Gegužės 12 diena 2020-aisiais (kairėje) ir šiais metais. P. ŽIDONIO nuotr.

Pavasario kontrastai nebejuokingi

Pavasario kontrastai nebejuokingi

Pavasario pokštai juoko nebekelia. Prieš trejus metus tuo pačiu metu panevėžiečiai braidė po sniegą, o šįmet meldžia kritulių.

Šį mėnesį dar nė lašo lietaus negavusiame Panevėžyje kasdieniu reiškiniu tampa dulkių stulpai.

Dėl didelės sausros išaugo gaisrų tikimybė miškuose – juose jau budi miškininkai tarsi vasaros vidury.

Sinoptikai toliau prognozuoja vasarišką šilumą – termometro stulpeliai savaitgalį perkops ir 20 laipsnių.

Specialistai sako, kad tokie gamtos kontrastai – klimato kaitos padarinys.

Nebeįveikia net mašinos

Stojusi sausra jau kiša koją ne tik žemdirbiams, bet ir miesto gatvių valytojams.

Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovo Sigito Vainausko teigimu, jau išvežta daugiau nei 300 tonų po žiemos susikaupusio purvo, tačiau stoję sausi orai dalį gatvių paliko purvinas.

Vietomis purvas taip pridžiūvo, kad net valymo automobilių šepečiai jo nebenugrando. Pasak S. Vainausko, laukiama, kol palis ir purvas kiek atmirks.

„Kai oras toks sausas ir daug žemių, valymo mašinos purkštukais leidžiamo vandens neužtenka tinkamai sudrėkinti gatvę“, – sako įmonės atstovas.

Miestą dulkėse skandina ir intensyvios statybos.

„Juo daugiau statybų, tuo daugiau dulkių. Reikia sulaukti lietaus, tada tarša nusės“, – sako S. Vainauskas.

Nors gatves valyti sausra trukdo, žolės pjovėjams tokie orai net labai geri. Jie dirba visu pajėgumu, o žolė sparčiai neželia.

Miškuose pradėjo budėti

Daugelio šalies rajonų miškuose jau fiksuojamas didelis gaisrų pavojus.

Visgi Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovo Giedriaus Bronušo tokios gegužės sausros nebestebina.

„Pastaraisiais metais tokios sausros tapo įprastos. Į tai labai atkreipiame dėmesį sodindami mišką. Pasodinę medelius, visada norime, kad užlytų lietus, tad gerai žinome, kad tos dvi gegužės savaitės tikrai jau ne pirmus metus pasitaiko sausos“, – pažymi G. Bronušas.

Nors miškuose dar telkšo balos, pasak miškininko, tai nereiškia, kad šlapia – paviršinė paklotė išdžiūvusi.

Sausra jau daro savo: miesto gatvėse vietomis purvas taip pridžiūvo, kad net valymo automobilių šepečiai jo nebenugrando. P. ŽIDONIO nuotr.

Sausra jau daro savo: miesto gatvėse vietomis purvas taip pridžiūvo, kad net valymo automobilių šepečiai jo nebenugrando. P. ŽIDONIO nuotr.

Dėl didelio gaisrų pavojaus urėdijos ugniagesių komanda nuolatos budi dviejuose bokštuose – Stumbriškio ir Paįstrio – nuo ryto iki 20–21 valandos vakaro.

Pasak G. Bronušo, medžiai, kaip ir žmonės, pradeda prisitaikyti prie klimato kaitos. Jo teigimu, dvi trys savaitės pavasarinės sausros didelės žalos nepridaro, tačiau jie ne taip intensyviai skleidžia lapus. Situacija turėtų pasikeisti palijus.

„Gerai, kad naktys buvo labai šaltos. Tas šaltis mišką ir gelbėja. Tiek naujai pasodintas miškas, tiek turintys sprogti medžiai ne taip greitai išdžius“, – sako G. Bronušas.

Žvarbios naktys

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnysis sinoptikas Vytautas Sakalauskas sako, kad šį mėnesį labai nežymiai lijo tik pietiniuose šalies rajonuose.

„Dar pakentėkime šį savaitgalį. Kitą savaitę jau yra tikimybė, kad lietus atgaivins ir žemę, ir miškus palaistys“, – sako sinoptikas.

„Gerai, kad naktys buvo labai šaltos. Tas šaltis mišką ir gelbėja.“

G. Bronušas

Nors dienomis temperatūra siekia ir vasariškus 20 laipsnių, naktį į penktadienį dirvos paviršiuje vietomis fiksuota iki 4 laipsnių šalna. Panevėžyje tąnakt pažeme spustelėjo laipsnis šalčio.

Aukštaitijos sostinėje šią gegužę fiksuoti net keli paros šalnų rekordai. Gegužės 8-osios naktį Panevėžyje spustelėjo 3 laipsniai šalčio ore, o dirvos paviršiuje buvo dar šalčiau. Rekordas fiksuotas ir 7-osios naktį – 1 laipsnis šalčio. Gegužės 6-osios naktis taip pat buvo neįprastai šiam metų laikui šalta – temperatūra nukrito iki 2 laipsnių šalčio.

Pratina prie kontrastų

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko teigimu, šalnos gegužę – įprastas dalykas, tačiau jos užsitęsė neįprastai ilgai ir buvo gana stiprios.

Šaltų naktų ir šiltų dienų kontrastus pamėgęs šiųmetis pavasaris grūmoja ir sausra.

Per balandį iškrito net 70 proc. mažiau kritulių nei įprasta tam mėnesiui.

Sinoptikai prognozuoja, kad ir gegužė bus sausesnė nei įprastai.

Pasak dr. D. Valiuko, tokie nejuokingi pavasario pokštai – klimato kaitos padarinys.

„Išbalansuota klimato sistema, dėl to ir turime tokius labai kontrastingus orus“, – sako klimatologas.

Pastarųjų kelerių metų gegužės taip pat nebuvo labai šiltos, o 2020-ieji išvis pasirodė unikalūs.

Po rekordiškai besniegės žiemos tų metų gegužės 12-ąją atsikėlę gyventojai galėjo pamanyti, jog atėjo Kalėdos – visoje Lietuvoje už lango pasitiko tikra balta žiemos pasaka. Sniego sluoksnis vietomis siekė net 8 cm.

Šiuo metu nemenką pasaulio dalį kankina rekordiniai karščiai ir sausros. Pasak dr. D. Valiuko, prognozuojama, kad ir Lietuvoje vasara bus karštesnė nei įprastai.

Faktai

  • Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, žemiausia oro temperatūra gegužę fiksuota Varėnoje 1965 ir 1995 metais – 6,8 laipsnio šalčio.
  • Aukščiausiai termometro stulpeliai gegužę buvo pakilę 2018-aisiais Druskininkuose – iki 32,7 laipsnio karščio.
  • 1985-ųjų paskutinę gegužės dieną Aunuvėnuose (Kelmės r.) per dvi valandas iškrito 115,2 mm kritulių (mėnesio norma ~50 mm), o 1978-ųjų gegužės 12-ąją Laukuvoje nutirpo paskutinis žiemos sniegas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų