Nors banko įkurtuvės naujame pastate numatytos jau sausio pradžioje, vis dar nežinia, kada modernų statinį bus leista eksploatuoti. V. Bulaičio nuotr.

Moderniam pastatui – netikėtos barikados

Moderniam pastatui – netikėtos barikados

Dėl savo modernios išvaizdos dviprasmiškai panevėžiečių įvertinto naujo tamsaus pastato, iškilusio Vasario 16-osios gatvėje priešais Kraštotyros muziejų, likimas nebeaiškus nei patiems statytojams, nei į jį persikraustyti suplanavusiam bankui.

Nors pastarojo įkurtuvės numatytos jau sausio pradžioje, vis dar nežinia, kada statinį bus leista eksploatuoti. Nepaisant to, kad jam jokių pretenzijų neturi net pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI), parašo dėl jo atidavimo naudoti nededa vienintelė institucija – Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius.

Dėl tokio paveldosaugininkų atkaklumo už galvos stveriasi ne tik statytojai. Panevėžio savivaldybė jau išsigandusi, kokia žinia apie sąlygas vystyti verslą gali būti pasiųsta skandinavams investuotojams.

Įsisuko susirašinėti

Panevėžio istorinėje dalyje iškilusiam pastatui gresia virsti graudžiu valstybės institucijų nesusišnekėjimo simboliu.

VTPSI sudaryta komisija dėl šio statinio atidavimo eksploatuoti jau prieš savaitę turėjo tarti galutinį žodį, ar leisti jį eksploatuoti. Tačiau sprendimo iki šiol nėra.

Verslininkams kraujo spaudimą kelianti situaciją užsitęsė inspekcijai bandant susikalbėti su paveldosaugininkais. Nors Kultūros paveldo departamentas buvo įtrauktas į komisiją, tačiau savo atstovo į ją nė neskyrė, nenurodęs tokio savo sprendimo motyvų.

Inspekcija, jos atstovo Alfonso Dankiso teigimu, Kultūros paveldo departamento paprašė paaiškinti, kokie statant šį administracinės paskirties pastatą padaryti konkretūs paveldosaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

„Jie parašė, kad Kultūros paveldo departamentui nebuvo pateiktas derinti pastato projektas, bet daugiau jokių pažeidimų neįvardijo“, – stebisi A. Dankisas.

Anot jo, praėjusią savaitę departamentui išsiųstas pakartotinis paklausimas. Atsakymą paveldo sargai privalo pateikti per penkias darbo dienas – jau po Naujųjų.

„Jei vėl nenurodys, kokie padaryti konkretūs materialiųjų teisės normų pažeidimai, tarkim, ar netinkama pastato forma, ar modernus pastatas padaro žalą kultūros paveldo teritorijai, mes vertinsim, kad statinys gali būti pripažintas tinkamu naudoti. Procedūrinių pažeidimų, kokius kol kas nurodo Kultūros paveldo departamentas, net teismai nepripažintų esminiais“, – tvirtino A. Dankisas.

Kodėl paveldosaugininkai neraito parašo, kad būtų uždegta žalia šviesa naujame pastate kurtis bankui, keistai atrodo VTPSI. Mat akyliems kultūros paveldo saugotojams inspekcija dar balandį siuntė raštą siūlydama kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, jei manantys, kad modernaus pastato statytojai pažeidė kokius nors jų interesus.

„Tada Kultūros paveldo departamentas į teismą nesikreipė, bet dabar nepasirašo dėl pastato atidavimo naudoti“, – stebisi A. Dankisas.

Apėjo Vilniaus atstovus

Verslininkų planus Panevėžyje jaukiantys paveldosaugininkai motyvuoja buvę ignoruojami.

Pasak Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovo Arūno Umbraso, naujo statinio miesto centre, Vasario 16-osios g., projektui jie nepritarė dar 2016-aisiais. Motyvas – iki tol niekas nesikreipė į KPD Panevėžio skyrių dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Nepaisant to, pasak A. Umbraso, Panevėžio savivaldybė jau po kelių mėnesių išdavė leidimą statybai. Tokį Savivaldybės žingsnį A. Umbrasas traktuoja kaip Statybos įstatymo pažeidimą. Esą į tai nesureagavo ir VTPSI, todėl dabar, anot jo, „pati privalo spręsti pagal jai įstatymais nustatytą kompetenciją dėl naujo pastato pripažinimo tinkamu naudoti“.

 

Pasak Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovo Arūno Umbraso, naujo statinio miesto centre, Vasario 16-osios g., projektui jie nepritarė dar 2016-aisiais. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Pasak Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovo Arūno Umbraso, naujo statinio miesto centre, Vasario 16-osios g., projektui jie nepritarė dar 2016-aisiais. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Miesto centrui tinka

Leidimą naujo pastato statybai be A. Umbraso žinios išdavusi Savivaldybė tvirtina teisės aktams nenusižengusi, bet vis tiek dabar raudonuojanti prieš investuotojus dėl tokio dviejų valstybinių institucijų nesusišnekėjimo.

Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, pastatas iškilo laikantis visų teisės aktų reikalavimų, o svarbiausia – šios teritorijos detaliojo plano, kuriam yra pritaręs ir pats Kultūros paveldo departamentas.

„Visi naujo pastato parametrai – aukščio, tūrio ir kiti – atitinka detaliojo plano sprendinius. Negana to, pačių statytojų užsakymu šito objekto projektui atlikta poveikio Panevėžio istorinės dalies vertingosioms savybėms analizė. Projektas net du kartus buvo pristatytas Panevėžio architektų-urbanistų ekspertų tarybai ir gautas jos pritarimas“, – vardija D. Gasiūnienė.

D. Gasiūnienė tikina, jog užsitęsusi nežinomybė ir gaišatis ją verčia raudonuoti iš gėdos prieš modernaus pastato statytojus ir būsimus nuomininkus, įveltus į biurokratinius žaidimus. „Sekundės“ archyvo nuotr.

D. Gasiūnienė tikina, jog užsitęsusi nežinomybė ir gaišatis ją verčia raudonuoti iš gėdos prieš modernaus pastato statytojus ir būsimus nuomininkus. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Pasiklydo įstatymuose

Miesto vyriausioji architektė pripažįsta, jog painiava su paveldosaugininkais iš dalies kilo dėl pasikeitusių teisės aktų – dar 2016-aisiais, kai statytojai pateikė derinti projektą, kultūros paveldo saugotojų suderinimo nereikėjo. O jau 2017 m. sausį

Statybos įstatyme atsirado nuostata, kad kultūros paveldo objektų teritorijose planuojamų statinių projektai būtų pateikti derinti Kultūros paveldo departamentui.

„Įstatymuose atsirado dviprasmybė. Vienas reikalauja derinti su paveldosaugininkais, kitas – ne. Dėl to neatitikimo Savivaldybė kreipėsi į Valstybinę paveldosaugos komisiją ir ši išaiškino, jog Panevėžio istorinė dalis yra Savivaldybės, o ne valstybės saugomas objektas, dėl to Kultūros paveldo departamento pritarimas nereikalingas“, – aiškino vedėja.

Kodėl VTPSI vis tiek paveldosaugininkus įtraukė į komisiją, D. Gasiūnienė pripažįsta irgi nesuprantanti. Architektės nuomone, ne paveldo sargai, o pati inspekcija turi nuspręsti dėl naujo pastato Panevėžyje pripažinimo tinkamu naudoti.

D. Gasiūnienė neslepia, jog užsitęsusi nežinomybė ir gaišatis ją verčia raudonuoti iš gėdos prieš verslo atstovus, susidūrusius su tokia sumaištimi.

„Teisinėje demokratinėje valstybėje neleistinas toks nesusikalbėjimas. Tai baisu, nes žmonės negali pasitikėti valstybe, negali žinoti, ko jiems laukti ir tikėtis. Šiais laikais bankai užsidarinėja net rajonų centruose, o Panevėžio centre vietoje skylės, savotiško išdaužto danties statomas naujas pastatas būtent bankui. Miestas nuo to tampa tik jaukesnis, o mes verslininkui demonstruojam neaišku ką“, – piktinasi Panevėžio vyriausioji architektė.

Naujų patalpų laukiantis SEB bankas kol kas mandagiai tyli.

„Pastatai, kuriuose veikia SEB banko skyriai, bankui nepriklauso – visas patalpas bankas Lietuvoje nuomojasi, įskaitant ir esamas patalpas Panevėžyje. Į naująsias Respublikos gatvėje SEB banko Panevėžio finansinių paslaugų centras persikels, kai tik tai bus galima tą padaryti“, – lakoniškai pakomentavo SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė.

Nei geranoriška, nei korektiška

Naujo pastato projekto autorius, architektas Gintautas Natkevičius prisipažįsta nematantis jokio protingo susiklosčiusios situacijos paaiškinimo. Juolab kad, anot jo, statytojai, norėdami išvengti kaip šachmatų žaidime pato situacijos, kai padėtis lieka be išeities, dar maždaug prieš mėnesį lankėsi Kultūros paveldo departamente, bendravo ir su VTPSI.

„Visi mus geranoriškai sutiko, bet dabar visi komisijos nariai pasirašę, o paveldo atstovai nusišalino. Statybų inspekcija pabandė labai aiškiai jų paklausti, kokių mato pažeidimų, dėl kurių pastato nebūtų galima atiduoti eksploatuoti. Bet jei klausiama buvo apie pievas, atsakė apie ievas. Tai nėra nei geranoriška, nei korektiška“, – įvertino G. Natkevičius.

Architekto nestebina, kad du įstatymai, nuo kurių priklauso naujų statinių kultūros paveldo teritorijose likimas, tarsi prieštarauja vienas kitam. Tačiau, jo nuomone, valdininkai, tarp jų ir paveldosaugininkai, tam ir dirba, kad teisines dviprasmybes išspręstų, o ne dar labiau jas gilintų.

„Visi dabar kalba, kaip myli Lietuvą, kaip švęs valstybės šimtmetį, renka idėjas Lietuvai, o ką daro valdininkai? Tereikia pajudinti pirštą ir pasirašyti.

Duodu ranką nukirsti, kad šitas pastatas nepažeidžia absoliučiai jokių tai teritorijai keliamų reikalavimų“, – tvirtina G. Natkevičius.

Architektą stebina, kad dabar reiklūs paveldosaugininkai anksčiau tylėjo, nors negalėjo nematyti vos už keliasdešimties metrų nuo skyriaus būstinės kylančio pastato ir žinojo, kad jie tam nėra davę pritarimo.

„Jei paveldosaugininkams taip rūpi Panevėžio senamiestis, seniai galėjo bandyti spręsti tą situaciją, o ne įtraukti dabar į susirašinėjimo pelkę“, – stebisi G. Natkevičius.

Mato kenkimą miestui

Sustojusi pastato atidavimo eksploatuoti procedūra G. Natkevičiui atrodo dar labiau absurdiška dar ir dėl to, jog jo projektą laimino krūva kompetentingų specialistų: Panevėžio architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius.

„Paveldosaugininkai negali vertinti, patinka jiems tas pastatas ar ne. Tai ne jų kompetencija. Jie gali turėti pretenzijų dėl aukštingumo ar panašiai, bet mes jokių miesto detaliajame plane numatytų parametrų nepažeidėme. Nėra uždrausta miestuose statyti modernių pastatų“, – biurokratiniai žaidimai stulbina projekto autorių.

Pasak G. Natkevičiaus, dėl tokios gaišaties statytojai, planuojantys bankui pastatą išnuomoti, patiria didžiulius nuostolius. Visgi, anot jo, ne tai yra didžiausia bėda.

„Skandinavų bankas iš karto siunčia signalą savo valstybei, kad Lietuvoje vyksta nesuvokiami dalykai, kai leidimas eksploatuoti pastatą neišduodamas dėl kažkokio neparašyto raštelio. Čia ne tas lygis, kai tarpusavyje feisbuke koneveikiamės. Šiuo atveju yra kenkiama miestui ir valstybei“, – neabejoja architektas.

Juoda universaliausia

Stiklinį pastatą juodais rėmais suprojektavęs G. Natkevičius pripažįsta nė kiek nesistebintis, jog tokia statinio išvaizda panevėžiečių buvo įvertinta labai dviprasmiškai. Anot jo, dėl juodos spalvos pastatų diskusijos verda jau daug metų. Visgi, anot jo, tokia spalva nėra nei gera, nei bloga.

„Tie, kurie piktinasi juoda pastato spalva, net neatkreipia dėmesio, kad patys žiūri į juodą televizorių, nešiojasi juodą mobilųjį, vilki juodu kostiumu, važinėja juodu automobiliu ir dar namuose turi juodos odos baldus. Žmonės tiesiog instinktyviai apie tai kalba“, – sako architektas.

Jis sako sunkiai įsivaizduojantis šioje Panevėžio vietoje ryškų statinį. Anot jo, juoda spalva dėkinga – solidi ir universali, prisitaikanti prie bet kokių aplinkos spalvų.

„Kad bankas atrodytų solidžiai, kokią jam reikėjo skirti spalvą – raudoną, mėlyną, žalią? Panevėžys atrodytų kaip vaikų darželis. Gretimai yra raudonų plytų mūro Kraštotyros muziejaus pastatai, netoliese stovi rausvo paršelio spalva nutinkuotas pastatas, Santuokų rūmų spalva jau seniai nebeaiški, – juoda spalva tinka prie visų ir su laidotuvėmis neturi nieko bendro“, – mato G. Natkevičius.

 

Komentarai

  • reikia griauti pastata

    • Jeigu kas nors modernaus, tai jokiais būdais negalima įsileisti į provinciją. Barikaduotis, tik barikaduotis, argi ne?

  • Matyt pas mūsų paveldo departamentas pats yra gilus sovietinis paveldas.

    • Pasėdėtum Tu šiltai minkštai tai irgi taptum paveldu.

  • Katastrofa ir gėda. Kuo greičiau visus parašus sudėti ir dar atsiprašyti investuotojų reikia skubiai.

  • Visiškai pritariu Paveldui, nors kartą jis veikia tinkamai. Šita dėžė pastatyta aplinkoje, kur visiškai nedera. Prieš projektuojant reikėjo mastyti apie tai, o ne po fakto. Konservų dėžutė miesto centrinėje dalyje lyg svetimkūnis, tačiau „pagrindiniam architektui“ tai normalu. Galima susidaryti įspūdį, jog meras iš viso akių ir supratimo apie architektūrą neturi. Kiek parodomi projektai, kurie bus realizuojami artimiausiu laiku ar ateityje – tai tik paprasti „madingi“ statiniai, juodos „prakiškos“ (!!!) spalvos, smarkiai išsiskiariantys iš juos supančios aplinkos. Apie architektūrinę darną kalbėti beprasmiška, jos elementariai nėra.
    Grįžtant prie SEB – kai buvo pristatomas šis projektas, kartu pristatoma buvo ir dar keletas projektų, kurie kiek suprantu į priekį nejuda – Konservų fabriko pertvarka ir kt. Ar jau pamiršti, svarbu tik banko pastatą prastumti buvo?
    Realiai meras tai ne meras, o šiaip žmogutis su plaukais šiltoje vietoje. Gaila, bet realybė tokia.

    • Bambėjimas yra vienintelė nuodėmė, kurią darant nepatiriamas malonumas.

    • Visiškai nepritariu paveldo skyriui. Pirma reikia paveldėti bent ką nors kur nors, o paskui drausti. Kur paveldas greta sovietinio zakso, naujo omnitelinio pastato ir poros dešimtmečių senumo gatvės?

    • o pavarde umbrasas nieKo nesako?? umbrasienes vyrs! O KOKIE JOS SANTYKIAI SU MERU IR JI ISKELUSIU JUDEJIMU?? TA VA….

      • O su skandinavais kokie ?

  • Man asmeniškai gėda dėl kultūros paveldo departamento požiūrio. Kaip atrodė Panevėžys iki šiol – niekam ne paslaptis. Sustingęs miestas, kuris lyg pretendavo į didmiestį. O dėl architektūros – geriausias Lietuvos architektas G. Natkevičius žvelgia šiek tiek į ateitį, o ne į praeitį. Taip elgiasi Estija – todėl ir nušuoliavo stipriai į priekį. O kopijuoti senovę (kaip paveldosaugininkai norėtų) statant naujus statinius – yra žemos kultūros ženklas ir geri architektai taip elgtis tiesiog negali. Kiekvienas laikmetis turi kalbėti apie save.

    • Lenkiu galvą prieš Tamstos teisingus žodžius.

  • ponai, visame pasaulyje modernus pastatai statomi miesto centre, kur cia problema, negi panevezys turi atrodyti kaip pries 100 metu, tada pagal umbraso logika reikia griauti rajono savivaldybe, civilines metrikacijos biura, jie ir centrineje miesto dalyje pastatyti, normalus tas pastatas, prie spalvos per pora menesiu priprasite, o va kad kulturos pavele bardakelis tai akivaizdu, matyt ponia gema umbrasu vyrui komanduoja kaip kam kokius draudimus deti

    • Atsakyti
    • Žinoma kad taip. Tik labai gaila, kad viskas miesto sąskaita.

  • nu nerasyk ko nezinai, koncervu fabriko projektas ,kuri jus matete yra privacios imones projektas, ir jie turi visus leidimus statyboms, bet,,,, bet vienas is ju nauju[kulturos ] partneriu yra vilniuje ,kino teatras pasaka, tur but investitoriai ruosia prasymus i europos lesu fondus, kurie finansuoja projektus kuriuose jungiasi verslas ir kultura, todel koncervu fabrikas kol kas stovi toks koks yra, niekas to projekto neboikuotuoja, savninkai nejuda, o jai padarys fabrikelio rekonstrukcija tai bus geras statinys

  • Panevėžys atsitiktinių modernių ir kičinių pastatų kompleksas, kuriame, kaip daržovių mišrainėje pilna betvarkė: ką surado, tą ir sudėjo. Gatvės siauros, apstatytos pavieniais neaiškios architektūros pastatais, o Basanavičiaus gatvė-miesto veidrodis, menantis gilų pokarį. Ar yra nors vienas profesionalus miesto architektas, nes , matosi, kad Panevėžyje tokio dar nebūta. Beveidis DEPO miestas. (Važiuojant nuo Šiaulių …įvažiuoji į nepažymėtą miestą Lietuvoje).

    • Gražus miestas būna perimetrinio užstatymo. Imk bet kurį paryžių ar vieną – ir kitaip nerasi. Mūsų centras išdarkytas tarpudančiais ne šiandien ir ne vakar.
      Kai puola bambėti nuo architektūros ir urbanistikos nutolę per mylių mylias, tada belieka tik barikadas statyti. Apsaugok Aukščiausias mus nuo mūsų pačių.

      • Atsakyti
  • Gal ir nežinau, bet tikiu, kad Konservų fabriko pastato projektas niekada nebus įgyvendintas. Tiesiog, jog tai privatu ir tai, kad numatyta paskirtis privačiam verslui pinigų neatneš. Jei manote, kad Panevėžyje toks kultūrinis projektas leis bent jau išlaikyti tam skirtus pastatus, palinkėsiu sėkmės mastant dar kartą. Bet… Konservų f. projektas buvo pristatytas ne privačia iniciatyva, o miestas pristatė, kaip miesto vystymosi projektus: koservai + paupio zona + SEB pastatas. SEB – pirmas ir greitai. Visi kiti – nežinia kada. Tai ir susidaro įspūdis, jog norint prastumti banko pastatą, pristatėm visus, o kad „nepelninga“ dalis nebus realizuota, tai negi svarbu?
    Dabar architektūrinis svetimkūnis stovi centre, kur ir taip su judėjimu ir parkingu buvo ne kas. Taigi infrastruktūros situacija tik pablogės, architektūrinė aplinka tapo visiška nesamone, o miestui kokia iš to nauda? Nematau jokios, jei matot – išvardinkite. Dėl panašaus stiliaus architektūros – tai griaukit autobusų stotį ir statykime ten „city“ tipo pastatus ir bus visiems gerai, nes nebadys akių ir daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė. Bet juk nemastoma plačiai: autobusų stotis – mąstoma tik apie ją ir berods paliksim, įterpsime naujoviškų pastatų į senųjų aplinką – ir vaidinsime, kad atsinaujino ir pagražėjo miestas? Nejuokinkit. Gražiau nebus, tik bus pabrėžta tai, kas aišku iki šiol – technokratų miestas be jokios bendros architektūros.

    • Jonai, persisviesk galva ir nebenusikalbek . juk kalbiesi su savim. eik ir statyk konservu fabrika jei nori. jis PRIVATUS , nedaeina?? kazkoks asilas….

  • Nu tai ko jus is to paveldo norit jei jis nei prie ko. Ka tuo umbrzo parasu norima pridengti ? Projektuojant nereikia o priduodant jau reikia ? Kazkoks juodas reikalas su tuo pastatu. Gerai kad dar yra zmoniu su stuburu.

    • Baltai gražus, visiškai, labai gražus ir baltą pavydą sukeliantis pastatas.
      Nesuprantu, koks išskaičiavimas kautis prieš tai, kas gražu.

      • grazus tai grazus,bet manau vokelio tai negavo,isvada,nugriaut

  • o visus senus pirdylas,ir buvusiuosius,skubos tvarka,iki Nauju Metu atleist is to paveldo,tegul eina senoviskai gatviu akmenimis gryst

  • Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai:
    „Nikakovo modernizma nikakovo abstrakcionizma“ – gili sovietmečio stalinistinio realizmo frazės išraiška.
    Tik labai gaila, kad paveldas įstrigo ties viena santvarka.

  • Ir kuo uzkliuvo tas pastatas? Suprasciau kad ten kokiam senamiestije jis netiktu, o cia nieko gero nera, baisus sovietiniai pastateliai aplink. O tas pastatas visai nieko, siuolaikiskas.

  • Kiek girdėjau Panevežio architektai šiam pastatui nepritarė ir tiesiog prastūmė. Tai tendencingas ir tikrovės neatitinkantis straipsnis. Miesto vyr architektė prisivirė košės ir bando išsiisklabt nuteikinėdama pries Umbrasą. Tokiųū manipuliacijų kaip dabar kiek gyvenu ir dirbu virš 30 metų Panevėžyje seniai nemačiau.

  • Nu kaip netikėta – nuo šešioliktu pasakė ne o septynioliktu gruodi gasiuniene su natkevicium pamate netikėtas barikadas o rumu laikrastis aprasė. Linksma !

  • As tai noriu ruzavo namo su langinemis ir kaspineliais. Man butu graziau

  • Idiotai miestą valdo tai jis ir merdi. Norėjau prieš 8 metus centre pastatyti gražu pastatą, su Umbrasu derinom 3 metus, jo parašo kaina buvo 50.000 Lt pinigų nemokėjau,po trijų metų išstudijavęs įstatymus ir juos surašęs papunkciui, bei pagrasines byla teisme, parašą gavau per 4 valandas! Tada liko suderinti su miesto architektų taryba (vienintelė tokia idiotu institucija Lietuvoj, kiti miestai to neturi) atmetė visus 3 projektus! Nes kiekvienas turėjo skirtinga nuomone kas yra gražu… Dabar gyvenu Vilniuje, statau pastatus ten be jokio vargo, o tam sklype stovi griuvanti bakuze, kaip ir miestas iš kurio pabėgau…

    • Atsakyti
    • Panevėžio miesto architektų taryboj 16 asmenų, kurie blokuoja naujus projektus mieste, per 25 metus Panevėži iškilo mažiau nei 16 pastatų, jei atmesim nuosavus namus ir parduotuvės, tai reiškia vienam architektui po pastatą per 25 metus… Vat ir progresas

      • Vargšas miestas-architektų valdomas…

  • Nematau cia jokios problemos. Galiu pasakyt kad kaimas kazkoks tas kulturos departamentas. Kuo daugiau moderniu pastatu. Tup Panevezys bus patrauklesnis. ir koks tolkas is tu senienu miesto centre? jokio. Niekam jie nerupi. o modernus pastatai puosia miesta.

Rodyti visus komentarus (32)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų