Karas Ukrainoje pristabdė būstų pardavimus Panevėžyje, tačiau kainų nepažabojo – ekspertai prognozuoja tolesnį jų augimą. P. Židonio nuotr.

Būstų rinkos atvėsimas – laikinas

Pasikeitusi geopolitinė situacija pasaulyje ir prasidėjęs karas Ukrainoje nuspaudė stabdžius ir nekilnojamojo turto rinkoje. Ekspertai pastebi, kad nors Panevėžyje sudaromų sandorių skaičius sumažėjo, kainoms kol kas tas įtakos nedaro – jos ir toliau kopia į viršų.

Panevėžietis Kęstutis nuo kovo pradžios bando parduoti 42 kv. m dviejų kambarių butą neseniai renovuoto namo Marijonų gatvėje ketvirtame aukšte.

Tame pačiame name, tik pirmame aukšte ir be balkono, panašaus apstatymo butą jo kaimynė sausio pradžioje pardavė per vieną dieną.

Kęstučio skelbimą nekilnojamojo turto portale per kovo mėnesį perskaitė daugiau kaip trys šimtai žmonių, dvylika iš jų paskambino, bet nė vienas taip ir neatvyko apžiūrėti būsto.

Pirkėjai delsia

Pardavėjas pasakoja sulaukęs net penkių brokerių skambučių su pasiūlymais būsto pardavimą patikėti jiems.

„Vienos agentūros savininkas sakė, kad šiuo metu jaučiamas savotiškas sąstingis. Anksčiau didžiąją dalį pirkėjų sudarydavo grįžtantieji iš emigracijos, tačiau dabar emigrantai kuriam laikui atidėjo planus grįžti ir stebi, kas bus toliau. Kai tokia situacija, įsipareigoti bankams nebeskuba jaunos šeimos“, – pasakojo Kęstutis.

Per mėnesį nesulaukęs pirkėjo, tuščio buto pardavimo rūpesčius Kęstutis visgi patikėjo nekilnojamojo turto agentei.

Jeigu nepavyks parduoti per tris mėnesius, panevėžietis svarsto būstą laikyti tuščią ir laukti geresnių laikų.

„Prieš 5–6 metų butą pirkome vaikams. Jie įsigijo namą ir butas tapo nebereikalingas. Kol svarstėme, ar verta parduoti, pasikeitė ir geopolitinė situacija. Norėtume gauti 45 tūkst. eurų ir kainos leisti neketiname, nes ir brokeriai sako, kad nekilnojamasis turtas dar brangs“, – svarstė Kęstutis.

Namų ieško sau

Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ biuro vadovas Vaidas Šukys patvirtino, kad prasidėjus karui Ukrainoje, pirmąsias savaites panevėžiečiai nuspaudė stabdį ir būstų rinkoje: krito ne tik paklausa, bet ir pasiūla. Tačiau dabar, anot jo, vėl grįžtama į įprastą ritmą.

„Tam tikrų nerimo ženklų yra, bet jie taip stipriai neturi įtakos sandorių skaičiams. Kainos ir toliau auga ir, ko gero, ta kilimo į viršų kreivė ir toliau kils“, – mano V. Šukys.

Anot jo, viena priežasčių, stimuliuojančių nekilnojamojo turto rinką, – stipriai išaugusi ir vis dar tebeauganti infliacija. Žmonės, norėdami apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo, kaip investiciją renkasi nekilnojamąjį turtą. Ypač dabar, kai nuomai skirti būstai išgraibstomi akimirksniu.

Visgi tokie pirkėjai, pripažįsta V. Šukys, sudaro tik nedidelę dalį. Dauguma namų dairosi pirmiausia sau.

Šiuo metu Panevėžyje lengviausia parduoti vieno, dviejų, trijų kambarių butus antrame, trečiame, dar ketvirtame aukštuose ir įrengtus taip, kad būtų galima iš karto keltis ir gyventi – su baldais, o svarbiausia, su buitine technika.

„Jeigu reikia remonto, baldų, pirkėjui tai jau papildomi rūpesčiai ir išlaidos. Dažnas neturi nei laiko, nei noro ar finansų užsiimti statybomis. Jeigu jauna šeima būstą perka su paskola, jai daug paprasčiau įsigyti įrengtą su visais baldais“, – pastebi V. Šukys.

Laikinas stabtelėjimas

Kad karas Ukrainoje savotiškai supurtė nekilnojamojo turto rinką, pastebi ir „Remax“ Panevėžio biuro vadovas ekspertas Arūnas Markevičius. Anot jo, Panevėžyje ypač pirmosiomis karo savaitėmis gerokai sumenko susidomėjimas bet kokio nekilnojamojo turto pardavimu. Nors pardavėjai bando guostis, kad truputį grįžtama į įprastines vėžes, visgi nekilnojamojo turto agentūrose apgulties nebėra.

„Susidomėjimas atslūgęs, bet jaunos šeimos, kurios ieško namų sau, planų neatideda. Kaip tik šiuo metu pardavinėju gana brangų butą ir jau radau tris potencialius pirkėjus – kam pavyks greičiau susitvarkyti dokumentus valstybės paramai gauti, tiems ir bus parduotas. Tikrai negalime sakyti, kad pardavimai stojo. Gal veikia psichologinis faktorius – žmonės stebi situaciją, analizuoja, vertina, kaip gali pasisukti geopolitiniai įvykiai Ukrainoje. Tas tikrai jaučiasi“, – sako A. Markevičius.

Kainų pasiutpolkė nestoja

Nekilnojamojo turto rinkos žinovo teigimu, kad ir kokie būtų pokyčiai visuomeniniame gyvenime – krizės ar tokie geopolitiniai įvykiai kaip karas Ukrainoje, nekilnojamasis turtas visuomet bus likvidus, jeigu bus adekvati kaina. Tačiau, jo nuomone, naivu tikėtis, kad dėl karo Ukrainoje nekilnojamojo turto kainos kris – tokį lygį jos pasiekė ne per metus ar dvejus, nors tik pastaraisiais metais fiksuotas rekordinis – kone 20 proc. kilimas.

Anot A. Markevičiaus, nors jau dabar Panevėžyje naujos statybos būstų su daline apdaila vienas kvadratinis metras kainuoja apie 1600 eurų, tačiau sparčiai brangstant statybinėms medžiagoms prie parduodamų būstų rašomi skaičiai irgi turės didėti. Naujos statybos būstų kainų augimas į viršų temps ir sovietmečiu statytų daugiabučių segmentą.

„Naivu būtų tikėtis, kad dėl dabar vykstančių pokyčių pasaulyje kainos nukristų. Taip nenutiks. Per pirmą karantiną turėjome tokį klientą, kuris skambindavo kiekvieną savaitę su klausimu, ar jau krito kainos. Bet šios dar išaugo“, – pasakojo A. Markevičius.

Netaupanti vartotojų karta

Eksperto teigimu, Panevėžio būstų rinka dar nėra persotinta. Atvirkščiai, stebima tendencija, kad jaunos šeimos itin aktyviai ieškosi sau namų Aukštaitijos sostinėje ar bando pasigerinti gyvenimo kokybę – keičia būstus į didesnius ar butus į nuosavus namus. Ir net auganti infliacija nepaveikia vartojimo įpročių.

„Atlyginimai kyla, bankai skolina už itin mažas palūkanas – visa tai lemia, kad žmonės drąsiai ima paskolas. Taip, brangsta maistas, degalai, bet turime jaunąją kartą, kuri kitaip į tokius kainų šuolius žiūri. Užaugo netaupanti vartotojų karta. Degalų kainos per gerą pusmetį pakilo kone 70 centų už litrą, bet nuo to mašinų gatvėse tikrai nesumažėjo“, – kalbėjo A. Markevičius.

Jaunos šeimos paprastai ieškosi erdvesnių būstų, o vyresnio amžiaus panevėžiečiai – atvirkščiai – didelius būstus keičia į mažesnius ir žemesniuose aukštuose.

Nauja tendencija ta, kad dar prieš penkerius metus individualūs namai buvo retesnis jaunų šeimų pirkinys, o dabar, kai prabangiai įrengtas butas kainuoja praktiškai tiek pat, kiek namas, vis daugiau šeimų renkasi pastarąjį – aktyviai perkami ne tik naujos statybos namai priemiestyje, bet ir tvarkingi senos statybos namai.

P. Židonio nuotr.

Mažų namų miestas

Dar prieš daugiau kaip penkerius metus ekspertai Panevėžį matė kaip individualių namų miestą.

Ta linkme ir einama – tokių didelių daugiabučių, kokie Aukštaitijos sostinėje kilo sovietmečiu, jau nebebus.

Juos keičia mažaaukštė tiek nuosavų namų, tiek ir daugiabučių statyba.

Nepaisant naujų tendencijų, Panevėžyje toliau paklausiaisi išlieka butai senos statybos daugiabučiuose.

„Kaip tik šiuo metu jauna šeima su valstybės subsidija perka butą pačiame miesto centre už 130 tūkst. eurų. Už tokią kainą jau galima nupirkti ir namą, kurio didžiausias privalumas – nuosavas kiemas ir garažas. Bet visų norai, poreikiai ir finansinės galimybės skirtingi. Savo pirkėją randa tiek centre esantys prabangūs būstai, tiek pigesni Nevėžio gatvėje, tiek ir namai priemiestyje“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas.

Kaip pastebi A. Markevičius, šiuo metu Panevėžyje būstų pasiūla sumažėjusi – esant didelei infliacijai neskubama parduoti turimo nekilnojamojo turto.

„Kai tokia didelė infliacija, parduoti turimo laisvo būsto niekas neskuba. Jeigu nėra būtinybės turėti daug pinigų, kuriam laikui susilaiko nuo pardavimo, laiko būstą juodai dienai. Mat bankai už indėlius pinigų nemoka, o infliacija juos labai sparčiai valgo. Tuo metu nekilnojamojo turto ar sklypų kainos tik augs“, – mano A. Markevičius.