-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tiesa, šiais mokslo metais tik vieno pirmoko sulaukusi Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla visai durų neuždaro.
Ji tampa Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos skyriumi.
Tokiems pokyčiams nesipriešino ir pati mokykla.
Anot Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorės Danutės Kriščiūnienės, tai geriausias variantas, koks buvo galimas šioje situacijoje. Direktorė svarsto, kad galbūt ateityje, kaip rodo kitų šalių patirtis, įtraukiojo ugdymo taip ir „neįtraukti“ vaikai ir tėvai vėl atsigręš į specialiąsias mokyklas.
Mažos mokyklos, turinčios mažiau nei 60 vaikų, Lietuvoje priverstos sunykti arba tapti kitos ugdymo įstaigos padaliniu.
Toks pat likimas ištiko ir tris dešimtmečius veikiančią Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą.
Buvo metas, kai joje mokėsi aštuonios dešimtys vaikų. O šį rugsėjį mokyklos duris pravėrė vos vienas pirmokas. Iš viso 27 vaikus moko beveik dvigubai daugiau darbuotojų.
Pasak D. Kriščiūnienės, vaikų mažėja visur, o Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla galinti priimti tik turinčiuosius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Direktorė viliasi, kad mokyklai tapus M. Karkos pagrindinės skyriumi, galbūt mokinių skaičius išaugs.
Kaip pastebi D. Kriščiūnienė, nors visuomenė sparčiai keičiasi, tačiau vis dar esama tam tikrų stigmų, susijusių su negalia.
„Kai kuriuos tėvus baugindavo pats pavadinimas – Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla. Gal dabar, kai mokykla turės M. Karkos vardą, bus kitaip. Kai kuriems tėvams vis dar yra stigma pripažinti, kad jų vaikas kitoks, bijoma apie tai kalbėti. Dabar tokių atvejų pasitaiko vis rečiau, bet jų tikrai dar yra“, – pažymi D. Kriščiūnienė.
„Kai kuriems tėvams vis dar yra stigma pripažinti, kad jų vaikas kitoks, bijoma apie tai kalbėti.“
D. Krikščiūnienė
Uždaromos mokyklos direktorė svarsto, kad į jų įstaigos patalpas būtų galima atkelti ir kitas M. Karkos mokyklos specialiąsias klases.
Iš esmės, anot direktorės, po reformos keistųsi tik pavadinimas – Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos dabartiniai mokiniai ir toliau liktų savose klasėse su savais pedagogais.
Tačiau krūviai darbuotojams mažėtų. Jau metų pabaigoje atleistas vienas vairuotojas, darbo neteko ir viena iš trijų valytojų. Taip pat mažėja krūvis auklėtojoms, dirbančioms mokyklos bendrabutyje. Visgi vienai jų radus darbą kitur, likusioms krūvis liko beveik toks pat.
Mokyklos, turinčios mažiau nei šešiasdešimt mokinių, nebegaus valstybės finansavimo, tad jau nuo šio rudens nebeliks ir Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos – ji taps M. Karkos pagrindinės skyriumi. P. ŽIDONIO nuotr.
Pedagogams bent iki rugsėjo krūvis nemažėja, o surdopedagogų netgi trūksta, mat dirbantieji mokykloje taip pat pagelbėja dar 32 įstaigose.
„Lieka ta pati mokykla, tik keičiasi mūsų statusas. Žinoma, mažės ir administracijos, aš būsiu jau ne direktorė, o skyriaus vadovė. Manyčiau, šiai situacijai sprendimas priimtas labai tinkamas. Labai geranoriškai mokyklos steigėjas pasižiūrėjo į mūsų išlikimą. Visgi yra vaikų, kurie turi klausos negalią. Ir manome, kad ateityje jų gali daugėti“, – kalbėjo D. Kriščiūnienė.
Pasak pašnekovės, nemažai šalių, kurios prie įtraukiojo ugdymo perėjo jau anksčiau, pamatė, kad toks modelis nepasiteisino, todėl grįžtama prie specialiųjų mokyklų.
Iš praktikos ji pastebi, kad yra tėvų, primygtinai pageidaujančių, jog negirdintis vaikas kalbėtų tik žodine kalba ir atsisakančių jį mokyti gestų kalbos.
„Pas mus mokykloje visuomet galima rinktis – jeigu vaikas visiškai negirdi, laviname gestų kalbą, o jeigu įmanoma, lavinama žodinė. Bet kokiu atveju gestų kalbos nereikėtų bijoti – bet kokios kalbos mokėjimas yra didžiulis privalumas, tuo labiau kad vaikai tos kalbos labai nesunkiai išmoksta per žaidimą. Yra atvejų, kai abi kalbas įvaldę vaikai vėliau tampa gestų kalbos vertėjais. Reikėtų visuomet galvoti apie savo vaiką, o kaip jam geriau“, – pabrėžia mokyklos direktorė.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė teigė, kad apie Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos reorganizaciją, joje kasmet mažėjant vaikų, svarstyta jau kurį laiką.
O prieš pat Naujuosius metus atsiradęs naujas Vyriausybės sprendimas, kad mokyklos, kuriose nebus bent 60 vaikų, nebebus finansuojamos, reformą paspartino.
„Vyriausybės sprendimas buvo pagrindinis motyvas, kad daugiau laukti nebegalime“, – sako S. Sėrikovienė.
Anot vedėjos, nors Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla ugdo vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, jai jokių išlygų dėl mokinių skaičiaus nenumatyta.
O iš miesto biudžeto išlaikyti įstaigą su mažiau nei trisdešimt mokinių būtų per daug didelė finansinė našta.
„Ir dabar, net kai mokykla taps kitos skyriumi, Savivaldybė turės gerokai prisidėti išlaikydama jos ūkį. Bet suprantame, kad ten mokosi ypač jautrūs vaikai. Dažnas moksleivis turi didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir be klausos negalios. Mes būtume padarę labai nelaimingus vaikus, jeigu jie būtų nuėję į bendrojo ugdymo klases, todėl juos integruosime į tam tikras veiklas, bendrus renginius, bet jie mokysis atskirai kaip ir iki šiol“, – teigia S. Sėrikovienė.
