Ar pasikeis kasmetinės atostogos po karantino?

Sekundė
Sekundė
Aktualijos
2020.05.27 11:24

Dėl koronaviruso įvestas karantinas palietė didelę dalį šalies įmonių ir nulėmė darbo santykių pasikeitimus. Darbuotojams, kuriems darbdaviai yra paskelbę prastovas, kyla klausimų, ar jie turės teisę į kasmetines atostogas.

Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Reikia atkreipti dėmesį, kad atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo kodeksas nustato minimalią kasmetinio darbuotojų poilsio laiko trukmę. Darbuotojams minimalių kasmetinių atostogų suteikiama ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Darbo teisės normų nustatytais atvejais darbuotojams suteikiamos kasmetinės pailgintos ar papildomos atostogos.

Šiuo metu kyla klausimų, ar spės karantino metu prastovose buvę darbuotojai išnaudoti kasmetines atostogas, jei buvo jų sukaupę. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas Darbo kodekse nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas neapibrėžia visų aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos negalėjo pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.

Kalbant apie atostogų trukmę, reikia atkreipti dėmesį, kad Darbo kodeksas nustato, jog įgyvendinant socialinę partnerystę kolektyvinėse sutartyse šalys gali nustatyti darbuotojams palankesnes poilsio laiko (taip pat ir kasmetinių atostogų) sąlygas. Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės kasmetines atostogas. Kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Vadinasi, sudarant kolektyvines sutartis šalys negali susitarti dėl trumpesnės, negu nustato Darbo kodekso ar kitos darbo teisės normos, trukmės kasmetinių atostogų ir kitaip pabloginti darbuotojų sąlygų, susijusių su minimaliuoju poilsio laiku.

Daugiau informacijos apie darbo santykius ir socialinį dialogą galite rasti www.socdialogas.lt/.