G.Karaliūnaitės nuotr.

Konkūrų varžybos – penas akims ir sielai

Šiandien į Karsakiškį panevėžiečiai traukė ne kibinų ir čeburekų skanauti, o pasigrožėti nuostabiomis konkūrų varžybomis. Jau ketvirtą kartą organizuotose varžybose “Karsakiškio taurė” dalyvavo apie šimtas jaunųjų raitelių su žirgais iš visos Lietuvos.

Kaip sakė šių konkūrų varžybų organizatorė žirgininkė Laura Buivytė, profesionalams raiteliams organizuojama gana daug varžybų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Tačiau mėgėjams ar pradedantiesiems išmėginti savo jėgas praktiškai nėra kur. Tad ji norėjusi suteikti tokią galimybę, o kartu ir savo kaimo bendruomenę supažindinti su žirgų sportu.

G.Karaliūnaitės nuotr.

„Pati laikau žirgus, tad žinau, kaip svarbu jaunam raiteliui suteikti galimybę pasirodyti. Tad tai daugiau kiemo varžybos pradedantiesiems ir nepatyrusiems raiteliams. O taip pat norėjosi suorganizuoti šventę savo kaimo žmonėms“, – „Sekundei“ teigė L. Buivytė.

Žirgai ir jų raiteliai iš viso varžėsi keturiose kategorijose. Pirmą kartą dalyvaujantiesiems reikėjo įveikti 50 centimetrų aukščio kliūtis. Antrajame etape dalyviai varžėsi dėl pagrindinės „Karsakiškio taurės“. Šio etapo dalyviams teko įveikti 110-115 centimetrų kliūtis. Trečiajame konkūrų etape jaunieji raiteliai su savo žirgais turėjo įveikti 80 cm aukščio kliūtis, o paskutiniajame etape varžėsi atvirosios klasės dalyviai. Čia buvo galima išvysti pačią didžiausią žirgų ir raitelių įvairovę. Kiekvienos klasės laimėtojai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais, rėmėjų dovanomis, o žirgai – rozetėmis.

Jojimas kaip šokis

Nors medaliai ir diplomai visuomet džiugina, daugelis dalyvių prisipažino, kad jiems ne ką mažiau svarbus ir dalyvavimas. Konkūrų varžybos „Karsakiškio taurė“ savotiškas startas buvo ir vienai jauniausių dalyvių – vos septynerių sulaukusiai Liepai Šiurnaitei.

Ji su savo penkerių metų Šetlando ponių veislės kumelaite Flora varžybose dalyvavo pirmą kartą. Jaunoji raitelė prasitarė, kad buvo šiek tiek baisu, tačiau trenerės ir mamos padedama susidorojo su jauduliu ir įveikė kliūčių ruožą.

Mergaitė ant arklio jodinėja jau nuo ketverių. Iš pradžių šia aistra užsikrėtė Liepos mama, o vėliau ir visa šeima. Dabar namuose – net devyni žirgai. Mažoji raitelė turi du žirgus, su kuriais treniruojasi namuose ir žirgyne.

Puikus pavyzdys Liepai – jos vienuolikametis brolis Ignas, taip pat savo jėgas išbandęs varžybose. Berniukas su žirgais draugauja jau šešerius metus.

Kaip sakė mažųjų raitelių trenerė, žirgininkystės profesijos mokytoja Inga Gailiuvienė, žirgų sportas vaikams – idealus pasirinkimas, nors šiuo sportu gali užsiimti ne visi, nes tam pirmiausia reikia didelės meilės žirgams.

„Vaikai, kurie užsiima žirgų sportu, yra daug draugiškesni, organizuoti, geba dirbti komandoje. Net labiausiai išdykę vaikai sugeba susitelkti, išmokti disciplinos, atsakomybės“, – tvirtino trenerė.

Jos teigimu, jojimas yra labai perspektyvus sportas. Nors siekti profesionalaus sportininko karjeros Lietuvoje gana brangus malonumas, tačiau dalyvauti mėgėjų varžybose galima ir su minimaliais resursais.

Be to, šiuo sportu gali užsiimti ir maži vaikai, svarbu, kad žirgas būtų lengvai valdomas. Tad ir tėvams ji siūlanti nepirkti jaunų žirgų, būtinai konsultuotis su žirgininkais. Raitelis ir žirgas turi rasti bendrą kalbą, jausti vienas kitą ir kad abu nebūtų padūkę.

„Jojimas žirgu prilygsta šokiui – abu partneriai turi jausti vienas kitą. Kai vaiko akyse dega ugnelė, jis labai lengvai susidraugauja su žirgu. O trenerio pareiga užtikrinti, kad būtų saugu ir neleisti savivaliauti nei raiteliui, nei žirgui“, – šypsosi I. Gailiuvienė.

Jaudinosi ir žiūrovai

G.Karaliūnaitės nuotr.

Konkūrų varžybose netrūko jaudulio, azarto ir net ašarų, o žiūrovai turėjo, kur paganyti akis. Pertraukų metu publiką linksmino „Nešpėtni bernai“. O patys mažiausieji galėjo dūkti ir siausti ant pripučiamo batuto.

Šventės metu kalbinti žiūrovai negailėjo liaupsių šventės organizatoriams. Net iš Anykščių atvykusi Zita Keršienė teigė, kad čia atvyko palaikyti varžybose dalyvaujančios savo anūkės. Tad ne ką mažiau jaudinasi ir išgyvena negu pati raitelė.

„Žinau, kad čia tik varžybos, bet kažkodėl labai jaudinuosi. Bet kad ir kaip susiklostys rezultatai, namo parsivešime gerą nuotaiką ir patirtį“, – „Sekundei“ sakė viešnia iš Anykščių.

Ant šiaudų stirtos jaukiai įsitaisiusi varžybas iš Panevėžio atvykusi stebėti Snieguolė Lukšienė pasakojo, kad čia atvyko tiesiog prasiblaškyti. Žirgai visuomet ją traukė, nors pati taip ir neprisiruošė išmokti jodinėti. Bet jeigu tik yra galimybė, nepraleidžianti progos gyvai pasigrožėti varžybomis.

„Žirgų sportas yra kažkas tobulo. Čia dalyvauja daugiausia vaikai, bet dėl to varžybos tik dar gražesnės. Tas nesumeluotas jaudulys, žirgų grožis ir azartas sukuria kažkokią ypatingą nuotaiką. O ir saulutė šiandien lepina. Tiesiog tobulas savaitgalis“, – geros nuotaikos nestokojo S. Lukšienė.