-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Lėtai silpstant fizinėms jėgoms, esu piligrimystėje Namo. Man suteikta didelė malonė, kad šioje paskutinėje, kartais šiek tiek varginančioje kelio atkarpoje esu apgaubtas meilės ir gėrio, kokių net negalėjau įsivaizduoti.“
Vos kelių sakinių ilgumo laišku, publikuotu Italijos dienraštyje „Corriere della Siera“, subtiliai užsimenančiu apie laukiamą paskutiniąją kelionę, Benediktas XVI sujaudino milijonus tikinčiųjų visame pasaulyje. Jei tikėtume popiežiaus emerito liudijimu apie jo sveikatos būklę, jau netrukus galime sulaukti unikalios padėties Katalikų bažnyčioje, kai du popiežiaus pareigas ėję asmenys gyvena greta, pabaigos.
2013 m. vasario 13 d. tuometinis pontifikas Benediktas XVI šokiravo tikinčiuosius pareiškimu, jog po aštuonerių metų tarnystės atsistatydina iš Šventojo Sosto. Moderniųjų laikų Bažnyčioje įprasta, kad Šventasis Tėvas pareigas eina iki gyvos galvos, tačiau, kaip argumentavo Benediktas XVI, jo garbus amžius ir nusilpusios fizinė jėgos nebeleido tinkamai atsiduoti tarnystei.
Pasitraukus Benediktui XVI buvo juntamas katalikų sumišimas, klausiama, kas nutiks su atsistatydinusiu popiežiumi. Kaip klostysis jo ir naujai išrinkto Šventojo Tėvo santykiai? Josephas Ratzingeris tapo pirmuoju per 600 metų laisva valia iš Šventojo Sosto pasitraukusiu popiežiumi, tad iki tol Bažnyčioje mažai kalbėta apie šią galimybę.
Krikščionybės istorikas akademikas Liudas Jovaiša teigė, kad bet kokį atsistatydinimą gaubusį neaiškumą išsklaidyti ėmėsi pats Benediktas XVI: „Šis popiežius, kaip jam būdinga, gerai ir nuodugniai apgalvojo, kaip derėtų elgtis tokioje neįprastoje situacijoje: kada, kur ir kaip baigsis jo pontifikatas, kaip bus įvardytas atsistatydinusio popiežiaus statusas, kur reziduos pasitraukęs popiežius.“
Po atsistatydinimo J. Ratzingeris apsigyveno Vatikano soduose esančiame „Mater Ecclesiae“ vienuolyne, toliau yra vadinamas popiežiškuoju Benedikto XVI vardu, dėvi Šventajam Tėvui skirtą baltą sutaną. Nemažai sumaišties kelia tai, kad Benediktas XVI neatsisakė pontifiko statuso ir prisidūręs apie tarnystės pabaigą skelbiantį vardą tapo popiežiumi emeritu. Tad katalikų pasaulyje susidarė situacija, kai net du asmenys – popiežius Pranciškus ir popiežius emeritas Benediktas XVI – vienu metu nešioja garbingiausią Bažnyčioje titulą.
Visgi dabartinis Benedikto XVI autoritetas neprilygsta turėtam pontifikato metu. Viešumoje J. Ratzingeris rodosi itin retai, neturi oficialių pareigybių, daugiausia gyvena tyloje ir maldoje. L. Jovaiša patikino, kad pareigas einančio popiežiaus ir popiežiaus emerito kompetencijos yra aiškiai atskirtos, o tarp Pranciškaus ir Benedikto XVI nėra asmeninių nesutarimų ar konfrontavimo. Priešingai, J. Ratzingeris ne kartą pareiškė, jog yra vienybėje su Pranciškumi bei pasisakė prieš popiežiaus kritikus.
„Benediktas XVI iš anksto apmąstė, kaip užbėgti už akių bet kokiai galimai „dvivaldystei“, – kalbėjo istorikas. – Numatydamas savo būsimą statusą, Benediktas XVI pasielgė kaip Romos vyskupas. Priėmus pensinio amžiaus sulaukusio vyskupo atsistatydinimą, jis tampa vyskupu emeritu ir, nors dažnai reziduoja šalia savo įpėdinio, nebesikiša į vyskupijos administravimą ir gerbia pareigas einančio vyskupo ordinaro autoritetą. Panašus santykių modelis pritaikytas ir pareigas einančio popiežiaus bei jo pirmtako santykiams, tik čia popiežiaus emerito „nusišalinimas“ išreikštas daug griežčiau.“
Popiežius emeritas Benediktas XVI ne kartą pabrėžė, jog iš Šventojo Sosto pasitraukti jį privertė dėl garbaus amžiaus nusilpusi sveikata. Po atsistatydinimo išleistame knygos ilgumo atvirame interviu „Benediktas XVI. Paskutiniai pokalbiai su Peteriu Seewaldu“ J. Ratzingeris neslėpė, kad pontifikavimas buvo našta, o nuolatinis keliavimas bei dažni politiniai vizitai reikalavo neeilinės fizinės ištvermės.
Benedikto XVI Šventojo Sosto spaudos tarnybos direktoriumi dirbęs Federico Lombardi naujienų agentūrai „Rome Reports“ teigė, kad prieš penkerius metus priimtas J. Ratzingerio sprendimas dėl atsistatydinimo buvo teisingas žingsnis. „Kartais aš savęs klausiu, jei jis nebūtų atsistatydinęs ir būtų tęsęs savo tarnystę, ką gi jis šiuo metu galėtų nuveikti, žinant jo dabartinę sveikatos būklę? Jis negalėtų atlikti beveik jokių popiežiaus funkcijų: nėra pajėgus keliauti, pasirodyti viešuose renginiuose, dalyvauti ilguose susitikimuose, nuodugniai išstudijuoti sudėtingą informaciją ar priimti reikšmingus sprendimus“, – kalbėjo F. Lombardi.
Visgi Benedikto XVI atsistatydinimas katalikų pasaulyje nebuvo priimtas ramiai. Pasigirdo kalbų, kad pontifikas neįprastam žingsniui ryžosi pastūmėtas ne tik sveikatos problemų, bet ir susidariusios padėties Vatikane.
Metai prieš popiežiui pasitraukiant Šventąjį Sostą sudrebino skandalas, kai asmeninis Benedikto XVI liokajus Paolo Gabriele pasisavino ir nutekino konfidencialius Vatikano dokumentus, atskleidžiančius korupciją, pinigų plovimo aferas Vatikano banke bei vidinį Katalikų bažnyčios hierarchų susipriešinimą. Benedikto XVI pontifikatą temdė ir užsitęsęs katalikų dvasininkų seksualinės prievartos skandalas. Akivaizdu, kad J. Ratzingeris Šventąjį Sostą perėmė ypač sudėtingu Bažnyčiai metu ir nors kilę skandalai nebuvo asmeninė Benedikto XVI atsakomybė, tai neišvengiamai pakenkė Bažnyčios galvos reputacijai.
Visgi kalbos, kad popiežius iš posto pasitraukė veikiamas išorinio spaudimo, Katalikų bažnyčios atstovų yra vadinamos nepagrįstomis spekuliacijomis. „Reikia atkreipti dėmesį, kad Benediktas XVI galutinį sprendimą atsistatydinti priėmė ne skandalų įkarštyje, bet priešingai – išsprendęs su jais susijusias bylas ir sulaukęs santykinai ramaus laikotarpio. Kita vertus, Šventasis Tėvas iš principo yra laisvas atsistatydinti bet kuriuo momentu, jei tik jo sąžinė ir protas bei Šventoji Dvasia bylotų, kad tai reikalinga ir naudinga Bažnyčiai“, – aiškino L. Jovaiša.
Iš Šventojo Sosto Benediktas XVI pasitraukė būdamas 85-erių. Prieš J. Retzingerį Katalikų bažnyčiai vadovavęs Jonas Paulius II mirė sulaukęs 84-erių, vos keletas anksčiau tarnavusių pontifikų nugyveno ilgesnį gyvenimą.
Jei popiežius pradeda jausti, kad jis nebėra fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai pajėgus tęsti jam paskirtą misiją, jis turi teisę – ir galbūt netgi pareigą – atsistatydinti.
Benedikto XVI atsistatydinimas tapo liudijimu apie popiežiaus žmogiškąjį ribotumą. Jonas Paulius II, kuris Šventajame Soste išliko iki pat mirties, nepaisant labai silpnos sveikatos paskutiniaisiais gyvenimo metais, liudijo, kad popiežiui pasitraukti nevalia ir jam uždėtą kryžių privalu nešti iki galo. Tačiau Benediktas XVI buvo įsitikinęs, jog žmogiškieji trūkumai negali tapti kliūtimi Bažnyčiai turėti pajėgų lyderį. „Jei popiežius pradeda jausti, kad jis nebėra fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai pajėgus tęsti jam paskirtą misiją, jis turi teisę – ir galbūt netgi pareigą – atsistatydinti“, – yra sakęs J. Ratzingeris.
Benediktas XVI pontifikavimo metais nesiekė tapti revoliucionieriumi. Popiežiaus tarnystę jis priėmė kaip pareigą išsaugoti tradicinį katalikiškąjį mokymą ir identitetą. Visgi Bažnyčios istorijoje J. Ratzingeris neabejotinai bus prisimintas kaip svarbių pokyčių pradininkas, įnorminęs popiežiaus atsistatydinimo galimybę.
„Popiežius savo atsistatydinimu anaiptol neįvedė prievolės ar įpareigojimo įpėdiniams pasekti jo pavyzdžiu. Vis dėlto manau, kad, ilgėjant žmogaus gyvenimo trukmei ir progresuojant medicinai, tokia praktika turėtų įsivyrauti“, – sakė L. Jovaiša.
