P. Židonio nuotr.

Nelikus masinių globos namų vaikus teko mokyti net apsipirkti

Prieš ketverius metus Panevėžyje į atskirus būstus pradėjus iškeldinti iki tol viename būryje gyvenusius iš tėvų paimtus vaikus, reikalai pasistūmėjo tiek, kad šiuo metu jie gyvena jau penkiuose atskiruose butuose.

Tokie bendruomeniniai vaikų globos namai dabar veikia Marijonų, Žemaičių, Statybininkų, Kniaudiškių bei Molainių mikrorajonuose.

Visi butai – 3–4 kambarių, moderniai įrengti, kiekvienas jų skirtas gyventi bei augti ne daugiau kaip 6 vaikams. Keturiuose butuose su vaikais dirba 7, penktame – 6 darbuotojai.

Iki miesto Savivaldybei nuperkant butus be tėvų priežiūros likusiems vaikams, jie augo Socialinių paslaugų centro patalpose Teatro gatvėje. Toje pačioje įstaigoje įsikūrę ir Nakvynės namai.

„Auklėtojos pasakojo, kad vaikams išėjus gyventi į butus, kone peštynės vyko sudarant eilę praustis vonioje. Iki tol vaikai prausdavosi grupinio gyvenimo namų dušuose, tad vonia jiems tapo malonumų, kokių iki tol neturėjo, vieta“, – pasakoja Socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė.

Direktorė mena, kad dar tuomet, kai vaikai gyveno Teatro gatvėje, grupinio gyvenimo namuose, atsakydami į specialistų sudaryto klausimyno klausimą, ko nemėgsta ir kas, jų manymu, turėtų būti kitaip, rašydavo, kad nepatinka patys namai, tokių apskritai neturi būti.

„Dabar, kai vaikai gyvena atskiruose butuose, nė vienas jų taip neberašo. Dabar gauname atsakymus, kad jie nemėgsta, pavyzdžiui, burokėlių ar kopūstų sriubos. O štai gyventi gerai įrengtame bute jiems netgi prestižas“, – teigė L. Kazokienė.

Mokėsi apsipirkti

Prestižinis gyvenimas butuose nėra pigus. Miesto Savivaldybės tarybos patvirtinta vieno bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenančio vaiko išlaikymo kaina siekia1300 eurų per mėnesį. L. Kazokienė pripažįsta, kad kaina nemaža, bet, anot jos, reikia pasverti, kiek iš tiesų kainuoja užauginti žmogų, dorą visuomenės pilietį. Anot jos, butuose augantys vaikai iš tiesų gyvena šeimos sąlygomis, atsižvelgiama į kiekvieno jų poreikius, stengiamasi užauginti gyvenimą pažįstantį, gebantį savimi pasirūpinti žmogų.

„Koks buvo ažiotažas, kai taip apgyvendinti vaikai buvo vedami į drabužių ar batų parduotuves, kur kiekvienas rinkosi sau drabužius bei apavą!“ – pamena direktorė.

Iki tol drabužiai, kiti reikalingi daiktai grupinio gyvenimo namų vaikams būdavo superkami bendrai, kaip ir maistas. L. Kazokienė sako nepamiršusi ir vaikų nuostabos, kai apgyvendinti butuose jie galėjo ant blynų užsidėti grietinės tiek, kiek kas norėjo. Beje, blynus jie patys ir kepė. Iki tol visas maistas globotiniams būdavo pagaminamas ir patiekiamas porcijomis.

Dar iki pradedant vaikams keltis į butus, L. Kazokienė yra užsiminusi, kad nerimaujama, kaip ne tėvų auginamus vaikus priims kaimynai. O priėmė, anot jos, normaliai. Tiesa, iki daugiabučių butuose įsikuriant bendruomeniniams šeimų namams, juose įdarbintieji ėjo susipažinti su laiptinių kaimynais, prisistatė, prašė supratimo ir kantrybės, jei kas būtų ne taip.

„Kadangi šeimynose vaikų gyvena ne po vieną, aišku, kad jie triukšmingesni, daugiau šurmuliuoja, garsiau šneka, gal net duris garsiau uždaro. Tačiau priekaištų dėl to iš kaimynų neteko girdėti“, – patikino L. Kazokienė.

Ji pridūrė, kad apskritai dėl vaikų elgesio laiptinių kaimynai nėra skundęsi, o ir patys globotiniai, iki jiems sueina 12 metų, į kiemą, miestą vieni neišleidžiami – juos lydi darbuotojos.

Kaip tikruose namuose

Rašę, kad nemėgsta, o gal ir nekenčia anksčiau Teatro gatvėje gyvavusių grupinio gyvenimo namų, į butus persikėlę vaikai, anot L. Kazokienės, pasijuto savo namuose.

„Šiems vaikams itin svarbu turėti ką nors savo. O gyvenant šiuose namuose viskas yra jų: kambarys, baldai, indai, paveikslai ant sienų, gėlės“, – aiškino Socialinių paslaugų centro vadovė.

Penkiuose įsigytuose butuose yra galimybė apgyvendinti 30 vaikų. Šiuo metu juose įsikūrę 20, kitos vietos – rezervinės. Pasak L. Kazokienės, reikia džiaugtis, jog butai visiškai neužimti. Vadinasi, vaikai auga tikrosiose šeimose.

Prieš 4 metus Panevėžyje iš tėvų ar globėjų paimta 19 vaikų. L. Kazokienė atkreipė dėmesį, kad tais metais net 12 vaikų buvo paimta iš globėjų. O tai reiškia, kad sykį vaikai jau buvo netekę tėvų globos, augo pas giminaičius ar juos globoti pasiėmusius kraujo ryšiais nesusijusius žmones, o galiausiai atsidūrė globos namuose.

Užpernai ir pernai gyventi į šeimos namus atėjo po 12 vaikų, šiemet iš tėvų ar globėjų paimti jau penki vaikai.

Mažesni nei trejų metų vaikai šeimos namuose neapgyvendinami, jie patenka pas budinčius globėjus. Tokių Panevėžys turi 6, pas juos šiuo metu auga 10 globotinių.

L. Kazokienė pasakoja, jog būsimiems šeimos namų darbuotojams prieš įsidarbinant siūloma nueiti susipažinti su darbo sąlygomis. Tie, kas iš tiesų panoro dirbti, anot jos, tebedirba iki šiol. Vienas jaunas vyras dirba tėčiu, visos kitos – mamos.

Kiekvienas iš penkių vaikų namų butų turi globėjų šeimas. Globėjai – tai jaunos miesto šeimos, lankančios vaikus, išsivedančios juos papramogauti, pailsėti, pasivaikščioti.

„Augti vaikams butuose gerai. Tačiau mes visi, kas dirbame jų labui, matome ir keliame problemą, kad rūpinamasi šiais vaikais iki pilnametystės, geriausiu atveju – iki 19-os metų. O juk patarimų, pagalbos, globos, palydėjimo į gyvenimą reikia ir pilnamečiui“, – įsitikinusi L. Kazokienė.

Masiniai globos namai – praeitis

Miesto Savivaldybės įrengti penki butai yra skirti iš Panevėžyje registruotų tėvų, kurie negeba tinkamai pasirūpinti savo atžalomis, paimamiems vaikais apgyvendinti. O dar 31-u nepilnamečiu rūpinasi Staniūnų gatvėje esantys Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai. Jų direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė pasakoja, jog šių namų vaikai paimti iš įvairiose šalies vietose gyvenančių pasirūpinti jais negebėjusių tėvų.

Beje, prieš keliolika metų masiniuose A. Bandzos vaikų globos namuose didžiulėmis grupėmis gyveno net 160 vaikų. Dabar jie jau pamiršo, ką reiškia nuolat būti tokiame savotiškame konvejeryje. Jiems taip pat nupirkti ir įrengti jaukūs butai. Kuriose vietose jie yra, pavaduotoja neįvardijo. O pastate Staniūnų gatvėje, kur veikė vaikų namai, dabar apgyvendinti globojami seneliai, veikia dienos centras autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams. Šiuo metu šį dienos centrą lanko 18 vaikų, visai netrukus atsidarys dar viena, ketvirtoji grupė ir lankytojų skaičius padidės iki 24.