1920-ieji. Panevėžio mokytojų seminarijos mokytojų vasaros kursų klausytojai ir pedagogai. Centre sėdi kursų vedėjas Matas Grigonis (su barzdele). PAVB nuotr.

Ateities kartoms – po trupinėlį sukrautas kraitis

Ateities kartoms – po trupinėlį sukrautas kraitis

Pedagogo, vaikų literatūros kūrėjo, visuomenės veikėjo ir – tai neretai pamirštama – sodininko Mato Grigonio palikimas Panevėžyje turi ne vieną sergėtoją.

Praėjus lygiai pusei amžiaus po vieno aktyviausių XX amžiaus pradžios lietuvių kultūros veikėjų mirties, Mato Grigonio palikimas Panevėžyje išblaškytas po daugelį jį puoselėjančių įstaigų: Panevėžio kraštotyros muziejaus, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, J. Balčikonio gimnazijos, Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos. Pastarajai priklauso ir muziejus, įrengtas name, kur kadaise gyveno M. Grigonis.

Matas Grigonis. PANEVĖŽIO VYSKUPIJOS KURIJOS ARCHYVO nuotr.

Matas Grigonis. PANEVĖŽIO VYSKUPIJOS KURIJOS ARCHYVO nuotr.

Įvairiapusė asmenybė

1889 metų spalio 3-iąją Rokiškio rajone gimęs M. Grigonis pradinius mokslus krimto savame krašte. Vėliau juos tęsė garsiojoje Mintaujos gimnazijoje Latvijoje, Vilniuje, Peterburge, Marijampolėje. O 1907 metais pradėjo mokytojauti slaptoje lietuviškoje mokykloje Rokiškio rajone.

Į Panevėžį dirbti Labdarių draugijos prieglaudos pradinėje mokykloje jaunas pedagogas atvyko gavęs paties Jono Jablonskio kvietimą. Tačiau Pirmasis pasaulinis karas netrukus nubloškė jį Rusijos gilumon. Čia M. Grigonis dėstė lietuvių mokyklose, kol atsirado galimybė grįžti į Lietuvą. Tada vėl mokytojavo Panevėžyje, dirbo Panevėžio apskrities mokyklų inspektoriumi.

Nuo 1925 iki 1929 metų M. Grigonis karjerą tęsė kaip Rozalimo, 1929–1934-aisiais – kaip Anykščių progimnazijos direktorius. Pastarasis postas pedagogui buvo paskutinis: išėjęs į pensiją, jis apsigyveno Senamiesčio vienkiemyje ir rūpinosi savo užveistu sodu iki 1965-ųjų, kai itin pablogėjus sveikatai persikėlė gyventi pas sūnų į sostinę.

Tačiau vien pedagogine veikla M. Grigonio gyvenimas neapsiribojo. Pirmasis to laikmečio vaikų rašytojas ir vienas aktyviausių kultūros veikėjų, jis garsėjo savo rengiamais lietuviškais vakarais, pats režisavo spektaklius ir vaidino.

Gyvendamas Panevėžyje, M. Grigonis dalyvavo kultūros ir meno draugijos „Aidas“ veikloje, buvo jos vicepirmininku, draugijos artistų būrelio vadovu bei režisieriumi. Taip pat vienu iš Panevėžio lietuvių moksleivių sambūrio „Meno kuopa“ įkūrėjų.

M. Grigonis parašė, išvertė ir išleido daugiau nei keturias dešimtis knygelių, paskelbė apie du tūkstančius įvairių rašinių, apie 700 eilėraščių. Tiesa, kūrybą dažnai pasirašinėjo slapyvardžiais, kurių turėjo nemenką pasirinkimą: ir Dile-Matas, ir Matas Gojelis, Svirno Žvynė, Mataušiokas, kitų.

Aistringas lietuvių tautosakos rinkėjas, M. Grigonis itin daug laiko skyrė ypatingai jos sričiai: autoriaus knygoje „200 žaidimų“ surinktus liaudies žaidimus – su dainomis, melodijomis, paveikslėliais – vaikai tebežaidžia iki šiol.

Galiausiai buvo M. Grigonis ir žymus sodininkas. Senamiesčio vienkiemyje užveistame didžiuliame sode augo 127 rūšių augalai. Rašytojas dalyvaudavo selekcininkų parodose, o ir pats išvedė ne vieną naują veislę ir dėl to buvo žinomas net užsienyje. Jo paruoštas informacinis leidinys
„Rūtelių darželis: pamokinimas, kaip žolynai auginti“ laikomas pirmąja gėlių auginimo knyga Lietuvoje.

Deja, iki mūsų laikų M. Grigonio sodas neišliko. Tačiau buvusiame name įrengtas muziejus.

Mato Grigonio muziejus. PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS nuotr.

Mato Grigonio muziejus. PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS nuotr.

Atmintis gyva

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė apgailestauja, kad M. Grigonio muziejus, duris atvėręs dar prieš nepriklausomybės atkūrimą, Panevėžyje mažai lankomas. Čia, buvusiame rašytojo name, jis užima du kambarėlius – kitose patalpose įsikūrę gyventojai.

Tačiau yra parengta kilnojamoji ekspozicija Puziniškyje.

„Kadangi Matas Grigonis su Gabriele Petkevičaite-Bite buvo kolegos, yra ir dirbęs pas ją, tai Puziniškis tinkama vieta“, – R. Bagdonienė mano, kad gausiai žmonių lankoma sodyba puiki vieta pristatyti ir M. Grigonio palikimą.

Pasak direktorės, jį kaupiant ir saugant itin prisideda rašytojo sūnus Matas Kastytis Grigonis: dažnai atvykstantis į Panevėžį, palaikantis nuolatinį ryšį su bibliotekos darbuotojais, jis pats yra išleidęs knygą apie tėvą ir nenuilstamai ieško naujos informacijos.

„M. Grigonis ilgą laiką buvo pamirštas, nors yra pirmas XX amžiaus pradžios lietuvių vaikų rašytojas“, – kad didžio kultūrininko palikimas mūsų krašte vis dar stokoja vientisumo, apgailestauja R. Bagdonienė.

M. Grigonis parašė, išvertė ir išleido daugiau nei keturias dešimtis knygelių, paskelbė apie du tūkstančius įvairių rašinių, apie 700 eilėraščių.

Tiesa, priduria Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Vidmanta Trečiokienė, pas juos saugoma nemažai rašytojo knygų originalų. Senosios, jau dūlančios, net suskaitmenintos – jas paskaityti galima bibliotekos svetainėje internete.

Turima ir nemažai su M. Grigoniu susijusių dokumentų, nuotraukų kopijų. Jų originalus saugo rašytojo sūnus.

Pasak V. Trečiokienės, pedagogo iš prigimties moto buvo daryti tai, ko tuo metu labiausiai reikėjo. Todėl M. Grigonis pirmasis lietuvių vaikams išleido eilėraščių knygelę.

„Nebuvo, kas rašo vaikams, jis – rašė, nebuvo sporto mokykloje – jis sudarė žaidimų knygelę. Jis buvo to laikmečio žmogus, padėjo švietimui“, – kalba ir apie kitokį pedagoginį M. Grigonio indėlį vyriausioji bibliografė.

Gali būti, kad kažkurią perleistą Manto Grigonio knygą rastumėte ir savo bibliotekoje. PANEVĖŽIO APSKRITIES G. PETKEVIČAITĖS-BITĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS archyvų nuotr.

Gali būti, kad kažkurią perleistą Manto Grigonio knygą rastumėte ir savo bibliotekoje. PANEVĖŽIO APSKRITIES G. PETKEVIČAITĖS-BITĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS archyvų nuotr.

Seni žaidimai naujai

Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje yra parengtos edukacinės programos pagal M. Grigonio užrašytus žaidimus.

Vyriausioji bibliotekininkė Lida Žukauskaitė pasakoja, jog viena jų – pagal „200 žaidimų“ knygelę atkurtas žaidimas „Jūrės“ – buvo parengta 2019 metais specialiai minint M. Grigonio 130-ąsias gimimo metines. Lietuviškus žuvų pavadinimus įsiminti padedanti žaidimas iki šiol mėgstamas mažųjų bibliotekos lankytojų – ir labai naudingas jų išsilavinimui.

„Dabartiniai vaikai beveik nebežino lietuviškų žuvų pavadinimų – žino žuviuką Nemo“, – šypsosi bibliotekininkė.

Šiemet bandyta projektą dar išplėtoti. Pasak L. Žukauskaitės, nuspręsta pateikti daugiau interaktyvių žaidimų: prie „Jūrės“ prisijungė „Žaltys“, „Žvirblelis“, „Žiedas“, „Medžiai dega“. Šiuo metu gaminamos keturios skulptūros pagal juos. Numatyta ir filmuoti žaidimus – Panevėžio vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Sierčikai“ nariai mokys, kaip žaisti juos lauke.

L. Žukauskaitės aiškinimu, lauko žaidimai pasirinkti dėl karantino apribojimų, kuomet veiklos viduje nebuvo galimos. Be to, savaitgaliais biblioteka nedirba, o norisi, jog jaunieji skaitytojai ir tuomet turėtų ką veikti.

Kai žaidimai bus nufilmuoti, nuskenavus šalia jas simbolizuojančių skulptūrų esantį QR kodą bus galima sužinoti taisykles ir pabandyti patiems pažaisti šeimoje ar su draugais.

„Manau, įdomu, kai senieji žaidimai pateikiami naujai“, – sako L. Žukauskaitė, įsitikinusi, jog šiuolaikiniai vaikai mielai žaidžia senuosius liaudies žaidimus.

„Tik mes, suaugusieji, kartais nepelnytai nuvertiname juos“, – priduria.

Dar liūdniau, anot vyriausiosios bibliotekininkės, tai, kad nemažai žmonių nėra nieko girdėję apie M. Grigonį.

„Jis truputį pamirštas, nors yra tos pačios kartos kaip Juozas Balčikonis, Juozas Zikaras, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė… Jie visi dirbo tuo laikmečiu, kartu kūrė tautinę Lietuvą“, – primena L. Žukauskaitė.

Mato Grigonio muziejus Panevėžyje. PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS nuotr.

Mato Grigonio muziejus Panevėžyje. PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS nuotr.

Kitų išsaugotos nuotrupos

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovės Gretos Kėvelaitienės teigimu, teturima su M. Grigoniu susijusios archyvinės medžiagos nuotrupų. Dokumentai, nuotraukos, atsiminimai saugomi kitų asmenų, kaip Mykolo Karkos, Stasio Juodikio ar Elenos Gabulaitės, fonduose.

„Mes nesukomplektavome atskiro rašytojo fondo, nes neturime tiek daug informacijos apie jį“, – aiškina G. Kėvelaitienė. Tačiau, pasak jos, biblioteka visgi gali pelnytai didžiuotis keliomis itin įdomiomis fotografijomis bei laiškų originalais (M. Grigonis turėjo specialų spaudą – lyg ekslibrisą, kurį dėdavo laiškuose).

„M. Grigonis ilgą laiką buvo pamirštas, nors yra pirmas XX amžiaus pradžios lietuvių vaikų rašytojas.“

R. Bagdonienė, PRSVB direktorė

M. Grigonį galima išvysti įvairiose grupinėse nuotraukose, susijusiose su jo mokytojavimo laiku. Pavyzdžiui, didžiulė 1920 metų Panevėžio mokytojų seminarijos klausytojų ir pedagogų nuotrauka, kurioje centre sėdi rašytojas.

„Iš įdomesnių – nuotrauka, kaip atvirlaiškis, kur jis stovi žiemą prie medžio, o kitoje pusėje sveikinimas Juozui Tumui-Vaižgantui“, – pasakoja G. Kėvelaitienė.

Bibliotekoje saugomi ir keli M. Grigonio ranka rašyti laiškai, tačiau jie – ne kūrybiniai, o dalykiniai.

Namas Panevėžyje, kuriame rašytojas ilgus metus gyveno. PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS nuotr.

Namas Panevėžyje, kuriame rašytojas ilgus metus gyveno. PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS nuotr.

Rinkiniuose – ir brangi dovana

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja daktarė Zita Pikelytė sako, kad nors poetas, rašytojas, vertėjas, tautosakos rinkėjas, pedagogas Panevėžyje praleido didelę gyvenimo dalį, M. Grigonio gyvenimą ir veiklą atspindinčių eksponatų muziejuje nėra labai gausu – kiek per šimtą vienetų. Čia saugomos knygos, fotografijos, laiškai, eilėraščių rankraščiai, dainų pagal jo žodžius natos. Yra keli Švietimo ministerijos mėnesinio laikraščio „Švietimo darbas“ numeriai, kuriuose spausdinamos M. Grigonio publikacijos, skulptoriaus Juozo Zikaro kūriniai – M. Grigonio biustas ir medalionas – bei rašytojo namuose stovėjusi indauja.

Daktarės vertinimu, 29 knygų rinkinyje saugomas M. Grigonio knygas galima suskirstyti į dvi grupes. Viena jų – pedagogo parašyti kūriniai, įskaitant Valstybinės grožinės literatūros leidyklos Vilniuje 1960 metais išleistą eilėraščių rinktinę „Žemuogėlės“, kurią dovanojo pats autorius. Antroji grupė apima M. Grigonio verstas arba pagal kitų autorių kūrybą parašytas knygas.

Mato Grigonio ranka pasirašyta nuotrauka-atvirlaiškis kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui. PAVB nuotr.

Mato Grigonio ranka pasirašyta nuotrauka-atvirlaiškis kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui. PAVB nuotr.

Kita vertus, galima būtų išskirti ir trečiąją grupę – M. Grigonio sudarytas knygas. Į ją patenka ir 1911 metais Seinuose išleisti garsieji „200 žaidimų“ su dainomis ir natomis – vis dar populiarūs kaip anksčiau.

Muziejaus knygų rinkinyje saugomos ir dvi knygos apie patį M. Grigonį. Tai Lietuvos kraštotyros draugijos Panevėžio miesto skyriaus 1989 metais Panevėžyje išleisti ir autoriaus dovanoti Prano Savickio atsiminimai „Matas Grigonis (1889–1971)“ bei 2008-ųjų „Matas Grigonis. Raštai“, kuriuos sudarė rašytojo sūnus Matas Kastytis Grigonis.

Viliasi, kad tai ne viskas

Muziejaus periodikos rinkinyje, be M. Grigonio straipsnių Švietimo ministerijos mėnesinio laikraščio „Švietimo darbas“ numeriuose, taip pat saugomas jubiliejinių 1930-ųjų – Vytauto Didžiojo – metų 5-asis numeris. Jame publikuotas M. Grigonio rašinys „Vaišingasai Jonas Jablonskis“.

Istorijos skyriaus vedėjos duomenimis, Kraštotyros muziejaus dokumentų rinkinyje turimi 26 M. Grigonio dokumentai, iš jų – 9 laiškai: trys muzikos pedagogui ir kompozitoriui Mykolui Karkai, po vieną – gimnazijos mokiniui Vytautui Daunorui ir daktarui Antanui Didžiuliui. Dar 4 laiškai adresuoti J. Biliūno vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojui Alfonsui Ulčinui.

Gausesnė, pasak daktarės Z. Pikelytės, dokumentų grupė – sveikinimai ir atvirukai su eilėraščių rankraščiais. Tokių turima vienuolika. Iš jų trys buvo skirti Gabrielei Petkevičaitei-Bitei.

Daugiausia su M. Grigoniu susijusių eksponatų esama fotografijos rinkinyje – net 40: trys dešimtys nuotraukų originalios, likusios – fotokopijos.

Tai grupinės fotografijos, paties rašytojo portretai, daryti fotoateljė, gamtoje, namų aplinkoje. Taip pat nuotraukos su šeimos nariais, įvairių susitikimų fotografijos.

Istorijos skyriaus vedėja viliasi, kad ateityje gali atsirasti ir daugiau eksponatų, kuriuos bus galima išsaugoti ateities kartoms.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų