(Pixabay nuotr.)

Užuovėja nuo pasaulio

Užuovėja nuo pasaulio

Daniška laimės formulė hygge kirto gimtosios šalies sienas ir tapo viena madingų gyvensenos krypčių. Inga Rakauskaitė šio meno mokosi skaitydama knygas ir gamindama desertus.

Kai vidury laukų šaltą dieną sugedo automobilis, ilgas valandas laukdama pagalbos kelyje tyliai svajojau apie du dalykus. Pirma – kad jis būtų nesudėtingai pataisomas. Antra – kuo greičiau atsidurti namie, užsiplikyti kavos, iš grotuvo paleisti sklisti Ninos Simone balsą ir sutriaukšti keletą šimtų gramų imbierinių sausainėlių apsikamšius kojas šiltu užtiesalu. Ši, antroji, svajonė mano kovinę dvasią stiprino kur kas labiau.

Tačiau galiausiai grįžus namų sienos pasirodė ne tokios guodžiančios. Priežastis buvo labai paprasta: neturėjau pasiruošusi hygge pirmosios pagalbos rinkinio. „Vadinasi, karma tikrai yra moteriškosios lyties geriausias keturkojis žmogaus draugas“, – pagalvojau. Kai skaitydama leidinį „Mažoji laimės knyga HYGGE. Gyvenimas pagal danus“ radau rekomendaciją pasiruošti namuose dėžę, spintelę ar lagaminą su būtiniausiais hygge daiktais, tik pavarčiau akis. Žvakės, kokybiškas šokoladas, mėgstama arbata, džemas ir vilnonės kojinės neatrodė tie daiktai, kuriuos verta suburti į vieną kompaniją ir pavadinti ją hygge. Dabar dėl to skeptiško požiūrio pasigailėjau. Juolab kad namuose nebuvo nei kokybiško šokolado, nei imbierinių sausainėlių. Net vilnonių kojinių.

Nemalonumų, šlapdribos ar blogos nuotaikos nesuplanuosi, o suplanuoti hygge ar jai pasiruošti galima.

Čia turbūt ir slypi šio saugaus, paguodžiančio ir glostančio daniško reiškinio paslaptis: kai gyvenime nutinka netikėtas, bjaurus, erzinantis ar liūdinantis dalykas, visada galima atramos ieškoti hygge. Tik nemalonumų, šlapdribos ar blogos nuotaikos nesuplanuosi, o suplanuoti hygge ar jai pasiruošti galima.

Paradoksalu, bet pasiruošti hygge yra lengviau, nei ją (ar jį?) apibūdinti. Patys danai sako, kad šiuo žodžiu vadinama viskas nuo intymumo ir dvasinio jaukumo iki malonumų, kuriuos suteikia tokie paprasti dalykai kaip į karštą arbatą mirkomas sausainis (nors šliurpimas, manyčiau, nėra hygge). Minėtos knygos autorius, Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje vadovas Meikas Wikingas rašo, kad hygge labiau sukasi apie būsenas, nuotaikas ir patirtis nei apie konkrečius daiktus. Jaukus buvimas vienam ar su artimaisiais ir saugus žinojimas, kad nuo pasaulio negandų esi apsaugotas, – kertinės hygge dalys. O uždegtos žvakės, arbatos aromatas, traškančio židinio šiluma ar lyg paguoda apgobiantis platus šiltas megztinis – tik atributika.

Skanėstai ir socialinė rūpyba

Kai pirmą kartą išgirdau apie hygge, negalėjau atsikratyti nuojautos, kad už visų tų žvakių švieselių ir jaukaus seno serialo spoksojimo slypi šis tas daugiau, ką kitoms šalims perimti ne taip paprasta. Patvirtinimą, jog neklystu, radau jau devintame „Mažosios laimės knygos HYGGE“ puslapyje: „Įdomu tai, kad valstybės socialinės rūpybos sistema yra plačiai remiama. Parama kyla iš žinojimo, jog socialinės rūpybos modelis kolektyvinę gerovę paverčia gera savijauta. (…) Danai jaučiasi gerai todėl, kad valstybės socialinės rūpybos modelis geba sumažinti piliečių riziką, neužtikrintumą ateitimi bei nerimą ir neleidžia jaustis nelaimingiems.“ Štai taip – nelabai guodžia, bet bent jau sąžininga.

Vis dėlto kuo daniška hygge gali būti artima, pritaikoma (ir įperkama) lietuviškoms pastangoms patirti jaukumą? Atsakymų yra bent keletas. Pirma geroji žinia yra tai, kad specialiai hygge nereikia nieko įsigyti. Žinoma, įvairūs interjero akcentų, jaukių chalatų ar minkštos patalynės gamintojai šį žodį sėkmingai eksploatuoja savo rinkodaroje. Jei namuose hygge norite susikurti vien iš naujų daiktų – pirmyn. Bet iš tikrųjų tam, kad pajustum šį nenusakomą ramybės ir saugumo jausmą, nereikia nieko specialiai pirkti. Tam visiškai pakanka savo fotelio, senų kojinių, spintelės kamputyje užsimetusio saldainio ir iš bibliotekos pasiimtos knygos. Jei vis dėlto į atsihygge’nimą žvelgiate rimtai, geriausia, ką galima įsigyti, yra dar vienas šviesos šaltinis: žvakių rinkinys, modernus toršeras ar jauki stalinė lempa. Danai dėl savo geografinės padėties puikiai išmano, kas yra tamsa ir kaip su ja elgtis, ir tą žinojimą verta kopijuoti.

Antra, hygge nebūtinai yra fotogeniškas dalykas. Be abejo, gali būti ir toks. Bet patikrinta tiesa skelbia štai ką: kuo mažiau norisi savo hygge akimirkas rodyti feisbuke ar instagrame, tuo mažiau jose režisūros ir daugiau nesuvaidinto jaukumo. Tas senamadiškas pledas, kvailoka pižama ar įskilęs puodelis turbūt netiks socialiniams tinklams, bet gali puikiai praversti kuriant hygge. Danų kalboje egzistuoja net atskiri terminai. Pavyzdžiui hyggebukser yra kelnės, kurių nė už ką nevilkėtumėte viešumoje, bet namuose jos yra pačios mėgstamiausios (nagi, juk turite tokias?).

Nors teoretikai ir praktikai pabrėžia, kad šį jausmą galima puikiai susikurti ir vasarą, vis dėlto tikroji hygge šventė yra šaltasis sezonas. Kuo už lango bjauresnis oras, tuo saldesnis jaukaus buvimo namie jausmas. Kuo šalčiau lauke – tuo labiau kutena žinojimas, kad gali sau tingiai, šiltai snūduriuoti lovoje ir pasivarginti nueiti tik iki virtuvės. Beje, nuo hygge neatsiejamas namuose gamintas maistas. Ir tai – dar vienas lietuviškam skrandžiui artimas šios būsenos bruožas. Ekstravagantiški, pretenzingi, ypač smarkiai kišenę iškratantys ar keliolikos stalo įrankių reikalaujantys patiekalai trokštamo jaukumo nesukurs. Apie austrių skonį galima kurti poemas, bet jos nėra hygge. O karštos dešrelės su raugintais kopūstais – taip.

Tuo įsitikinu panirusi į dar vieną hygge’nomikos knygą – „Scandikitchen. The essence of Hygge“ („Skandinavų virtuvė. Hygge esencija“). Jos autorė – Brontë Aurell, garsi virtuvės šefė ir „Scandikitchen“ kavinės savininkė, atskleidžianti sėkmingiausių savo receptų paslaptis. Morkų tortas, rūkytų skumbrių sumuštiniai, bandelės su sėklomis, obuolių ir cinamono pyragas – viskas paprasta, lengvai paruošiama ir, kiek teko įsitikinti, be galo skanu. Vienas didžiausių šios knygos atradimų – saldūs avižinių dribsnių, sviesto, kakavos, cukraus ir kokosų drožlių rutuliukai. Kas galėjo pamanyti, kad per keliolika minučių paruošiamas desertas iš visada turimų atsargų gali būti toks gardus?

Kimšdama chokladbullar (tai daniškas šio skanėsto pavadinimas) manausi atradusi paprasčiausią kelią į hygge būseną. Kai nesiseka ar liūdna, nereikia pulti savęs gailėti. Geriau pulti save palepinti.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų