Karolinos iš „Minties“ gimnazijos vaizdelis apie rudenį, todėl juo ir pradedame šį rudens atlanką.
Amelija iš ,,Žemynos“ progimnazijos mums jau pažįstama autorė. Tik labiau subrendusi, beieškanti naujų temų, pasinaudojanti minties raiškai gal net neįprastomis poezijai priemonėmis.
Karolina Butvilavičiūtė (9 kl.)
„Kūryba – tai ieškojimas, tai kažko kitokio pamatymas. Ir pamąstymas.“
Ruduo ir aš
Vėjelis lengvai pučia ir lapų voratinkliai skraido. Atsikeli ryte, apsirengi ir išeini laukan pasivaikščioti. Tuo metu būna pats maloniausias laikas: užmiršti visas problemas ir darbus, kokius turi. Galėtum vaikščioti valandų valandas! Kartais atsisėdi, stebi medžius ir galvoji, kad gyvenimas toks gražus. Kaip tie lapai, į kuriuos net norisi įšokti ir paskęsti juose. Ir šiandien tu su mylimiausiu šaliku, kuris tave šildo ir primena vaikystę. Tai laikas, kai išdykaudavai ir mėgaudavaisi dienomis, lyg jos būtų paskutinės vasaros dienos. Kokios būdavo maudynės lapuose!.. Dabar tu vaikštai po parką ir matai tą grožį, kurį pasaulis sukūrė: negali atsistebėti tokia ryškia saule, kuri tave šildo, aukštais medžiais, į kuriuos pažiūrėjus norisi būti irgi dideliam ir amžinai žiūrėti, kaip po tavo apačia vaikšto žmonės… Ak, tas ruduo… Kartais atrodo, kad tai metas, kai pasaulyje gyveni tik tu. Ar tik man vienai taip atrodo?
Amelija Kriugiškytė (8 kl.)
„Amelija poezijoje jau ne naujokė. Pirmuosius eilėraščius parašė dar šeštoje klasėje. Smagu stebėti, kaip kūryba mokinę augina. Linkiu Amelijai gražios draugystės su literatūra ir kūryba“, – mokytoja Liudmila Putauskienė.
Mano meilė
mano meilė paženklinta
beribių laukų ir
bemiegių naktų
ilgų pokalbių
tamsiais vėlyvais vakarais ir
mūsų juoko
mano meilė tau
neprilygsta niekam kitam
Vasara
vasara, kiemas, vėlyva valanda
tamsa negąsdina
vėjas aprimęs, bet šalta
laikau šuns pavadėlį
tyla lyg muzika man širdį glosto
medžius apšviečia gatvės blyškios lempos
dar noriu likti čia
čia, tamsoje, su savo mintimis
ir pildyt svajones – stipriai mylėti
vasara, kiemas
maloni vakaro vėsa
bet mano pirštai ieško namo durų kodo…
Autobuse
miesto autobuse visos užimtos vietos
vairuotojo piktai laimingas veidas
paauglių juokas autobuso gale
senyvų žmonių per stiprus kvepalų tvaikas
telefonų skambučių įkyrūs garsai
pasipiktinusių moteriškių grimasos
ką dėvi paaugliai
tos plačios kelnės,
aptemptos maikės, suplyšę džinsai…
ir jų, paauglių, krizenimas autobuso gale
ar greit stotelė –
greičiau iš jo išlipti.