Asta Ivanauskienė: „Žalgirio“ arena suteikė Kaunui naujos gyvybės“

Daugeliui nebūtų sunku atsakyti į klausimą, kas labiausiai pakeitė Kauną per pastaruosius kelerius metus. Tai – „Žalgirio“ arena. Galbūt skambės neįtikimai, bet, anot arenos direktorės Astos Ivanauskienės, net šiandien organizatoriams ir atlikėjams kartais tenka įrodinėti, kad ši vieta – geriausia. Ji atskleidė, kodėl kai kurie atlikėjai koncertus Lietuvoje organizuoja ne Kaune ir kas privertė iš naujo parengti arenos evakuacijos planą.

– Pabandykite įsivaizduoti, kaip dabar atrodytų Kaunas be „Žalgirio“ arenos?

– Jau nelabai galėčiau įsivaizduoti. Net sunku prisiminti, kaip Kaunas atrodė prieš 5 m., kai dar nebuvo arenos. Ji labai svarbi miestui, smarkiai jį pagyvino.

Arena suteikė miestui naujos gyvybės. Po renginių, koncertų, krepšinio rungtynių į gatves išeina 10–15 tūkst. žmonių. Žinome, jog Kauno restoranų virtuvėse kabo mūsų renginių tinklelis, kad iš anksto galėtų pasirūpinti produkcija, planuoti pardavimą.

– Arenai vadovaujate 3,5 metų. Kai pradėjote dirbti, ar pasitaikė momentų, kad reikėtų renginių organizatoriui aiškinti, kas yra „Žalgirio“ arena?

– Dar prieš kelerius metus tai buvo gana įprasta. Dabar jau rečiau tenka įrodinėti, kuo ypatinga ši arena. Yra viena detalė, kurios negalime pakeisti. Kai kurie organizatoriai ir atlikėjai renkasi tik sostines. Gal skambės keistai, bet valanda kelio kai kuriuos gąsdina.

Gerai prisimenu atvejį, kai Peterio Gabrielio koncertas Lietuvoje surengtas Vilniuje, nes tai sostinė. Nors išvardijome argumentus – geresnė arenos akustika ir kiti pranašumai, jie pasirinko sostinę.

Kartais mes nė nesužinome, kodėl organizatoriai pasirenka kitą vietą, ne mūsų areną.

(L. Žemgulio nuotr.)

Labai norėtume Kaune surengti Eurolygos vyrų krepšinio finalinio ketverto rungtynes. Šiuo metu didžiausia problema – viešbučiai. Taip, aukštos klasės viešbučių yra Vilniuje, bet vėl koją kiša valandos kelio atstumas. Tikiuosi, tai nesutrukdys. Buvau finalinio ketverto rungtynėse Milane, atrodė normalu, kad nuo viešbučio iki arenos reikia važiuoti valandą. Tai įprasta didžiuosiuose miestuose. Bet kelionė į kitą miestą kartais tampa iššūkiu.

– Ar būna dienų, kai arenoje nėra renginio ir naujam nesirengiama?

– Ne, taip nebūna. Dabar per metus vyksta 115–120 renginių arenos didžiojoje salėje. Dar reikia pridėti 30ؘ–40 renginių amfiteatre, privačius renginius restorane.

Šiuo metu, kai restoranas veikia nuolat, čia ir savaitgaliais yra žmonių.

Sezoniškumą mes jaučiame. Vasarą du mėnesiai ramesni, bet tada rengiamės naujam sezonui. Juk reikia prižiūrėti inžinerines, technines sistemas ir pan.

– Prieš kiek laiko į jus turi kreiptis renginių organizatorius, kad galėtų rezervuoti areną renginiui, koncertui?

– Mūsų tinklelis gyvas. Labai intensyvūs yra lapkritis ir gruodis. 2018-aisiais šiais mėnesiais arena jau rezervuota. Kai kuriems renginiams norima konkrečios datos, tuomet susitariame dėl datos penkeriems metams į priekį, pavyzdžiui, dėl parodų, M.A.M.A. apdovanojimų.

Kai nereikalingas ilgesnis pasirengimas, greitai susitariame dėl datos. Kalbu apie privačius renginius, įmonių šventes, kuriose dalyvauja tūkstantis ir daugiau žmonių, bet nebūtina organizuoti išankstinio bilietų pardavimo.

Paprastai datos renginiams rezervuojamos 1–2 metams į priekį. Organizatoriai tik po renginio įvertina, ar jis pavyko, buvo pelningas ir ar verta organizuoti kitais metais.

Mes esame lankstūs, tik Eurolygos rungtynių tinklelis nelankstus. Kartais renginiai vyksta Vilniuje tik dėl to, kad Kaune žaidžiamos Eurolygos rungtynės. Tai neišvengiama.

Stengiamės būti įvairūs, kad pasiūlytume renginių įvairiam skoniui, ne vien tik sportą ir atlikėjus.

Daug laiko užima parodų organizavimas, paprastai arena būna užimta savaitę. Bet norime rengti parodas, jos pritraukia daug lankytojų. Kai reikia krepšinio salę transformuoti į ledo areną, tai padarome per dvi paras.

–Ar architekto Eugenijaus Miliūno pažadas dėl geros akustikos buvo išpildytas?

(L. Kazakevičiaus, L. Žemgulio nuotr.)

– Neabejotinai. Už atlikėjo nugaros yra šimtai žmonių, kurie atlieka svarbų darbą. Iš garso operatorių girdime tik komplimentus. Jie teigia, jog čia – atgaiva dirbti, patiems malonu klausytis sklindančio skambesio. Mums didelis pliusas, kad nuo projektavimo ir statybos pradžios galvota apie garso kokybę.

– Statant areną ir paskui kilo aistrų dėl arenos architektūros, ne visiems patiko tie atviri vamzdžiai. Kaip arenos išvaizdą vertina užsieniečiai?

– Nesu girdėjusi, kad kuriam užsieniečiui nepatiktų. Nuolat girdime komplimentų, kad tai šiuolaikiška, patogi arena, pastatyta strategiškoje vietoje. Ir taip sako ne šiaip žmonės, o kitų arenų specialistai, aplankę daugelį arenų pasaulyje. Komplimentai architektui, kuris sugebėjo viską numatyti. Juk mada, tendencijos greitai keičiasi, o mes esame modernūs.

Prisiimsime ir patys laurų, kad dirbdami ir eksploatuodami areną tęsiame gerą tradiciją. Pavyzdžiui, tinkamai pasirinkome lauko LED ekraną, jo medžiagą, permatomumą. Tai liudija, kokie mes norime atrodyti, – šiuolaikiški.

– Savivaldybė kasmet sumoka arenai 0,942 mln. eurų koncesijos mokestį. Kokią arenos pajamų dalį jis sudaro?

– Minėta suma yra jau su PVM, kurį sumokame valstybei. Realiai gauname mažiau – 778 tūkst. eurų. Ši dalis mūsų pajamose vis mažėja, nes kasmet uždirbame vis daugiau. Tobulėjame. Pernai koncesijos mokestis sudarė 15 proc. pajamų, planuojama, kad šiemet sudarys tik 13 procentų. Koncesijos mokestis yra skirtas investicijoms padengti. Investuota jau daugiau kaip 8,6 mln. eurų.

– Kodėl 2016 m. rugpjūtį arenoje dirbančių žmonių skaičius nuo maždaug 40 padidėjo iki 140 spalio mėnesį?

– Tai mūsų paieškos, kaip galėtume geriau dirbti. Per renginius arenoje dirba apie 500 žmonių. Daug paslaugų perkame iš išorės įmonių. Nuolat skaičiuojame, kaip yra patogiau, pelningiau, kokybiškiau. Šis darbuotojų pokytis įvyko dėl to, kad patys ėmėme teikti dalį maitinimo paslaugų. Atnaujintame restorane jau dirba mūsų „Kauno arenos“ darbuotojai.

Taip pat mūsų darbuotojai aptarnauja banketuose, VIP ložės restoranuose, greito aptarnavimo baruose. Dar turime kelis maitinimo operatorius iš išorės. Šie darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, tik per renginius. Ložėse reikia daug darbuotojų, aukštesnės paslaugų kokybės.

Kaip ir anksčiau, administracijoje, IT, ūkio skyriuose įdarbinta 40 žmonių. Be to, dirbame kartu su „Žalgirio“ klubo administracija. Pagal paslaugų teikimo sutartį kai kurie darbuotojai dirba ir „Kauno arenai“, ir „Žalgiriui“, pavyzdžiui, rinkodaros skyrius.

– Kaip tapote arenos direktore?

– Dirbau kitoje įmonėje, ji teikė paslaugas „Žalgiriui“. Kaip supratau, mano savybės atitiko tuo metu reikalingo specialisto savybes. Iš pradžių buvau vykdomoji direktorė, per kelerius metus tapau arenos direktore, o „Kauno arenos“ vadovas Paulius Motiejūnas susikoncentravo į klubo veiklą.

Mane pasirinko, nes reikėjo pokyčių – modernios ir šiuolaikiškos vadybos. Labai tikiu modernia vadyba, kai žmonėms suteikiama galia, daug laisvės priimti sprendimus.

Mano darbe daug dinamikos, visos dienos skirtingos. Rezultatus sukuria čia dirbantys talentai. Mano užduotis – dirbti kartu su jais, juos koordinuoti. Kai darbuotojų daugėja, vis ilgiau trunka procesų analizė, sprendimų priėmimas.

– Tenka bendrauti su daug žinomų žmonių. Kurie iš jų paliko šilčiausią įspūdį?

– Tie susitikimai jaudinantys. Gali atrodyti, kad tai kasdienybė, bet taip nėra. Man jie irgi yra žvaigždės. Kai matai, kad žmogus talentingas, būnant šalia apima jaudulys.

Su kiekvienu žmogumi pajuntu ryšį arba ne. Tai natūralu. Dažnai iš karto pajaučiu, kad tai mielas ir įdomus žmogus, atitinkantis mano asmenines savybes. Man didžiausią įspūdį paliko Bryanas Adamsas. Jis pasirodė šiltas, paprastas, lengvai bendraujantis.

Tas mano bendravimas trunka apie minutę – pasisveikinu ir padėkoju, kad atvyko. Prieš koncertą atlikėjai būna susijaudinę, po koncerto – pavargę.

Pasitaiko ir netikėtumų. Kartą net gavau instrukciją, iš kurios pusės turėčiau prieiti, kaip atsistoti. Taip atsitiko su Mariah Carey. Gal dėl to, kad ją fotografavo, galbūt kada nors naudos tas nuotraukas.

– Du kartus arenos stogą kilnojo Selas. Kaip manote, kokia jo sėkmės priežastis?

– Šou įspūdingas, jis turi visus aukšto lygio koncerto komponentus. Lietuvoje turbūt nėra daugiau atlikėjų, kurie tiek investuoja į pasirodymą. Manau, kad šviesos, garsas labai svarbu, o muzika gali patikti arba nepatikti. Selas atlieka gerą muziką gyvai. Kitas dalykas, jo populiarumą lemia asmenybė. Turbūt tai, kad jis tokios prieštaringos reputacijos, padeda jam kaip žvaigždei.

– O nepasirašote atskiros sutarties, kuria dainininkas įsipareigotų nesunaikinti arenos?

– Ne, tačiau vienas niuansas yra. Kai arena buvo statoma, visi skaičiavimai atlikti 15 tūkst. žmonių. Į Selo koncertus 2014 ir 2015 m. gruodį atėjo po 20 tūkst. žmonių. Arena nebuvo apskaičiavusi, numačiusi evakuacijos galimybių tokiam skaičiui žmonių. Niekas nemanė, kad čia kada nors gali susirinkti tiek žiūrovų. Teko padirbėti, kad įgyvendintume saugumo reikalavimus, iš naujo perskaičiuoti evakuaciją, parengti dokumentus, procedūras, kad galėtume užtikrinti saugumą.

– Kokie atlikėjai galėtų lygiuotis į Selą pagal parduotų bilietų skaičių?

– Tai „Red Hot Chili Peppers“ ir „Ramstein“. Tačiau jų pasirodymų metu arena buvo tik atidaryta, žmonių srautas – didelis. Daug jų ne tik ėjo į renginį, bet ir norėjo pamatyti pačią areną. Juk tada per Lietuvos krepšinio lygos rungtynes susirinkdavo beveik pilna arena.

Pernai A.Ivanauskienė pasveikino trimilijoninį arenos žiūrovą.

– Sirgalių nemokamas atvežimas iš Vilniaus susijęs su tuo, kad sumažėjo žiūrovų krepšinio rungtynėse?

– Tai kompleksinis sprendimas. Turime iššūkį, kaip užpildyti trečią arenos aukštą per krepšinio rungtynes. Į jį parduodami bilietai už patrauklią kainą, ten geras matomumas, siūloma daug pramogų, bet žiūrovai tų vietų nesirenka. Galbūt pigus bilietas jiems sufleruoja, kad tai prasta paslauga? Bet taip nėra. Todėl kartais juokaujame: gal reikia padidinti kainą, kad pakeltume šios vietos vertę.

Turime ištikimų lankytojų, į kuriuos nereikia investuoti. Bet tam tikra žmonių grupė dar galėtų mus atrasti. Tai publika, pas mus dar nebuvusi, kuriai nepatogu čia atvykti.

Vilniečiams pasiūlėme visą kompleksą: patogų atvažiavimą, kai nereikia rūpintis, kaip atvykti, kur palikti automobilį, ir pačias rungtynes. Visa tai – tik už rungtynių bilieto kainą

– Iš Vilniaus važiuoti į Kauną pramogauti dabar madinga. Bet ir iš kitų miestų pradedate vežti sirgalius.

– Taip, nes norime gerinti „Žalgirio“ prekės ženklo sklaidą. Kad visi galėtų pajusti, kokios emocijos yra arenoje per „Žalgirio“ rungtynes. Tai ne tas pats, kaip žiūrėti prie televizoriaus ekrano.

Miestas dar neišnaudoja „Žalgirio“ ženklo iki galo. Tai – perlas. Įdirbis jau padarytas. Užsienyje „Žalgiris“ gerai žinomas: keliaujant, užsiminus apie Lietuvą, dažnai užsieniečiai pirmiausia pamini „Žalgirį“, Arvydą Sabonį, krepšinį.

– Papasakokite apie asmeninį gyvenimą.

– Esu kaunietė, čia gimusi. Tiesa, kelis mėnesius gyvenau Vilniuje. Nepatiko. Gyventi su šeima, vaikais Kaunas yra idealus miestas. Per dešimt minučių gali pasiekti daugumą miesto vietų. Gimus vaikams, labai greitai vėl pradėjau dirbti. Vaikus žindžiau, bet galėdavau grįžti namo, pamaitinti ir vėl važiuoti į darbą. Auginame tris vaikus: 12 metų berniuką ir 10 bei 6 metų mergaites. Vaikai mėgsta arenoje lankytis, bet tuo nepiktnaudžiauja.

Man patinka sportas, tačiau šioje srityje nesu patenkinta savimi. Darbas užima daug laiko, o šeimai ir sportui lieka mažai. Stengiuosi laisvalaikį leisti aktyviai. Neseniai išlaikiau buriavimo antros eilės vairininko egzaminą. Labai savimi didžiuojuosi, tai nauja mano aistra. Tik jai reikia laiko, o kol kas jo nedaug.

Pripažinimas

Šiemet „Žalgirio“ arena trečią kartą pripažinta geriausia Europos krepšinio arena. Tai parodė Eurolygos klubų vadovų apklausa. Net 56,25 proc. apklaustųjų geriausiai vertino Kauno areną. Antrą vietą užėmė 18,75 proc. balsų surinkusi Stambulo „Fenerbahce“ arena.

„Žalgirio“ arena tapo pirmąja pasaulyje, turinčia tvariųjų pastatų sertifikatą „BREEAM In-Use“ – šis įvertinimas liudija, kad pastatas gerai valdomas, energiškai efektyvus ir nekenksmingas aplinkai.