Kada buvo pastatyta senoji Krekenavos sinagoga, tiksliai nežinoma, tačiau joje vietos žydai meldėsi jau XVIII amžiuje. Manoma, jog XIX šimtmečiui baigiantis sinagogos pastatas buvo perstatytas – labai jau mūro plytos panašios į tas, iš kurių 1901 metais iškilo garsioji Krekenavos bažnyčia. P. ŽIDONIO nuotr.

Krekenavos žydų istorija

Krekenavos žydų istorija

Buvo laikas, kai nedideliame Krekenavos miestelyje dauguma gyventojų buvo žydai, o pagrindinės gatvės kabėjo mirgėjo jų parduotuvių ir verslų iškabomis.

Sunku būtų surasti Lietuvos miestelį, kuriame savo pėdsakų nebūtų palikę žydai. Krekenavoje gausu tokio paveldo ir jis puoselėjamas.

Pėdsakai miestelyje

Pusiaukelėje tarp Kėdainių ir Panevėžio įsikūrusi Krekenava istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta XV amžiaus pradžioje. Daugiau nei šešis šimtmečius skaičiuojantis miestelis ypač klestėjo XVI amžiuje, nes čia buvo administracinis centras, vyko Upytės žemės teismai.

Žydai čia įsikūrė XVIII amžiaus pradžioje: kaip rodo istoriniai dokumentai, jų tada Krekenavoje įsikūrė 16 šeimų.

Palanki geografinė padėtis – dešiniuoju Nevėžio krantu nuo seno ėjo kelias Kaunas–Kėdainiai–Livonija – leido miesteliui plėstis. Tiesa, Krekenavą ne kartą siaubė gaisrai, epidemijos, karai.

Vienas didžiųjų gaisrų minimas XVIII amžiaus pabaigos šaltiniuose – tąsyk supleškėjo dauguma miestelio namų. Kita tokia nelaimė aplankė XIX amžiaus viduryje, kai itin sausą, vėjuotą dieną ugnis įsiplieskė vieno žydo namuose. Tuomet sudegė daug įvairios paskirties pastatų, dalis krekenaviškių liko be pastogės.

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos istorijos mokytoja Rūta Adamkevičienė sako, kad remiantis XIX amžiaus surašymo duomenimis, jau daugiau nei pusė miestelio gyventojų buvo žydai: iš beveik 2 200 – virš 1 500. Taip pat žinoma, kad maždaug XVIII amžiuje Krekenava turėjo ir savo sinagoga, nors tiksli jos pastatymo data nežinoma.

Pasak pedagogės, sinagogos plytos labai panašiai degtos kaip ir tos, iš kurių statyta Krekenavos bažnyčia.

„Yra užfiksuota, kad maždaug XIX amžiaus pabaigoje sinagoga buvo perstatyta, tad gal panašiu laiku, kaip ir mūsų bažnyčia, kuri statyta 1901 metais“, – svarsto R. Adamkevičienė.

Sinagogos pastatas išlikęs iki šių dienų. Jame dabar veikia sporto salė.

„Kai aš ėjau į mokyklą, ten buvo sudėtas metalo laužas, lubos įlūžusios – tokie griuvėsiai. Paskui tą pastatą sutvarkė – kai kurios sienos išlikusios autentiškos“, – pasakoja krekenaviškė.

Netoliese esantis neseniai renovuotas daugiabutis anksčiau taip pat buvo naudojamas žydų religiniams tikslams – veikė moterų maldos namai, taip pat įvairios žydų įstaigos ir organizacijos. Gyventi šis pastatas pritaikytas tik po Antrojo pasaulinio karo.

Visas Krekenavos centras kadaise buvo apstatytas žydų namais. Dabar telikę keli vienas šalia kito stovintys žydams priklausę pastatai. P. ŽIDONIO nuotr.

Visas Krekenavos centras kadaise buvo apstatytas žydų namais. Dabar telikę keli vienas šalia kito stovintys žydams priklausę pastatai. P. ŽIDONIO nuotr.

Verslas klestėjo

Iki Antrojo pasaulinio karo Krekenavoje vystėsi įvairūs amatai. Miestelis turėjo koklių gamyklą, žvilginimo įmonę, vienintelę Lietuvoje vario liejyklą, milo vėlyklą, odos perdirbimo fabrikėlį. Gamino Krekenavoje ir degutą, terpentiną, ratlankius – pastarieji buvo žinomi net kitose šalies vietovėse. Taip pat veikė nemažai parduotuvių.

Prieš kiek daugiau nei du dešimtmečius Krekenavos gimnazijos istorijos mokytoja R. Adamkevičienė pasakoja kartu su mokiniais įgyvendinę projektą „Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai“. Gimnazijos muziejui rinkę medžiagą, daug kalbėjęsi su vietos gyventojais.

Pasak R. Adamkevičienės, kiek žmonės pasakojo, visas Krekenavos centras, dabartinė Birutės aikštė buvo apstatyti žydų namais. Šiuo metu ten vienoje aikštės pusėje telikę trys vienas šalia kito stovintys buvę žydų pastatai. Kadaise visuose namuose iš galo buvo parduotuvių vitrinos. Senieji Krekenavos gyventojai lig šiol prisimena, kuriose buvo galima nusipirkti siūlų, o kur – bakalėjos prekių, silkių, kur įpildavo rasalo. Žinoma, kad miestelio centre esančios kavinės pastatas priklausė turtingiausiam Krekenavos žydui, prekiavusiam ir degalais.

„Tai – mūsų paveldas“, – sako R. Adamkevičienė.

Jos teigimu, iš Krekenavos kilusi mokytoja A. Junevičienė irgi pasakojusi, kaip Laisvės gatvėje nuo tilto pakilus kalniuku ir pasukus į Vytauto gatvę, buvo galima išvysti dešimtis žydų parduotuvių ir visur švietė iškabos. Vienu metu miestelyje veikė apie 70 krautuvių.

„Kaip ji prisimena, net ir ledų buvo galima nusipirkti“, – šypsosi R. Adamkevičienė.

Deja, Krekenavoje gyvenusių žydų šeimų pavardės neišliko.

„Žmonės prisiminė, kaip juos vadino, bet neaišku, ar tai – tikros pavardės“, – apgailestauja pedagogė.

Yra žinomos tik Krekenavos mokykloje besimokiusių moksleivių pavardės ir jų vardai. Daugiau informacijos R. Adamkevičienė sako neaptikusi.

„Bet, kaip pasakojo žmonės, vietiniai labai gražiai sugyveno su žydais“, – pabrėžia ji.

Krekenavoje išlikę kapinių fragmentai byloja iki tarpukario čia gyvenus gausią žydų bendruomenę. P. ŽIDONIO nuotr.

Krekenavoje išlikę kapinių fragmentai byloja iki tarpukario čia gyvenus gausią žydų bendruomenę. P. ŽIDONIO nuotr.

Įamžino atminimą

Kad Krekenavos žydų bendruomenė buvusi gausi, byloja ir jų kapinės. Tiesa, sako R. Adamkevičienė, pastarųjų išlikę tik fragmentai – jau sovietmečiu ant kapinių kalniuko buvo ganomi gyvuliai, bet kur dar yra antkapių, jie vienas prie kito.

Pedagogės teigimu, būna, kad žmonės laukuose esančiose akmenų krūvose vis dar aptinka antkapių liekanų. Kraštotyrininkas, Panevėžio rajono garbės pilietis Jonas Žilevičius kapines buvo sutvarkęs. Nepriklausomybės laikais kartu su kitais aptvėrė tvorele, pastatė paminklą, žymintį, kad čia buvo žydų kapinės.

Pasak R. Adamkevičienės, po Antrojo pasaulinio karo žydų Krekenavoje neliko. Dar prieškariu daug jų, ieškodami geresnio gyvenimo, aktyviai emigravo į Palestiną, Pietų Afriką. 1941-aisiais iš vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudytų apie 190 Krekenavos gyventojų irgi daugiausia buvo žydų. Egzekucijos vykdytos Žaliojoje girioje ir Kaizerlingo miškelyje. R. Adamkevičienė sako ir iš tuos laikus menančių krekenaviškių girdėjusi, kaip keturi žydai buvo „varomi į Panevėžį“ ir nušauti „kažkur už miestelio prie Nevėžio“.

Sovietmečiu važiuojant į Kėdainius buvo net paminklėlis nužudytiesiems, tačiau ar tiems patiems žmonėms – nežinia. Informacijos apie tai, anot pedagogės, rasti nepavyko, o gyventojai arba nekalba apie tai, arba nepamena.

Kasmet į Krekenavą atvyksta žydų, domisi savo šaknimis. R. Adamkevičienė mena, kad kartą ankstesnis miestelio klebonas pasakojęs, jog galbūt vienas Krekenavoje karo metais tarnavusių dvasininkų išgelbėjo žydą. Tai su sutapo su vieno iš Pietų Afrikos Respublikos atvykusio svečio prisiminimais apie tai, jog šeimos narį nuo tragiškos išgelbėjo kunigas. Deja, gelbėtojo pavardės atvykėlis jau neprisiminė…

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų