Brangus nemalonumas

Stichinių nelaimių sukeliami ekonominiai nuostoliai vis didesni, o žmogiškasis kapitalas išlieka viena pagrindinių valstybių atsigavimo sąlygų

Laimingiausiai pasibaigusiomis laikomos tos gamtos katastrofos, kurios nenuverčia nė vieno pastato ir medžio, nepražudo nė vienos gyvybės. Tačiau tai nereiškia, kad jos negali pakenkti ekonomikai ar verslui. 2010 m. Islandijoje išsiveržus Ejafjadlakokudlio ugnikalniui pusantros savaitės buvo iš dalies sustabdyti skrydžiai virš Europos. Skaičiuojama, kad tai pasaulio ekonomikai kainavo 4,7 mlrd. JAV dolerių.

Tai – labai menka suma. 10 brangiausių visų laikų stichinių nelaimių sąraše yra du Japonijoje įvykę žemės drebėjimai, kurie abu šaliai atsiėjo ne mažiau nei 300 mlrd. JAV dolerių. 1995-ųjų žemės drebėjimas šalia Kobės buvo itin destruktyvus. Per jį žuvo apie 6 tūkst. žmonių ir smarkiai apgadinta infrastruktūra. Iki drebėjimo šis miestas turėjo vieną labiausiai užimtų pasaulio uostų ir kūrė daugiau nei dešimtadalį Japonijos BVP.

Nors padaryta itin didelių nuostolių, nelaimės įtaka bendriems šalies rodikliams buvo labai maža, nes jau kitą mėnesį po drebėjimo regiono ekonomika vėl augo. Kobės valdžia pasirūpino laikinomis gyvenvietėmis, įvykdė miesto atkūrimo planus. Buvusį gyventojų skaičių miestas pasiekė praėjus maždaug 9 metams nuo nelaimės.

Ne visi susitvarko taip gerai. Kiek mažiau tiesioginės piniginės žalos dėl 2005 m. siautusio uragano Katrinos patyręs Naujojo Orleano regionas per 12 metų šiek tiek atsigavo, tačiau, palyginti su dauguma JAV miestų, laikosi vidutiniškai. Tai nemaža dalimi lemia žmogiškasis veiksnys – uraganas pasiglemžė 2 tūkst. asmenų gyvybę, o daugybei gyventojų teko išsikraustyti per katastrofą ar iškart po jos. 2006 m. iš 450 tūkst. žmonių buvo likę kiek daugiau nei 208 tūkst. Nors jų daugėja, pernai Naujajame Orleane vis dar gyveno 15 proc. mažiau asmenų nei 2005-aisiais.

Pasauliniu mastu ekonomiškai negailestingiausios stichinės nelaimės yra žemės drebėjimai ir jų sukelti cunamiai, bet Jungtinėse Valstijose daugiausia žalos sukelia uraganai – jie pažeidžia kur kas didesnę teritoriją. Be to, gerai išplėtoti seisminėje juostoje esantys JAV vakarinės pakrantės miestai jau daugiau nei 20 metų išvengia žemės drebėjimų. 1994 m. įvykęs Nortridžo žemės drebėjimas šalia Los Andželo ekonomikai kainavo, įvairiais skaičiavimais, nuo 20 iki 42 mlrd. JAV dolerių.

Geografinė „sėkmė“, kalbant apie stichines nelaimes, yra bene svarbiausias veiksnys. Pernai Aliaskoje įvykęs stiprus 7,1 balo žemės drebėjimas sugriovė keturis namus, greitkelį ir sužeidė vieną žmogų. 2010 m. šalia Haičio sostinės Port o Prenso įvykęs 7 balų drebėjimas skaudžiai smogė tiek šalies infrastruktūrai, tiek 10 mln. gyventojų. BVP nelaimės metais čia sumažėjo apie 5,1 proc., tačiau kaip ir Naujajame Orleane stichija pareikalavo itin daug aukų, ir tai ekonomikai turėjo ilgalaikių padarinių. Be 300 tūkst. žuvusiųjų, dar 1,5 mln. žmonių turėjo palikti namus. Dalis išvyko į toje pat saloje esančią Dominikos Respubliką. Nors bendra organizacijų, valstybių, verslo ir gyventojų parama siekė daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, gyventojų padėtis šalyje ir šiandien išlieka prasta. Negana to, ji ir toliau kenčia nuo stichijų – 2016 m. per šalį praūžęs uraganas Metju padarė 1,9 mlrd. dolerių žalos.