Skaičiuojama, kad Panevėžio kapinėse yra apie 500 apleistų kapų. P. Židonio nuotr.

Apleidusiems kapus – paskutinis įspėjimas

Apleidusiems kapus – paskutinis įspėjimas

Panevėžio savivaldybė gyventojams davė dar dvejus metus susitvarkyti neprižiūrėtas kapavietes. Tokios bus pažymėtos specialiomis informacinėmis lentelėmis. Miesto politikai susiginčijo, ar tai nebus „gėdos lenta“ amžino poilsio vietoje.

Panevėžio taryba neįprastame nuotoliniame posėdyje balsavo dėl naujų paslaugų pirkimo iš bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“. Ši bendrovė bus įpareigota už kiek daugiau nei 5 eurus pažymėti netvarkomas kapavietes. Apskaičiuota, kad Panevėžio kapinėse tokių galėtų būti apie 500, tad apie jas visuomenė dar kartą bus įspėta už 2500 eurų.

Tačiau būdas tokiai užduočiai įgyvendinti sukėlė daugiau diskusijų negu kaina. Praeitų metų pabaigoje nutarusi dar kartą paraginti gyventojus susitvarkyti kapavietes, speciali komisija pasiūlė ant jų pastatyti informacines lenteles. Dar iki galo nėra nuspręsta, koks tekstas jose bus surašytas, bet tokias lenteles planuojama statyti tiesiog ant pačių apleistų kapaviečių. Jas pagaliau aplankę artimieji rastų įspėjimą susisiekti su kapinių administracija arba tiesiog susitvarkyti.
„Dabar tik pasiūlėme įtraukti naują paslaugą – neprižiūrimos kapavietės žymėjimą ir nustatyti jos įkainį. O lentelių turinį bei jų pastatymo vietą kapavietėje dar svarstys komisija“, – aiškino sprendimo projektą Tarybai pristatęs Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Dar viena galimybė

Dar prieš dvejus metus Panevėžio savivaldybė ėmėsi griežtesnių priemonių miesto kapinėms tvarkyti. Nuo 2017-ųjų pavasario sudarytas ir Savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiamas neprižiūrimų kapaviečių sąrašas. Atsakingi darbuotojai kartą per ketvirtį apžiūri kapines: nufotografuoja apleistus kapus, juos nušienauja ir pakoreguoja internetinį sąrašą.

Informacinės lentelės, rengėjų teigimu, būtų dar viena, tikriausiai jau paskutinė, galimybė gyventojams nuspręsti, ar jie toliau prisiims atsakomybę už giminaičio ar šeimos nario kapo priežiūrą.
Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis komisija 2 metus nuo lentelės pastatymo dienos toliau jas tikrins. Pastebėjus, kad kapavietė yra sutvarkyta, ji bus išbraukta iš Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamo galbūt neprižiūrimų kapaviečių sąrašo.

O jei kapavietės bus ir po to netvarkomos, komisija turės priimti sprendimą dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis. Tokiu atveju jų priežiūrą perims Savivaldybė, kuri kapo vietą gali perduoti kitiems asmenims, su teise gauti leidimą jame laidoti.

„Teisės aktams leidus kapavietes pripažinti neprižiūrimomis ir atsiradus galimybei jas perduoti kitiems asmenims, kurie po 50 metų nuo paskutinio laidojimo galėtų vėl laidoti, kyla grėsmė sulaukti ginčų teismuose. Tuomet vien kapų sąrašo internete apsiginti gali ir nebeužtekti. Tokie dalykai kelia nerimą ir kitoms savivaldybėms, todėl ieškoma papildomų priemonių žmones teisingai ir aiškiai informuoti apie neprižiūrėtas kapavietes. Lentelės suteiktų dar papildomai dvejus metus įspėti kapų savininkus ir apsidrausti nuo konfliktų “, – teigė Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis komisijos pirmininkė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė.

Atsiradus internetiniam apleistų kapaviečių sąrašui, per dvejus metus neprižiūrėtų kapų sumažėjo.

Apleistų mažėja

Ž. Gaivenienės teigimu, duomenys apie palaidojimus Panevėžyje išlikę tik nuo 1984-ųjų, todėl labai sudėtinga rasti asmenis, atsakingus už apleistų senų kapų priežiūrą.
Atsiradus internetiniam apleistų kapaviečių sąrašui, per dvejus metus neprižiūrėtų kapų sumažėjo. Po žiemos Ramygalos g. kapinėse tokių nustatyta 163, Šilaičiuose – 221.

Tačiau ar gyventojus susitvarkyti paskatino Savivaldybės priemonės, sunku pasakyti.
„Gal žmogus pamatė internete, kad netvarkyta kapavietė, o gal tiesiog nuvažiavo ir pamatė vietoje. Tokių žinių mes negalime surinkti, bet netvarkingų kapų mažėja“, – teigė Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Laura Jankevičienė.

Pareikalavo „neaiškinti“

Siūlymas priminti apie pareigą prižiūrėti artimųjų kapą pastatant lentelę tarp politikų sukėlė nemenkas diskusijas.

„Ar tai būtų etiška?“ – suabejojo opozicijos atstovė, konservatorė Jurga Girdzijauskienė.
O Lietuvos žaliųjų partijos narė Gema Umbrasienė motyvavo, jog kapinių priežiūra – jautrus klausimas, todėl kapai lieka netvarkomi ne todėl, kad kažkas apie tokią atsakomybę pamirštų, bet dėl rimtų priežasčių.

„Kapinėse neturėtų būti vietos gėdos lentoms. Mes siūlėme kitus variantus, iš kurių buvo pasišaipyta. Norėtume, kad alternatyvų būtų paieškota rimčiau, kad niekas nebūtų įžeistas“, – teigė opozicijos atstovė.

Atsakydamas į tokius nuogąstavimus Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas patikino, kad informacinė lentelė nekelia jokios gėdos – priešingai, padeda surasti ir dar kartą įspėti kapų savininkus.
„Gal pro šalį eis savininko kaimynas, pažįstamas, perskaitys ir perduos žinią mūsų nerandamam asmeniui. Savivaldybė negali nuolatos šienauti ir tvarkyti neprižiūrėtų kapaviečių, todėl dar kartą duoda galimybę žmonėms atsiliepti. Dar dveji metai papildomai, jei ir per tokį laiką nebus rezultato, tai apie kokią atsakomybę bekalbėti?“ – pabrėžė mero pavaduotojas.

Visuomeninio rinkimų komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ narė Birutė Valkiūnienė pritarė, kad informacinė lentelė – ne įžeidimas apleidusiesiems kapus, bet humaniškas, racionalus pranešimas dar kartą pagalvoti, ar jie tikrai nenori prarasti priskirtos kapavietės. Politikės teigimu, be įspėjimo paimtos kapavietės šokiruotų labiau nei tokia lentelė.

Kai kurių politikų replikos šioje diskusijoje atrodė keistesnės nei jas sukėlęs siūlymas dėl lentelių ant kapaviečių.

Lietuvos žaliųjų partijos narys Mantas Leliukas Tarybos posėdyje teiravosi, koks būtų poreikis pažymėti apleistas kapavietes ir dėl kokių priežasčių amžino poilsio vietos užželia žole. Administracijos atstovas J. Leipus politikui priminė, kad ši informacija surašyta politikams iš anksto pateiktame aiškinamajame rašte. Į tokį skyriaus vedėjo pastebėjimą M. Leliukas sureagavo audringai.

„Kadangi Jokūbas pasiūlė man pasiskaityti raštą, aš jam pasiūlysiu nusileisti ant žemės ir neaiškinti man, ką skaityti ir ką ne vieną kartą gyvenime“, – piktinosi M. Leliukas.

Jau netrukus šalia kapų turėtų išdygti nauji ženklai – lentelės, primenančios apie gyvųjų pareigą mirusiesiems. P. Židonio nuotr.

 

Komentarai

  • Kai tarybos nariu žmogus (konkrečiai Leliukas) 2019 metais tapo gavęs vos 476 rinkėjų balsus, tai ką čia beklausti ir bekalbėti apie jį/jo/jam…
    Gema su 620 rinkėjų balsų irgi prie politinių žemumų priartėjo. Trečia iš galo pagal gautus balsus. Ką gi…

    • „Kadangi Jokūbas pasiūlė man pasiskaityti raštą, aš jam pasiūlysiu nusileisti ant žemės ir neaiškinti man, ką skaityti ir ką ne vieną kartą gyvenime“, – piktinosi M. Leliukas.

      • Atsakyti
  • Leliukas-Gema-Girdzijauskienė…

  • Kokios čia durnos diskusijos gėda -negėda? O palikti kapą apleistą nėra gėda? Jeigu ne, tai ko tų lenteliųbijo? Seniai reikėjo tą daryti ir dar piniginę baudą nesitvarkantiems uždėti. Akis bado kapinėse tie apžėlę kapai.

    • teisingai-bauda arba laisves atemimas.O galima dar ir susaudyti

  • Vadinami apžėlę kapai, rodo, kad neliko artimųjų vaikštančių žeme. O „akis badyti“ gali tik gyviesiems, kurie eina apžiūrinėti kapų, kada kas kiek gėlių pasodino ar žvakių padėjo.

  • Ramygalos gatves kapu senajam kvartale, gal ne visur yra islike artimieji, bet ir laidoti ten gal negalima, perdaug prilaidota kiekvienam gimines kape ir nebus galima iskast reikiamo gylio duobes, prikasite kaulus.
    O Silaiciu slenyje, klauskite vienos laidijimo imones savininkes, kuri betkur prilaidojo benamiu ir vienisu vargsu. Svarbu palaidoti.

Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų