-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Miesto Savivaldybės Tarybos narių dauguma pritarė progimnazijos prijungimui prie humanistinės krypties V. Žemkalnio gimnazijos jau nuo ateinančių mokslo metų.
Tokiai reorganizacijai pritarė 15 Tarybos narių. Nors balsavusių prieš nebuvo, visgi septyni politikai susilaikė nuo sprendimo sujungti dvi netoli viena kitos esančias ir dideliais mokinių srautais nepasižyminčias mokyklas.
Paskutinį kartą Panevėžyje mokykla buvo uždaryta 2016-aisiais. Tais metais savo gyvavimą baigė „Nevėžio“ pagrindinė Taikos alėjoje.
„Aušros“ progimnazijoje mokosi 136 mokiniai. Jau praėjusį rugsėjį mokykla nebekomplektavo 1-ų ir 5-ų klasių.
Direktorės Giedrės Gruzdienės teigimu, į V. Žemkalnio gimnaziją planuoja pereiti 91-as mokinys. Šiek tiek daugiau nei 20 proc. rinktųsi kitas švietimo įstaigas.
Miesto Švietimo skyriaus duomenimis, pasipildžiusi gimnazija turėtų preliminariai 775 mokinius. Panašus būrys mokosi „Vilties“, „Saulėtekio“ progimnazijose.
„Kadaise šioje miesto dalyje veikė trys mokyklos – „Gabija“, Senvagė, „Aušra“ – ir visos buvo pilnos. Ilgainiui vienos mokyklos neliko, po to kitos, o dabar atėjo ir mūsų eilė.“
G. Gruzdienė
Pasipildžius V. Žemkalnio gimnazijai, miesto švietimo strategams teko ieškoti ir papildomų patalpų. V. Šipelio teigimu, mokykloje trūkstant patalpų pradinėms klasėms, vieną ketvirtokų klasę ateinančius mokslo metus priglaus R. Sargūno sporto gimnazija.
„Mokyklos visiškai šalia, jas teskiria stadionas. Toks sprendimas laikinas. Po metų jie bus penktokai ir nebereikės atskiros klasės, o kabinetų dalykininkams V. Žemkalnio gimnazijoje pakanka“, – teigė D. Šipelis.
Pustuštėje „Aušros“ progimnazijoje po poros mėnesių nuskambėsiantis paskutinis skambutis šįmet paskelbs ir 66 metus gyvavusios mokyklos istorijos pabaigą. P. Židonio nuotr.
Savivaldybė skaičiuoja, kad prijungus „Aušros“ progimnaziją prie V. Žemkalnio gimnazijos miesto biudžete per metus būtų sutaupyta apie 186 tūkst. eurų, iš jų 135,6 tūkst. eurų darbo užmokesčio ir 50,6 tūkst. eurų ūkio išlaidų.
Šiuo metu „Aušroje“ dirba 27 pedagogai ir 16 aptarnaujančio personalo žmonių.
G. Gruzdienės teigimu, preliminariai skaičiuojama, kad dėl reorganizacijos darbo gali netekti maždaug 14-iolika. Tarp jų – pradinių klasių mokytoja, švietimo pagalbos specialistas, pavaduotoja ugdymui.
„Tie skaičiai kol kas tik projektiniai. V. Žemkalnio gimnazijoje yra pareigybių, kurių neturi mūsų mokykla. Kalbamasi su jos direktoriumi, kurias iš jų būtų galima pasiūlyti netenkantiems darbo. Dalis darbuotojų pensinio amžiaus ir patys nebeplanuoja dirbti“, – kalbėjo direktorė.
G. Gruzdienė tvirtino ir pati negalinti atsakyti, kur atsidursianti rugsėjo 1-ąją.
Anot jos, dabar svarbiausia pasirūpinti, kad mokiniai patektų ten, kur nori, toliau tęstų mokslą pagal savo pomėgius ir lūkesčius.
„Prasidės intensyvūs pokalbiai su tėvais, aiškinama ir apie V. Žemkalnio gimnazijos kryptį. Vis dėlto joje yra savita ugdymo pedagogika, o mes – bendrojo lavinimo mokykla, todėl tėvų lūkesčiai gali būti įvairūs“, – sako G. Gruzdienė.
Prognozuojama, kad V. Žemkalnio gimnazija nesutalpins visų į ją ateisiančių pradinukų, todėl vienai ketvirtokų klasei patalpas nusiteikusi užleisti artimiausia kaimynė R. Sargūno sporto gimnazija. P. Židonio nuotr.
„Aušros“ mokyklos istorijoje tai jau trečia reorganizacija ir šįkart – tikrai paskutinė.
2008-aisiais prie jos buvo prijungta iš Panevėžio švietimo žemėlapio išbraukta „Gabijos“ mokykla, 2018 m. „Aušrą“ bandyta gaivinti papildant uždaromos Senvagės mokiniais.
Net ir uždarius aplinkines mokyklas, „Aušra“ netapo mokinių traukos centru.
G. Gruzdienė „Aušrai“ šiai švietimo įstaigai vadovauja nuo 2002-ųjų. Direktorė pamena, jog tuomet joje mokėsi 750 vaikų. Kad sutalpintų tokį būrį, mokyklai teko dirbti dviem pamainomis.
Pasak įstaigos vadovės, istorija liudija, kad šita mokykla yra turėjusi ir 1100 mokinių.
G. Gruzdienė svarsto, kad liūdną įstaigos baigtį lėmė miesto demografiniai ir socialiniai pokyčiai.
„Mikrorajonas vienas seniausių mieste. Prieš kelis dešimtmečius Panevėžyje kuriantis pramonei, čia vienas paskui kitą buvo statomi bendrabučiai darbininkams, kūrėsi daug jaunų ir gausių šeimų. Pas mus mokėsi daug „Ekrano“, „Lino“ gamyklų darbininkų vaikų“, – pasakojo direktorė.
Vėliau miesto pramonės įmones pasiekusi krizė tapo iššūkiu ir „Aušrai“.
Pasak K. Armonavičiaus, Savivaldybės administracijoje „nuolat diskutuojama“, ką, uždarius „Aušrą“, daryti su tuščiomis patalpomis. P. Židonio nuotr.
Pirmą ryškų mokinių sumažėjimą mokykla pajuto po kineskopų gigantės „Ekrano“ gamyklos bankroto, kai be pragyvenimo šaltinio likusios šeimos išeities ieškojo masiškai emigruodamos į užsienį.
Anot G. Gruzdienės, bendruomenė susitaikiusi, kad nors reorganizacija skausminga, bet neišvengiama.
„Kadaise šioje miesto dalyje veikė trys mokyklos – „Gabija“, „Senvagė“, „Aušra“ – ir visos buvo pilnos. Ilgainiui vienos mokyklos neliko, paskui kitos, o dabar atėjo ir mūsų eilė“, – sako direktorė.
Anot jos, bene esminis lūžis įvyko prieš trejetą metų, kai V. Žemkalnio gimnazijai tapus ilgąja ir pradėjus rinkti pradines klases, „Aušrai“ pavykdavo sukomplektuoti tik po vieną pirmąją klasę.
Kas po pertvarkos bus daroma su „Aušros“ progimnazijos pastatu ir jo teritorija, Savivaldybėje dar nėra nuspręsta.
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus, svarstoma ne viena jo panaudojimo galimybė, tačiau kol vyksta švietimo procesas ir po tuo pačiu stogu veikia karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centras, konkrečių sprendimų nėra.
„Savivaldybės administracija apie tai nuolat diskutuoja. Galvojami įvairūs variantai, kad neužsibūtų tuščios patalpos. Yra pamąstymų ir socialinėje, ir švietimo srityje“, – teigė K. Armonavičius.
Jis neatmeta, kad viena iš galimybių galėtų būti ir pastato pardavimas. Visgi, pasak pavaduotojo, kol kas toks planas lieka užribyje.
„Pradžioje galvojama, kaip išnaudoti esamą infrastruktūrą be didelių investicijų“, – sako K. Armonavičius.
O investicijų prieš beveik septynias dešimtis statytam mokyklos pastatui rekonstruoti reiktų išties nemažų.
