-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pasak K. Mišinienės, tai beprecedentė byla, o situacija, kai tokius nusikaltimus darantis žmogus teisėtai globoja vaikus, yra „kiekvieno pedofilo svajonė“.
Teismas lapkričio pabaigoje šeimynos globėją pripažino kaltu dėl globotinių išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti ir seksualinio prievartavimo. Teismo duomenimis, nuo jo nukentėjo 3 šeimynos globotinės. Už tai pensininkui skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Jo sutuoktinė nuteista dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis ir pareigomis. Jai skirtas 9 mėnesių laisvės apribojimas. Šios moters broliui už tai, kad, pasak teismo, žinojo, kas vyksta visuomenėje gerbiamos šeimynos namuose, bet nutylėjęs apie globėjų nusikaltimus, skirta 1318 eurų bauda.
Šis globėjus triuškinantis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Nuteistieji jį apskundė Apeliaciniam teismui.
„Mes tiesos ieškosim iki galo, esam nekaltai apkaltinti. Daugiausia tikimės ne iš Apeliacinio, o Aukščiausiojo Teismo“, – sako nuteistoji ilgametė globėja.
Ji pasakoja vos prieš kelias dienas pakilusi iš patalo. Po to, kai lapkričio pabaigoje išgirdo teismo verdiktą, pasak nuteistosios, dėl patirto šoko iš karto atėmė kojas. Pensinio amžiaus moteris atsidūrė ligoninėje, kurį laiką buvo gydoma Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.
„Vos likau gyva. Liga nervinio pagrindo. Vasarį numatytas susitikimas su advokatais, jie pas mus atvažiuos į namus, nes man negalima į lauką išeiti. Vos prieš kelias dienas iš lovos pakilau. Po to teismo nuosprendžio iki šiol nevaikščiojau. Tiek iškenčiau, kad turbūt kankiniui tiek netenka“, – pasakoja buvusi globėja.
Realia laisvės atėmimo bausme nuteistas jos sutuoktinis, pasak moters, išgyvena ramiau.
„Jis gal kaip vyras ne taip jaudinasi, tiki, kad teisybė laimės. Jis ir šiaip lėtoko būdo“, – sako nuteistoji.
K. Mišinienė kritikuoja ir šeimyną turėjusius tikrinti vaiko teisių specialistus, teisme liudijusius, kad globotinės augo mylimos ir saugios. DELFI nuotr.
Ši šeimyna vaikus globojo kelias dešimtis metų. Skandalingai išgarsėję globėjai skaičiuoja užauginę bene trisdešimt svetimų vaikų, dar apie dvidešimt jų namuose yra laikinai pagyvenę ir sugrąžinti biologiniams tėvams.
Sutuoktiniai kategoriškai neigia baisius jiems kritusius kaltinimus seksualine vaikų prievarta ir tvirkinimu.
„Pas mus nuolat lankydavosi vaiko teisių specialistai. Jiems buvo privalu mus tikrinti. Ir vaikus apklausinėdavo atskirai, mums nedalyvaujant. Netgi buvo specialus kambarys tokioms apklausoms. Kiekvieną vaiką atskirai apklausdavo ir niekas niekada tokiais dalykais nesiskundė. Niekas nėra nė puse žodžio prasitarę, kad prie jų tėvas lenda“, – tikina buvusi globėja.
Mergina, kuri praėjus kone dešimčiai metų nuo išėjimo iš šeimynos pirmoji prabilo apie ten gyvenant patirtą seksualinę prievartą, pasak globėjos, juodu su vyru tikrindavusiems specialistams pasipasakodavo apie nesutarimus, bet apie tokius baisius nusikaltimus esą neužsiminė.
„Kartą buvo taip, kad neatsiklausus išėjo su drauge maudytis ir susižalojo ranką. Po to įvykio kurį laiką jos pas draugę neleisdavau, tai dėl to ir pasiskundė vaikų teisių specialistei. Skųsdavosi ir tuo, kad jai tenka kitus vaikus prižiūrėti, kad vaikai jai trukdo pamokas ruošti. Tai negi nebūtų pasisakę apie rimtesnius dalykus? Ir man nieko nepasisakydavo, o dabar gali visko prikurti, kad neva aš žinojau“, – tikina nuteistoji.
Teismo surinktais įrodymais, šeimynos globotinės, būdamos nepilnametės, o kai kurios ir mažametės, seksualinę prievartą patyrė 2009–2016 metais.
„Didelė tragedija tiek šiems vaikams, tiek apskritai kalbant, visai regiono bendruomenei, tiek Lietuvai, jog šios šeimynos steigėjai pasirodė besantys pabaisos – vienas prievartavo ir žagino jam patikėtas mergaites, o jo žmona aukas tildė, gniuždė, menkino jų išgyvenimus“, – sako KOPŽI vadovė K. Mišinienė.
Nukentėjusiomis pripažintoms buvusioms globotinėms viso teisminio proceso metu pagalbą teikusio centro vadovė teigia per savo daugiau negu 20 metų darbo praktiką nėra mačiusi tokio aukų persekiojimo, jų menkinimo, tokios lavinos šmeižto ir patyčių, kiek jų teko šioms aukoms.
„Per savo 20 metų darbo praktiką sunkiai prisiminčiau panašią bylą, kur prabilusios mergaitės, merginos būtų taip persekiotos, šmeižtos, jų gyvenimai ir asmenybės viešai trypiami, niekinami. Manau, pačios jos tokį nuteistųjų ir jų aplinkos elgesį priėmė kaip jiems įprastą, tą jos matė ir gyvendamos minėtoje šeimynoje“, – teigia K. Mišinienė.
K. Mišinienė kritikuoja šeimyną lankydavusius specialistus, tačiau, pasak centro vadovės, atsakomybę turi prisiimti ne tik jie, bet ir visuomenė.
„Tai, kad daugybę metų jūs visi didžiavotės šiais globėjais, kabinote jiems ordinus ir teikėte garbės raštus, kartu atleisdami juos nuo kontrolės ir atskaitomybės, padaro jus visus, deja, savotiškais bendrininkais. Gėda ir baisu buvo girdėti Vaiko teisių apsaugos tarnybos liudijimus apie tai, jog prievartą patyrusios mergaitės augo laimingos, prižiūrėtos, dėkingos savo globėjams. Žinoma, ką daugiau šios „tetos“ galėjo pasakyti, jeigu jų apsilankymai šeimynoje apsiribodavo kavutės pagėrimais ir pokalbiais apie orą? Kita specialistė, vaikų psichiatrė, saujomis skyrusi psichotropinius vaistus atseit labai „nesuvaldomoms“ šeimynos auklėtinėms, o tokios jos patapdavo po kiekvieno prievartautojo užpuolimo, nepasivargino įsigilinti į jaunųjų pacienčių situacijas, tačiau teisme girdėjome ją „ekspertiškai“ tvirtinant, jog „vaikai sunkiai atsiveria apie patirtą seksualinę prievartą, neretai jie amžiams lieka su šia paslaptimi“, – piktinosi KOPŽI vadovė.
Ji tvirtina esanti šokiruota unikalios situacijos, kai net moterų pagalbos organizacijos vadovė atvirai palaiko nuteistą vaikų prievartautoją, reiškia jam viešą pasitikėjimą.
„O tai kaip tada pasitikėjimas kriminalistais, prokurorais, teisėjais? Kaip gali kviesti smurtą patyrusias moteris bendradarbiauti su teisėsauga, jeigu galvoji, kad ši nieko nesugeba?“ – klausia KOPŽI vadovė.
K. Mišinienė nesutinka, kad nukentėjusiomis pripažintos mergaitės tylėjo apie daromą baisią skriaudą. Vadovė tikina, jog jos skųsdavosi, tik nebuvo išgirstos.
„Kalbame apie sutrikusius vaikus, kurie, teisybės dėlei, ir netylėjo apie patiriamą prievartą, persekiojimą, „senio lindimą“ prie jų. Kam pirmiausia mergaitės pasisakydavo, pas ką jos ieškojo pagalbos ir užuojautos? Pas globėją, šiandien nuteistą dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis ir pareigomis. Jos atsakas būdavo žiaurus ir negailestingas – „neišsigalvok“, – sako K. Mišinienė.
KOPŽI vadovė teigia susidūrusi su ne vienu panašiu atveju, kai prievartautojai yra patys artimiausi žmonės – globėjai, tėvai.
Anot jos, išties labai sunku priimti faktą, kad tie, kurie turėtų būti vaiko apsauga ir užuovėja, gali turėti ir realizuoti bjauriausius ketinimus jo atžvilgiu – lytiškai prievartauti ar tvirkinti.
„Kalbame apie seksualinio potraukio sutrikimą, pedofiliją, vis dar labai mažai visuomenėje yra žinių apie tai. Paradoksalu, jog kažkur toliau gyvenantis pedofilas yra suvokiamas kaip grėsmė, visuomenė jam nepakanti, linki pražūties ir kančių. Tačiau užtenka tokiam asmeniui atsirasti šalia, ir jau kalba eina apie „mėlynakį tėvuką, jis tikras angelas, ką jis galėtų nuskriausti?“ – pastebi K. Mišinienė.
Kaip ji sako, „šio konkretaus atpažinto nusikaltimo metu prievartautojas buvo įkopęs į 7 dešimtį“.
„Tikrai nemanau, kad tokio amžiaus vyras atsibudo vieną rytą ir pajuto, kad jį seksualiai traukia mažametės ir nepilnametės – taip tiesiog nebūna. Potraukis prie vaikų tikriausiai reiškėsi ir daug anksčiau. Ir štai jis tapo globėju“, – kalbėjo KOPŽI vadovė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Rūtos Karčiauskienės teigimu, itin skaudu, kad tokį nusikaltimą įvykdė visuomenėje labai gerai vertinti globėjai, visgi svarbu suprasti, kad vieno ar kelių žmonių nusikalstamas elgesys nesumažina visų kitų globėjų darbo prasmės.
„Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip keturi tūkstančiai globėjų, kurie šilumą, rūpestį ir meilę dovanoja be tėvų globos likusiems vaikams. Tai didžiulio ryžto ir pašaukimo turinti misija, į kurią sudedami šilčiausi žmogaus jausmai ir begalė kantrybės“, – sako R. Karčiauskienė.
Anot jos, siekiant užtikrinti, kad globėjais taptų tik geriausių ketinimų turintys žmonės, jiems organizuojami specialūs mokymai, vertinamas pasirengimas ir motyvacija tapti globėjais. Taip pat yra tikrinama, ar būsimi globėjai nėra teisti už tam tikrus nusikaltimus.
„Globėjų atranką ir vertinimą organizuojantys specialistai atsakingai vertina kiekvieną būsimą globėją, jo asmenines savybes, siekia užtikrinti, kad vaikai būtų patikėti tik galintiems tinkamai jais pasirūpinti žmonėms“, – tvirtina Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
R. Karčiauskienės teigimu, kad nusikaltimų vaikams būtų kuo mažiau, labai svarbus ir pokytis visuomenėje.
„Kiekvienam iš mūsų vertėtų būti atidesniems aplinkiniams, mokytis atpažinti ženklus, išduodančius, kad vaikas galimai patiria smurtą“, – pabrėžia specialistė.
Jei vaikas tapo uždaras, jam sunku sėdėti, staiga ima ypač domėtis seksualinėmis temomis, šia tema žino daugiau, nei reikia jo amžiui, akivaizdžiai seksualizuotai elgiasi su kitais vaikais ar suaugusiaisiais, pasak R. Karčiauskienės, yra ženklai, kad vaikas galimai patiria seksualinį smurtą.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas kalba, kartais svarbu pastebėti ir ko nekalba. Įvairius patirto seksualinio smurto ženklus galima pamatyti per piešinius, rašinėlius, kartais vaikas gali sakyti, kad taip buvo mano draugui, nors iš tiesų taip nutiko jam“, – atkreipė dėmesį R. Karčiauskienė.
Komentarai
-
- Elyja
- 00:17 2023.02.16
Rodyti visus komentarus (1)Mano dukrą tvirkina jos tėvas. Užuovėjos specialistė po tyrimo pateikė išvadą, kad tėvas atliko seksualinio smurto veiksmus prieš dukrą, o ekspertai, deja, išvadoj nurodė, kad dukra negali būti liudytoja, nes motina dėl šeimyninių ryšių daro įtaką vaikui. Tai visos motinos daro įtaką savo vaikams, ar dėl to Lietuvoj vaikai negali būti liudytojais prieš tėvą pedofilą? Tai kaIp apsaugoti dukrą, jei jos parodymai negalimi ikiteisminiame tyrime prieš tėvą? Kas tuomet gali padėti?