-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kol Seimas netarė žodžio, kokios bus mero funkcijos, iškeltieji kandidatai pripažįsta ir patys nežinantys, dėl ko turės varžytis.
O kai kurie projekto rengėjai net prasitaria, jog pagal dabartinę dėlionę mero postas kažin ar beliks toks svarbus, kad dėl jo būtų verta varžytis.
Panevėžio rajono socialdemokratai skuba pirmieji įšokti į rinkimų traukinį. Savaitgalį vykusi rajono skyriaus konferencija kitąmet rungtis dėl mero posto pasiuntė dabartinį vicemerą Antaną Pocių.
Kandidatu į merus ilgametis politikas patvirtintas surinkęs daugiausia konferencijos dalyvių balsų. Dėl galimybės atstovauti socialdemokratams mero rinkimuose su A. Pociumi varžėsi rajono Tarybos nariai Rimantas Pranys bei Genė Jakaitienė.
Nuo 2015-ųjų du kartus vykusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose A. Pocius likdavo antroje vietoje, rinkėjų valia nusileisdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovui Povilui Žaguniui.
Šįkart A. Pocius pripažįsta, jog kandidatavimas į merus ypač keistas.
„Ir konferencijoje kalbėjome, kad renkame kandidatą, o nežinome, kokiam darbui jį renkame. Visiškai neaišku, kokios bus mero funkcijos. Šitaip dar nėra buvę, labai keista situacija“, – sako socialdemokratas.
A. Pociaus nuomone, iki šiol galiojusi tiesioginių mero rinkimų tvarka buvo labai gera ir jam neaišku, kodėl Seimo valdantieji, užuot tokią įteisinę Konstitucijoje, rengia pataisas, kurios susilpnintų mero galias.
„Tiek metų būdamas politikoje galiu pasakyti, kad įstatymai kuriami žiūrint, kas pačiam naudingiausia. Kiekviena partija skaičiuoja, koks variantas jai naudingesnis, kad laimėtų rinkimus. Niekas nepasikliauja šaltu protu, bet politiniu išskaičiavimu. Dabartinės pataisos dėl mero rinkimų irgi yra valdančiųjų išskaičiavimai“, – mato A. Pocius.
Jis neatmeta, kad Seime priėjus galutinę Konstitucijos pataisų, susijusių su gerokai apkarpytais mero įgaliojimais, svarstymo stadiją, gali būti, kad nepakaks balsų tokioms įteisinti.
Tai reikštų grįžimą į senąją tvarką, galiojusią iki 2015-ųjų, kai merą rinkdavo ne gyventojai, o į Tarybą išrinktos partijos.
„Todėl ir sakau, kad geriausias yra dabartinis variantas, kai merą tiesiogiai renka patys gyventojai ir jis nėra tik vykdytojas, kokiu ruošiamasi padaryti, o pats turi balso teisę. Dabartinė sistema ir rinkimus suaktyvina, ir meras jaučia tiesioginę atsakomybę prieš rinkėją, tai kodėl ją reikėjo keisti“, – sako A. Pocius.
Socialdemokratų kandidatu į Panevėžio rajono merus patvirtintas Antanas Pocius stebisi, kad likus vos metams iki rinkimų Seimas dar nėra pasakęs, kokios iš tiesų bus mero galios. „SEKUNDĖS“ nuotr.
Vienas ilgiausiai Lietuvoje mero regalijas nešiojantis Panevėžio rajono vadovas P. Žagunis teigia esąs nusiteikęs dėti tašką.
Mero poste valstietis – dar nuo 2004-ųjų. Ilgiau už jį „merauja“ Druskininkuose socialdemokratas Ričardas Malinauskas bei Pasvalyje – konservatorius Gintautas Gegužinskas.
Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Panevėžio rajono skyrius, prieš savaitę nauju pirmininku išsirinkęs Smilgių seniūną Edmundą Toliušį, dar tik pradeda dėlioti galimus kandidatus kitąmet vyksiantiems savivaldos ir mero rinkimams, P. Žagunis teigia pastaruosiuose dalyvauti nebenusiteikęs.
Aš, perskaičiusi dabartinį įstatymo projektą, būdama kandidate tikrai labai pagalvočiau, ar verta dalyvauti tokiuose mero rinkimuose.
G. Burokienė
„Jei kolegos nuspręstų, į rajono Savivaldybės tarybą sutikčiau kandidatuoti, turiu tam tikrą patirtį ir žinojimą apie gyvenimą Panevėžio rajone. Bet apie kandidatavimą į merus šiandien nebegalvoju.
Nesakau, kad neturiu sveikatos ar patirties, kad būčiau nusibodęs ar kažką blogo padaręs, bet vis dėlto ateina metas žmogui pradėti galvoti, kiek dar laiko jam liko ir kaip tą likusį laiką išnaudoti“, – nusiteikęs P. Žagunis.
Jis tikina, jog toks sprendimas nesusijęs su dabartine sumaištimi Seime dėl tiesiogiai išrinkto mero galių. Valstiečių atstovas prasitaria ne kartą mąstęs, jog tašką dėti jam reikėjo gerokai anksčiau, baigiantis praeitai kadencijai.
Nuo 2004-ųjų mero pareigas einantis Povilas Žagunis teigia nebesąs nusiteikęs toliau varžytis dėl šio posto. „SEKUNDĖS“ nuotr.
„Aš, perskaičiusi dabartinį įstatymo projektą, būdama kandidate tikrai labai pagalvočiau, ar verta dalyvauti tokiuose mero rinkimuose“, – sako parlamentarė, LVŽS atstovė Goda Burokienė, darbo grupės vietos savivaldos teisinio reguliavimo pakeitimams parengti narė.
Projektas, kuriame bus nustatytos ir tiesiogiai išrinkto mero funkcijos, pasak Seimo narės, turi būti užregistruotas po balandžio 19-osios ir tuomet taptų atviras visuomenei.
„Kol kas turime tik juodraštinį variantą ir jame gali šis tas keistis. Tačiau pagal tai, ką dabar jame matau, meras bus kažkas tarp dabartinio mero ir administracijos direktoriaus, netgi labiau pastarasis“, – teigia G. Burokienė.
Pasak politikės, pagal dabartinį projektą, nors merą ir toliau rinktų savivaldybės gyventojai, iš didžiausią jų pasitikėjimą turinčio politiko būtų atimta balsavimo teisė. Meras sudarytų Tarybos posėdžių darbotvarkes, vadovautų posėdžiams ir, nors pats galėtų teikti savo pasiūlymus Tarybai, balsuoti jam nebūtų leista.
„Meras taptų vykdytoju, jam perrašytos dabartinės administracijos direktoriaus funkcijos, o direktorius liktų mero pagalbininku“, – projektą komentuoja parlamentarė.
Statytinių vietoje gali atsidurti ir vicemerai. Šiuo metu jie kartu yra ir Tarybos nariai, taigi turi balso teisę.
„Dabartiniame projekte nematau, kad būtų įrašyta, jog vicemerai iš Tarybos narių. Vadinasi, tokiu atveju jie turėtų atsisakyti Tarybos nario mandato, nes irgi neturės balso teisės“, – sako G. Burokienė.
Tokį projektą LVŽS atstovė teigia vertinanti labai skeptiškai. Ji neatmeta, jog merus vykdytojais paversiantis teisės aktas Seime gali negauti jam priimti reikalingo palaikymo.
„Tikrai buvo galima padaryti kitaip. Socialdemokratai siūlė, o mes tam pritarėme, kad į Konstituciją būtų įrašyta, jog meras ne tik renkamas žmonių, bet, kaip ir dabar, yra ir Tarybos narys. Tada nebūtų buvę pokyčių. Kažkodėl valdančioji dauguma nuo to susilaikė ir tik jausdama didelį spaudimą įrašė, kad meras būtų renkamas. Bet nereiškia, kad tai, ką sukūrė darbo grupė, lengvai praeis Seime“, – prognozuoja G. Burokienė.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje pradėti vykdyti nuo 2015 metų. Iki tol merą išsirinkdavo į Tarybą patekusios partijos.
Visgi 2021-ųjų balandį Konstitucinis Teismas pareiškė, kad tokie rinkimai prieštarauja Konstitucijai.
Po šio sprendimo Seime imtasi Konstitucijos pataisų.
