Stumbrai trypia valdžios planą

Stumbrai trypia valdžios planą

Ūkininkams pykstant dėl stumbrų daromos žalos, valdžia prieš kelerius metus pasiryžo sureguliuoti smarkiai išaugusią šių žvėrių populiaciją. Tačiau dideli ir brangūs užmojai baigėsi visišku fiasko – stumbrams išskirstyti paruošti aptvarai stovi tušti, o jų gyventojai nugaišo pakeliui. Kaip vykdoma stumbrų reguliavimo politika?

Panevėžio rajono Pašilių stumbryno aptvare šiuo metu gyvena 18 stumbrų. Apie 70 šių į Raudonąją knygą įrašytų galiūnų klajoja laisvėje, nutolę 30–40 km nuo prijaukintų brolių. Dar daugiau jų mėgaujasi Kėdainių rajono gamta.

Iš viso, Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje laisvėje gyveno apie 180 stumbrų. Prieš pusšimtį metų atkurta šių žvėrių populiacija Lietuvoje ilgą laiką plėtėsi gana stabiliai. O paskutinius kelerius metus joje, pasak gamtininkų, įvyko sprogimas – bandos ėmė sparčiai daugintis ir augti. Vien pernai laisvėje atsivesta 40 jauniklių.

Tokią progresiją greit pajuto ūkininkai, kurių pasėlių laukams girių galiūnai padarė nemažai žalos. Pastaraisiais metais AM teko skirti per pusę milijono eurų kompensacijoms mokėti.

Praėjusį rudenį į kelią išbėgus stumbrų bandai įvykusi avarija sukėlė dar daugiau diskusijų. Ar stumbrų populiacija tinkamai reguliuojama?

Planas be pasiruošimo

Tačiau kontroliuoti stumbrus pradėta tik prieš trejus metus, kai Aplinkos ministerija parengė Stumbrų apsaugos planą. Iki tol šie žvėrys, pasak gamtininkų, buvo absoliučiai pamiršti – niekas jų neskaičiavo, netyrinėjo stumbrų elgesio, gyvensenos ypatybių.

„Šiandien sunku pasakyti, ar lietuviai nepadarė klaidos prieš penkis dešimtmečius atsivežę į šalį stumbrų. Tuomet juos, ko gero, planuota veisti medžioklės tikslais. Bet pastaruosius du dešimtmečius šie žvėrys buvo pamiršti – valstybė nevykdė jokių tyrimų apie stumbrus, nesidomėjo jų biologija. Ir štai nuspręsta, kad laikas kažką daryti. Manau, tai yra nusikalstamas mūsų valdžios požiūris – nepažįstant gamtos sukurti joje savo tvarką“, – „Sekundei“ teigė žinomas gamtininkas ir fotografas Romualdas Barauskas.

Kol ūkininkai skundžiasi stumbrų daroma žala, valdžia kuria neveiksmingus šių gyvūnų reguliavimo planus. R. Barausko nuotr.

Kol ūkininkai skundžiasi stumbrų daroma žala, valdžia kuria neveiksmingus šių gyvūnų reguliavimo planus. R. Barausko nuotr.

Jis jau dvylika metu vos ne kas dieną atvažiuoja į Krekenavos apylinkes stebėti girių karalių. Šių gyvūnų elgesį perpratusiam fotografui jau pavyksta prie jų prisėlinti 20–30 metrų atstumu. Nors paprastai stumbrai labai baikštūs ir bėga nuo žmogaus, jį pastebėję už 200–300 metrų.

„Stumbrai yra labai jautrūs gyvūnai. Jiems nėra lengva iš toli pastebėti priešą, todėl jie labai atsargūs ir reaguoja į bet kokį pavojų. O mūsų valdžios parinkti specialistai planui vykdyti nori stumbrus sugaudyti važinėdami keturračiais. Lietuva iš viso neturi patirties atliekant tokius darbus – nemoka migdyti laukinių gyvūnų“, – kalbėjo pašnekovas.

Veš į aptvarus

Vykdydama numatytą Stumbrų apsaugos planą ministerija paskyrė kelis gaudytojus, šie turi įgyvendinti numatytus veiksmus. Jiems reikia dalį laisvėje klajojančių žvėrių perkelti į laikinus aptvarus Telšių ir Varėnos rajonuose.

Šis planas finansuojamas pasitelkus Europos Sąjungos lėšas. Stumbrams perkelti į aptvarus ir jiems laikyti iki 2020 metų prireiks daugiau nei 2 mln. eurų.

Iš europinių fondų finansuojamas ir neseniai kurti pradėtas naujas stumbrynas Dzūkijoje. Čia 100 ha plote laikinai turėtų būti perkelti 25 stumbrai. Vėliau juos ketinama paleisti į laisvę Dzūkijoje.

Per pusę mažesnis laikinas aptvaras pernai jau atidarytas Žemaitijos „Žvėrinčiuje“. Čia kol kas gyvena tik keturi stumbrai.

Nemėgsta pervežimo

Vykdant Stumbrų apsaugos planą, dalis šio plano lėšų bus skirta ir Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbrynui rekonstruoti.

„Pašilių stumbryno tvora tikrai avarinės būklės. Šiuo metu yra rengiamas rekonstrukcijos projektas, bet dėl planuojamų valstybinių miškų ūkio valdymo reformų tiksli jo įgyvendinimo data nėra numatyta“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio miškų urėdijos urėdas Valdas Kaubrė.

Siekiant sureguliuoti Pašilių stumbryno bandą, anot jo, du stumbrai iš aptvaro praėjusią vasarą buvo perkelti iš Pašilių į Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčių“ . O kol kas stumbrynas gyvena kaip ir anksčiau.

„Sekundės“ žiniomis, praėjusiais metais bandyta pervežti keturi stumbrai. Vieną jų likimas nuvedė į Tado Ivanausko gyvūnų iškamšų muziejų.

Šie žvėrys labai nepakenčia gaudymo ir gabenimo – tokius veiksmus, gamtininkų teigimu, gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai. Nugaišo ir trys į Kazachstaną iš Pašilių vežti stumbrai.

Liūdnai baigėsi panašus eksperimentas 1974 metais, kai laisvų stumbrų bandą bandyta sukurti Širvintų rajono Šešuolių miške. Ten buvo išleisti 7 stumbrai, per keletą metų visi jie žuvo arba buvo brakonierių sumedžioti.

Sudėtingas procesas

Kad Stumbrų apsaugos planas įstrigo dėl nenumatytų iššūkių pačioje gamtoje, sutinka ir pati aplinkos ministerija. Jos atstovė, Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė teigė, kad 2015 m. gruodžio–2016 m. kovo mėn. planuota 8–12 laisvėje gyvenančių stumbrų perkelti į aptvarą Žemaitijoje, taip pat 3 stumbrams, vedliams, uždėti telemetrinius sekimo atkaklius.

„Pirmieji stumbrų paėmimo iš laisvės darbai parodė, kad tai gana ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis daug pastangų ir finansinių išteklių. Pavyko uždėti antkaklį tik vienai patelei, nė vieno stumbro perkelti nepavyko“, – apie bandymus perkelti stumbrus sakė L. Čaplikaitė- Denisovienė.

Su didžiausiais sunkumais, anot jos, susiduriama reguliuojant Kėdainių rajono stumbrų bandas. Panevėžio rajone situacija dar nėra kritinė.

Prieš dvejus metus nevyriausybinės organizacijos padavė skundą Europos Komisijai dėl Lietuvos valdžios veiksmų prieš stumbrus ir kėlė klausimą, ar efektyviai naudojamos europinės lėšos. Tačiau AM atstovė sakė, jog Europos Sąjungos direktyva leidžia paimti stumbrus iš gamtos, jeigu yra daroma žala žemės ar miškų ūkiui. O Europos Komisija esą žino apie Lietuvos veiksmus šioje situacijoje.

Nebenori daugiau žalos

Ramybės Stumbrų apsaugos plano rengėjams nevyriausybinės organizacijos neduoda ir dabar. Šiais gyvūnais susirūpinę visuomenininkai, pasivadinę „Lietuvos stumbrai“, nuolat domisi, kaip vykdomi numatyti darbai.

„Mes esame nusiuntę klausimus dėl ateities planų naujajam aplinkos ministrui praeitų metų pabaigoje. Taip pat bandėme sužinoti, ar kels stumbrus į aptvarus šiais metais. Atsakymo į visus klausimus dar neturime, tik gavome trumpą žinutę iš ministerijos darbuotojos, kad atsakyti žada iki sausio 26 d., o šią žiemą perkėlimo neplanuoja“, – „Sekundei“ teigė „Lietuvos stumbrų“ atstovė Santarė Čaplikaitė.

 „Lietuvos stumbrų“ atstovės S. Čaplikaitės teigimu, geriausia būtų stumbrus išvilioti iš dabar gyvenamos teritorijos sukuriant nuolatinės migracijos koridorių.

„Lietuvos stumbrų“ atstovės S. Čaplikaitės teigimu, geriausia būtų stumbrus išvilioti iš dabar gyvenamos teritorijos sukuriant nuolatinės migracijos koridorių.

Tačiau gamtininkai džiaugiasi, kad ministerija neskuba – stumbrus perkelti yra techniškai labai sudėtinga, tam reikia patyrusių specialistų.

„Nebegalima leisti, kad žūtų dar daugiau ir būtų užvaikomi dar keli Raudonosios knygos saugomi gyvūnai. Tai visai nesusiję su gamtos apsauga. Be to, realus perkėlimas galimas tik tada, kai bus aptvarai Dzūkijoje, mat tik iš ten realu gyvūnus išleisti į laisvę. Žemaitijoje tam nėra sąlygų, o uždaryti visam laikui į aptvarus iš laisvės paimtų gyvūnų negalima“, – aiškino S. Čaplikaitė.

Paklausta, kaip reikėtų reguliuoti gausėjančią stumbrų populiaciją, gamtos gynėja teigė, kad tvirto atsakymo niekas neturi: „Vien teorinių pasiūlymų neužtenka. Reikia tyrimų. Jie niekada nebuvo daromi ir, kiek žinau, neplanuojami. Geriausia būtų juos išvilioti iš dabar gyvenamos mažos teritorijos sukuriant nuolatinės migracijos koridorių. Nors, iš kitos pusės, prievartinis pervarymas per autostradą atrodo labai abejotinas – dėl nuolatinio vaikymo stumbrai Lietuvoje ir taip jau labai baikštūs. Išsilakstys, susižalos, o tikslas nebus pasiektas.

Reikėtų svarstyti neprievartinius variantus. Tai sunku ir užtruktų tikrai nemažai laiko (tikrai ne mėnesį ar metus, tai dešimtmečių nuolatinis darbas), bet leistų nuolatos palaikyti priimtiną populiaciją regione. Priešingu atveju visada kils problemų bei konfliktų. Ar tai įmanoma įgyvendinti? Reikia pradėti bandyti kažką naujo, jei dabartiniai metodai neveikia.“

„Sekundės“ kalbinti gamtininkai piktinosi, kad ministerija, privalanti atlikti gamtos advokato pareigas, kol kas tik daro žalą jai. Pati valdžia, anot jų, pučia burbulą, kad stumbrai daro žalą žmonėms. O šių gyvūnų nuostoliai esą sudaro vos 1 proc. visų laukinių žvėrių žalingos veiklos.

Stumbrams sureguliuoti, pasak gamtos mylėtojų, reikia kvalifikuotai parengtos, protingos politinės vizijos.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų