A. Stončiatis. Andrius Ufartas (ELTA) nuotr.

A. Stončaitis ir toliau vadovaus Seimo Antikorupcijos komisijai

A. Stončaitis ir toliau vadovaus Seimo Antikorupcijos komisijai

Nors valdantieji Antikorupcijos komisijos nariai išreiškė nepasitikėjimą pirmininku Algirdu Stončaičiu, politikas ir toliau tęs vadovaujamąsias pareigas.

Antradienį Seime vykęs slaptas balsavimas dėl parlamentaro likimo poste žlugo – iš 73 dalyvavusių politikų, 62 palaikė iniciatyvą, 10 buvo prieš. 1 biuletenis buvo sugadintas.

Seimo statutas numato, kad pasitikėjimą paradęs politikas pašalinamas iš posto tada, kai tokiai iniciatyvai pritaria parlamento dauguma – ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Kėlė abejones dėl kriminalinės žvalgybos pažymos

Nutarimo projektą iš plenarinių posėdžių salės tribūnos pristatęs Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, konservatorius Bronislovas Matelis parlamentarams priminė, kodėl valdantiesiems komisijos nariams kilo abejonės dėl A. Stončaičio.

„Komisija nusprendė atlikti tyrimą ir patikrinti kai kuriuos faktus. Norėčiau priminti, kad buvo trys faktai paminėti – ar teisėtai ponui Stončaičiui buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, ar jam buvo siūloma ir ar iš tiesų atsisakė tikrintis poligrafu. Ir kitas klausimas – slapta pažyma, kurioje neva buvo minima apie pono Stončaičio ryšius su abejotinos reputacijos žmonėmis“, – plenarinio posėdžio metu situaciją pristatė B. Matelis.

Konservatorius akcentavo, kad didelė dalis abejonių buvo išsklaidytos susitikimų su Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais metu. Visgi, jis patikino, kad vienas klausimas – dėl kriminalinės žvalgybos pažymos – yra esminis aspektas, kodėl komisija išreiškė nepasitikėjimą A. Stončaičiu.
„Šis nepasitikėjimas ponu Stončaičiu keliamas tik vienu vieninteliu klausimu – t. y., kaip minėjau, Valstybės saugumo departamente ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje yra slapta pažyma, kurioje yra minimi pono Stončaičio galimi ryšiai su abejotinos reputacijos žmonėmis. Tai yra faktas. Kad tokia pažyma yra pripažįsta ir Valstybės saugumo departamentas, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau jie atsisakė ir mūsų komisijai – net ir tiems, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija – atsisakė pateikti tos pažymos turinį“, – nurodė parlamentaras.

Vertindamas situacijos aplinkybes, konservatorius paragino Seimą palaikyti iniciatyvą ir pažymėjo, kad pasitikėti Antikorupcijos komisijos pirmininku, „kuris kažką nutyli“, negalima.

A. Stončaitis: tai paprasčiausias politinis pjudymas

Atremdamas dešiniųjų atstovų kaltinimus, A. Stončaitis pateikė savo įvykių versiją. Pasak opozicijos atstovo, siekis nušalinti jį iš komisijos pirmininko posto neturi jokio pagrindo, mat, VSD suteikė jam leidimą dirbti su slapta informacija įstatymų nustatyta tvarka ir atlikus išsamų patikrinimą. Be to, parlamentaras akcentavo, jog prašymo pasitikrinti poligrafu jis niekada nesulaukė. Todėl, A. Stončaičio manymu, siekis patraukti jį iš Antikorupcijos komisijos tėra valdančiųjų daromas politinis spaudimas.

„Turint tokią dominuojančią valdančiųjų atstovų daugumą komisijoje, praktiškai dienotvarkes formuoja ir sprendimus priima arba atmeta valdantieji. Ir jokios opozicijos pagalbos ar sutarimo jiems čia nereikia. Visi balsavimai komisijoje dėl nepasitikėjimo manimi kaip komisijos pirmininku taip pat atlikti išskirtinai valdančiųjų atstovų komisijoje balsais“, – savo poziciją dėstė politikas.

„Penki mėnesiai pastovaus spaudimo man iš kai kurių išskirtinai valdančiosios daugumos kolegų atrodo jau tikrai ne kaip noras objektyviai išsiaiškinti, o tiesiog politinis pjudymas“, – teigė A. Stončaitis.

Tad demokratų sąjungos atstovas konstatavo, kad pastarosios iniciatyvos Seime yra nenormalus parlamento darbo procesas.

„Nenormalu, kad apie žmogų kaupiamos niekuo nepagrįstos, melagingos istorijos, paminami visi moralės ir teisės principai. Tokie dalykai neturi ir negali vykti demokratinėje valstybėje“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių dar 2022 m. rudenį kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Algirdą Stončaitį prašydami pateikti paaiškinimus dėl viešojoje erdvėje apie jį pasirodžiusios informacijos.

Antikorupcijos komisijos nariai nepasitikėjimą A. Stončaičiu išreiškė dar sausio mėnesį po to, kai lapkričio 7 ir 9 dienomis viešojoje erdvėje publikuoti straipsniai, kuriuose buvo teigiama, kad A. Stončaičiui 2019 m. neva neturėjo būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų