Partizanai miško proskynoje. XX a. 5-asis dešimtmetis. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS FONDŲ nuotr.

Partizanų likimų pėdsakais

Partizanų likimų pėdsakais

Archyvuose saugoma mūsų pačių ir mūsų šalies atmintis atskleidžia ne vien kasdienio gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius, bet ir skaudžias tautos tragedijas, pasipriešinimo kovas.

Su rezistencine Lietuvos kova susijusių dokumentų galima aptikti įvairiuose šalies archyvuose, muziejuose, privačiuose šeimų archyvuose ir kitur.

Daugiausia dokumentų

Apie tai, kur ir kokių dokumentų galima rasti, gali papasakoti jų ieškantys ir pokario rezistenciją nagrinėjantys istorikai. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas sako partizaninį judėjimą tiriantis keletą pastarųjų metų, tad, kur reikia ieškoti informacijos apie partizanus, o ypač mūsų krašto, puikiai žino.

Pasak jo, informacija apie ginkluotą pokario pasipriešinimą saugoma įvairiuose archyvuose. Istoriko teigimu, svarbiausias archyvas, kuriame galima susipažinti su pokariu, rezistencija susijusiais dokumentais, yra Lietuvos ypatingasis archyvas. D. Juzėno tikinimu, šio archyvo fonduose yra keli pagrindiniai dokumentų kompleksai. Tai – KGB dokumentų fondai, LKP – Lietuvos komunistų partijos – fondai ir LTSR Vidaus reikalų ministerijos dokumentai. Istoriko teigimu, daugiausia su pokariu, partizanais susijusių dokumentų yra saugoma KGB dokumentų fonduose. Jų laikotarpis apima nuo 1940 iki 1991 metų, tai yra nuo pirmos sovietų okupacijos iki kol Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir po rugpjūčio pučo išsikraustė KGB struktūros.

Donato Juzėno teigimu, Lietuvos ypatingasis archyvas vykdo ypatingą projektą – kuria elektroninį partizanų archyvą. V. BULAIČIO nuotr.

Donato Juzėno teigimu, Lietuvos ypatingasis archyvas vykdo ypatingą projektą – kuria elektroninį partizanų archyvą. V. BULAIČIO nuotr.

D. Juzėno teigimu, pirmiausia tai yra bylos, susijusios su sovietų saugumo struktūrų veikla. Istorikas pasakoja, kad archyve saugomas labai platus dokumentų spektras. Tai ir pačių darbuotojų, agentų bylos ir pan. Čia galima aptikti ir dokumentus, susijusius su užverbuotų agentų, kurie turėjo įsiskverbti į partizanų būrius, taip pat partizanų, kurie buvo paimti į sovietų struktūrų nelaisvę, buvo kankinami, bandyta juos užverbuoti, dokumentus ir kt. D. Juzėnas pasakoja, kad archyve yra ir vėlesnio laikotarpio su pasipriešinimu susijusių dokumentų. Tarkime, susiję su Lietuvos katalikų bažnyčia, disidentais, su pabėgusiais iš sovietinės Lietuvos žmonėmis, vadinamais bėgliais.

„Tie dokumentai – KGB fondas – yra sovietų saugumo struktūrų vestos bylos“, – sako istorikas.

Be to, jo teigimu, tuose fonduose yra ir grupė dokumentų, kur saugoma Lietuvos partizanų dokumentų kolekcija. Tai yra nesunaikinti partizanų dokumentai, kartais atsitiktinai rasti įvairiuose stiklainiuose ar bidonuose, ar vokiečių kareivių dujokaukių dėkluose paslėpti dokumentai, senos partizanų nuotraukos. Kitaip tariant, partizanų dokumentacija. Tad, pasak D. Juzėno, galima palyginti ir susidaryti vaizdą. Kitaip tariant, atsispindi tiek sovietų požiūris, tiek partizanų kova. Pasak jo, skiriasi ir požiūris, pavadinimai, patys tekstai. Tarkime, sovietų dokumentuose partizanai vadinami buržuaziniais nacionalistais, banditais ir pan.

Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanai. Iš kairės sėdi: Antanas Jakubonis-Vermachtas, Jonas Sinkevičius-Ąžuolis, Ąžuolas, Bronius Gvozdas-Lapelis, dar vienas – neatpažintas; iš kairės stovi: Albinas Sauliūnas-Saulėgrąža, Marijonas Pociūnas-Erdvė, Petras Šimka-Trenksmas, Antanas Mincė-Lietus, būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas, Albinas Miknevičius-Judas, Bernatavičius-Rasputinas. XX a. 5-asis dešimtmetis. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS FONDŲ nuotr.

Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanai. Iš kairės sėdi: Antanas Jakubonis-Vermachtas, Jonas Sinkevičius-Ąžuolis, Ąžuolas, Bronius Gvozdas-Lapelis, dar vienas – neatpažintas; iš kairės stovi: Albinas Sauliūnas-Saulėgrąža, Marijonas Pociūnas-Erdvė, Petras Šimka-Trenksmas, Antanas Mincė-Lietus, būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas, Albinas Miknevičius-Judas, Bernatavičius-Rasputinas. XX a. 5-asis dešimtmetis. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS FONDŲ nuotr.

Kelia į vieną vietą

D. Juzėnas pasakoja, kad Lietuvos ypatingasis archyvas įgyvendina projektą – kuria archyvą e-partizanų archyvas. Tai – elektroninis partizanų dokumentų archyvas, prieinamas kiekvienam. Jo žiniomis, projektas dar nebaigtas. Čia skelbiami suskaitmeninti 1944–1953 metais vykusio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių dokumentai, leidiniai, spauda, fotografijos, atsišaukimai ir kt.

„Esmė ta, kad toje svetainėje būtų dokumentai, susiję su partizaniniu pasipriešinimu ne tik iš Lietuvos ypatingojo archyvo, bet ir iš kitų archyvų, muziejų, kuriuose yra dokumentų, susijusių su partizanais, ir fotografijų. Įdomus ir tikrai naudingas projektas“, – pasakoja jis.

E-partizanų archyve dokumentus gali dėti ir kitos partizanų dokumentus saugančios atminties institucijos, privatūs kolekcininkai ir kt. To reikia, nes dėl skirtingose vietose saugomų ir skelbiamų partizanų dokumentų tyrinėtojams nuolat trūko informacijos apie dokumentus ir jų saugojimo vietas.

Vienuolio būrio ir Krikštaponio rinktinės vado Jono Baltušniko-Vienuolio sąsiuvinis su 1945–1948 metais žuvusių Vyčio apygardos partizanų sąrašu. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS FONDŲ nuotr.

Vienuolio būrio ir Krikštaponio rinktinės vado Jono Baltušniko-Vienuolio sąsiuvinis su 1945–1948 metais žuvusių Vyčio apygardos partizanų sąrašu. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS FONDŲ nuotr.

Yra ir muziejuose

Pasak D. Juzėno, dokumentų apie ginkluoto partizaninio judėjimo laikotarpį galima aptikti ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve. Jo teigimu, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale taip pat galima rasti istorikams svarbių dokumentų. Muziejininko teigimu, čia saugomi įvairių įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentai apima ne tik vėlesnį laikotarpį, bet ir, pavyzdžiui, kolūkių kūrimosi.

„Ne tik vėlesnio laikotarpio, bet ir pokario, kai buvo steigiami kolūkiai“, – istorikas neabejoja, kad ir tokioje medžiagoje galima surasti tyrimams svarbios informacijos.

Panevėžio kraštotyros muziejuje taip pat saugoma su partizaniniu judėjimu susijusios medžiagos. Pavyzdžiui, fotografijos fonde yra nuotraukų apie rezistenciją – partizanų nuotraukos. Dokumentų fonde – su rezistencija susijusių dokumentų. Pasak D. Juzėno, pavyzdžiui, Raguvos, Šilų apylinkėse veikusio Vienuolio būrio ir Krikštaponio rinktinės vado Jono Baltušniko-Vienuolio sąsiuvinis su 1945–1948 metais žuvusių Vyčio apygardos partizanų sąrašu. Saugomi ir keli su partizanais siejami ginklai. Tiesa, juose nėra kai kurių dalių.

Kartais, ypač organizuojant renginius ar parodas, kreipiamasi nebūtinai į Vilniaus archyvus – prašoma kitų miestų muziejų pagalbos. Tarkime, mūsų rajone žuvusio partizano, poeto Broniaus Krivicko gimimo šimtmečio proga buvo organizuotas renginys, tad nuotraukų ieškota ir Pasvalio krašte, kur jis gimė, ir Biržuose, kur mokytojavo.

„Taip ir ieškai, kaip tas Kolumbas, renki informaciją“, – palygino specialistas.

Vytautas Laužikas, rezistencinio judėjimo dalyvis nuo 1944 metų. XX a. 5–6-asis dešimtmečiai. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS FONDŲ nuotr.

Vytautas Laužikas, rezistencinio judėjimo dalyvis nuo 1944 metų. XX a. 5–6-asis dešimtmečiai. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS FONDŲ nuotr.

Didžiulė sankloda

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istorikas dr. Darius Juodis pasakoja apie partizaninio judėjimo dokumentus įvairiuose archyvuose ir tvirtina, jog galima sakyti, kad jie irgi išblaškyti po archyvus, bet galima su tuo nesutikti.

„Žinoma, didžiausia dokumentų sankloda yra Lietuvos ypatingajame archyve. Dabar paprastai čia atkeliauja ir naujai rasti partizanų dokumentai“, – paaiškina.

Didelė dalis dokumentų saugoma ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, dalis – regioniniuose muziejuose. Dalis yra ir privačiuose archyvuose.

„Žinoma, nesakau, kad jų ten labai daug, bet tikrai yra“, – tvirtina istorikas.

Dr. D. Juodis sako nemanantis, kad yra tyrinėtojams neprieinamų dokumentų. Tokie, jo manymu, gali būti tie, apie kuriuos kol kas nežinoma – archyvas paslėptas ir dar nesurastas. Taip pat tie, kurie dar neaptikti guli kurioje nors neperžiūrėtoje arba retai žiūrimoje byloje. Kitaip tariant, neprieinami dėl techninių priežasčių, o ne todėl, kad buvo išvežti į Rusiją.

„Tai ne tie dokumentai, kuriuos vežė paslėpti. Didžioji jų dalis čia liko“, – teigia jis.

Pasak istoriko, net ir išvežtųjų į Maskvą partizanų baudžiamosios bylos saugomos Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jono Žemaičio-Vytauto. Dr. D. Juodis sako, kad tokiose bylose galima aptikti ne tik sovietų kurptus, bet ir pačių partizanų dokumentus.

„Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija dabar išimta iš J. Žemaičio bylos kaip svarbus valstybės dokumentas“, – pasakoja jis.

Istoriko teigimu, J. Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago baudžiamųjų bylų prieduose galima aptikti šimtus partizaninės kovos dokumentų.

Komentarai

  • Lengva apsigauti- sudaromas įspūdis, kad rūpinamasi partizanais, teisinga istorija, teisingumu jiems ir jų šeimoms. Deja, tai tik maskuotė. Tai ne valstybės politika, tik pavienių, aktyvių piliečių veiklos nuopelnas.

  • Aš kreipiausi į Jus dėl suklastotos žuvusio partizano Kosto Blyno pavardės Dragonių kapinaitėse, Jūs net nesureagavote, neatsakėte.Labai prašau pranešti kas įrašė /nepartizaną,?/išdaviką?/ jau praėjo keli metai.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų