ir viskas pasikeis, nėra. Iš architektūrinės pusės miestas yra gyvas organizmas ir negali kažko vieno taisyti. Reikia viskam atiduoti duoklę ir stengtis, kad visur būtų gerai“, – sako A. Makrickas.

Pasak vedėjo pavaduotojo, miesto centrinė dalis yra vizitinė kortelė, kurią pamato visi, tačiau norisi, kad ir gyvenamoji aplinka būtų patogi, saugi, kad po miestą būtų patogu ne tik važinėti automobiliais, bet ir saugiai vaikams iki mokyklos nueiti ar nuvažiuoti dviračiu.

Patrauklus ir patogus

A. Makricko nuomone, Panevėžio didelis privalumas yra jo kompaktiškumas, nors kartais vietiniams ir atrodo, jog viskas labai toli.

„Panevėžyje nuo centrinės dalies geras pusvalandis kelio turbūt iki bet kurios jo vietos. Tai yra didelis privalumas, ne visuose miestuose tai įmanoma“, – pastebi architektas urbanistas.

Dėl aplinkkelio istoriškai taip susiklostė, kad vakarų kryptimi – į Šiaulių, Klaipėdos pusę – miestas išsivystė labiau.

„Man atrodo, kad tai savo laiku truputį „nugesino“ centrinę miesto dalį, daug kas ją aplenkdavo“, – sako jis.

Kita vertus, A. Makricko manymu, dabar dėl to galbūt yra ir tam tikros naudos – miestas turi gyvybingą vakarinę dalį.

„Panevėžys tikrai patrauklus ir patogus. Dėl to norėjau sugrįžti čia gyventi“, – sako naujasis Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų