Bendras vardiklis – nuoširdumas

Bendras vardiklis – nuoširdumas

Jaunųjų kūrėjų dalyvavimo projekte stažas labai skiriasi – vieni debiutuoja, o vyriausi jau paskutinį kartą kopia į mūsų projekto tribūną… Vienintelis visos spausdinamos kūrybos bendras vardiklis – labai nuoširdu. Ypač tauriausio jausmo – meilės – tema. O kaip kitaip? „Mano meilė – plati kaip žvaigždynai, kaip žydėjimas lauko gėlių…“ – jaunystėje rašė poetas Antanas Jonynas. Atrodo, meilės tematika yra populiariausia visoje literatūroje.

Karolinos iš „Minties“ gimnazijos vaizdelis apie rudenį, todėl juo ir pradedame šį rudens atlanką.

Amelija iš ,,Žemynos“ progimnazijos mums jau pažįstama autorė. Tik labiau subrendusi, beieškanti naujų temų, pasinaudojanti minties raiškai gal net neįprastomis poezijai priemonėmis.

Karolina Butvilavičiūtė (9 kl.)

Kūryba – tai ieškojimas, tai kažko kitokio pamatymas. Ir pamąstymas.“

Ruduo ir aš

Vėjelis lengvai pučia ir lapų voratinkliai skraido. Atsikeli ryte, apsirengi ir išeini laukan pasivaikščioti. Tuo metu būna pats maloniausias laikas: užmiršti visas problemas ir darbus, kokius turi. Galėtum vaikščioti valandų valandas! Kartais atsisėdi, stebi medžius ir galvoji, kad gyvenimas toks gražus. Kaip tie lapai, į kuriuos net norisi įšokti ir paskęsti juose. Ir šiandien tu su mylimiausiu šaliku, kuris tave šildo ir primena vaikystę. Tai laikas, kai išdykaudavai ir mėgaudavaisi dienomis, lyg jos būtų paskutinės vasaros dienos. Kokios būdavo maudynės lapuose!.. Dabar tu vaikštai po parką ir matai tą grožį, kurį pasaulis sukūrė: negali atsistebėti tokia ryškia saule, kuri tave šildo, aukštais medžiais, į kuriuos pažiūrėjus norisi būti irgi dideliam ir amžinai žiūrėti, kaip po tavo apačia vaikšto žmonės… Ak, tas ruduo… Kartais atrodo, kad tai metas, kai pasaulyje gyveni tik tu. Ar tik man vienai taip atrodo?

Amelija Kriugiškytė (8 kl.)

Amelija poezijoje jau ne naujokė. Pirmuosius eilėraščius parašė dar šeštoje klasėje. Smagu stebėti, kaip kūryba mokinę augina. Linkiu Amelijai gražios draugystės su literatūra ir kūryba“, – mokytoja Liudmila Putauskienė.

Mano meilė

mano meilė paženklinta

beribių laukų ir

bemiegių naktų

ilgų pokalbių

tamsiais vėlyvais vakarais ir

mūsų juoko

mano meilė tau

neprilygsta niekam kitam

Vasara

vasara, kiemas, vėlyva valanda

tamsa negąsdina

vėjas aprimęs, bet šalta

laikau šuns pavadėlį

tyla lyg muzika man širdį glosto

medžius apšviečia gatvės blyškios lempos

dar noriu likti čia

čia, tamsoje, su savo mintimis

ir pildyt svajones – stipriai mylėti

vasara, kiemas

maloni vakaro vėsa

bet mano pirštai ieško namo durų kodo…

Autobuse

miesto autobuse visos užimtos vietos

vairuotojo piktai laimingas veidas

paauglių juokas autobuso gale

senyvų žmonių per stiprus kvepalų tvaikas

telefonų skambučių įkyrūs garsai

pasipiktinusių moteriškių grimasos

ką dėvi paaugliai

tos plačios kelnės,

aptemptos maikės, suplyšę džinsai…

ir jų, paauglių, krizenimas autobuso gale

ar greit stotelė –

greičiau iš jo išlipti.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų