Anksčiau sėsi, anksčiau… mirsi

Technologijų tobulėjimas lėmė, kad pastaruoju metu žmonės turi mažiau poreikio ir noro užsiimti fizine veikla, tačiau jiems tenka ilgai sėdėti.

Dieną žmonės sėdi darbe, o grįžę (dažniausiai automobiliu) namo – prie televizoriaus ar kompiuterio.

Nors visi žino, kad ilgas sėdėjimas kenkia sveikatai – žmogaus organizmas tam tiesiog nepritaikytas. Mūsų kūnui reikia nuolat judėti.

Tačiau kiek laiko sėdint, gali kilti pavojus gyvybei? Į šį klausimą atsakė Kalifornijos (JAV) universiteto San Diege mokslininkai, atlikę didelio masto tyrimą.

Jo rezultatai publikuojami žurnale „Journal Of American Heart Association“.

Autoriai į savo darbą įtraukė beveik 6000 moterų nuo 63 iki 99 metų. Jos mėnesį nešiojo aktyvumo monitorių, rodantį ne tik sėdėjimo laiką, bet ir kaip aktyviai moterys gyveno. Tada mokslininkai dešimt metų stebėjo visas eksperimento dalyves.

Per tą laiką mirė 1733 moterys.

Naudodamiesi dirbtiniu intelektu, mokslininkai palygino laiką, kurį dalyvės vidutiniškai praleisdavo sėdėdamos, su mirties rizika. Kaip paaiškėjo, moterims, kurios sėdėjo 11 valandų per dieną ar daugiau, mirties rizika buvo net 57 proc. didesnė nei toms, kurios tokioje padėtyje būdavo trumpiau nei 9,5 valandos per dieną.

Galimybė sėdėjimą kompensuoti

Būna situacijų, kai žmogus priverstas ilgai sėdėti ir padėties pakeisti negali. Tačiau ar vėliau įmanoma pašalinti pavojų sveikatai aktyvia fizine veikla? Deja, kaip teigiama amerikiečių mokslininkų tyrime, mirties rizika bet kokiu atveju išlieka didesnė, kad ir kiek žmogus mankštintųsi ar sportuotų.

Kitas tame pačiame universitete atliktas tyrimas, paskelbtas 2019 metais, taip pat parodė, kad fizinio krūvio didinimas nepanaikina tokių ligų kaip II tipo diabetas, širdies infarktas ir insultas rizikos, atsirandančios dėl per ilgo sėdėjimo. Ir tai gana logiška. Jei, pavyzdžiui, žmogus turi kraujo krešulių (trombų), fizinis aktyvumas nepadės jų atsikratyti. Todėl mirties rizika dėl embolijos (kai krešulys atitrūksta ir keliauja per organizmą) vis dar išlieka.

Tiesa, Australijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad nueinant apie 10 tūkstančių žingsnių per dieną sumažėja ankstyvos mirties rizika net ir daug sėdintiems žmonėms. Tačiau, kaip rašoma moksliniame žurnale „Science Alert“, australų tyrimas gali būti netikslus, nes jame neteisingai įvertintas laikas, kurį dalyviai dieną praleisdavo sėdėdami.

Amerikiečių mokslininkų tyrimas patikimesnis ir jo rezultatai parodo, kad reikia kuo mažiau sėdėti.

Tai atitinka ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kuriose raginama apriboti sėdėjimo laiką.

Ar egzistuoja norma

Kiek laiko saugu sėdėti? Tinkama dienos sėdėjimo laiko riba, reikalinga mirtingumui sumažinti, nėra aiški. Tačiau daugybės tyrimų išvados perša skaičių 7. Tai ir būtų sėdėjimo valandų riba, už kurios jau galima įžvelgti pavojų sveikatai.

Be to, yra daugybė tyrimų, kurie parodė, kad neturėtumėte ištisai sėdėti ilgiau nei 30 minučių. Priešingu atveju padidėja kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje. Todėl periodiškai reikia daryti pertraukėles, pavyzdžiui, žengti bent kelis žingsnius.

Jei neturite galimybės pasivaikščioti, pavyzdžiui, darbe ar mokykloje, turite bent jau atlikti kelis pratimus rankomis.

JAV neįgaliųjų sporto asociacijos tyrimas, paskelbtas 2020 metais, parodė, kad rankų pratimai sumažina cukraus kiekį kraujyje žmonėms, kuriuos negalia įkalino vežimėlyje.