-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Viskas prasidėjo nuo šios knygos. Ją perskaičiusi, parašiau autoriui, ir jis vėliau pakvietė susitikti“, – kaip susidomėjo politika, pasakoja Eva Longoria. Tai buvo „Okupuota Amerika“ („Occupied America“) – „čikanų“ tyrimams atsidavusio profesoriaus Rodolfo Acuños veikalas. Nuo XX a. penktojo dešimtmečio kairuoliškojoje JAV Vakarų pakrantėje šie tyrimai dar vadinami iš Meksikos kilusių amerikiečių studijomis. Jo knyga – tai apgalvotai grindžiamų teiginių šuoras, primenantis studentams apie šimtmečiais užsitęsusią kolonijinę priespaudą ir baltaodžių pranašumą. Susitikime R. Acuña pasiūlė E. Longoriai išklausyti savo paskaitų ciklo įvadą.
„Žodis „čikanas“ skambėjo neįprastai. Augau Teksase, kur vartotas terminas „teksanas“. „Čikanas“ taip pat turėjo pernelyg politizuotą atspalvį“, – prisimena aktorė. Paskaitos tik dar labiau pakurstė jos smalsumą. R. Acuña paragino kitą semestrą užsirašyti į „čikanų“ feministines teorijas gvildenantį kursą. „Taigi pradėjau lankyti „čikanų“ feminizmo ir „čikanų“ meno paskaitas, – tęsia E. Longoria, kuri tuo metu filmavosi ilgiausiai pasaulyje rodytame TV seriale „Nusivylusios namų šeimininkės“. – Kelionė iš filmavimo aikštelės į universitetą trukdavo valandą, nuo 19 iki 22 val. sėdėdavau auditorijoje, o 6 val. ryte jau stovėdavau prieš kameras. Namų darbus atlikdavau filmavimo aikštelės užkulisiuose.“
Nuo 19 iki 22 val. sėdėdavau auditorijoje, o 6 val. ryte jau stovėdavau prieš kameras. Namų darbus atlikdavau filmavimo aikštelės užkulisiuose.
Net ir šiandienėje Holivudo aplinkoje, kur liberaliosios politikos išmanymas ir aktyvi visuomeninė veikla yra kone privaloma, E. Longoria išsiskiria iš kitų. Nuo 2004-ųjų ji viešai remia Demokratų partijos kandidatus į JAV prezidento postą. 2012 m. aktorė buvo viena prezidento Baracko Obamos perrinkimo kampanijos pirmininkių. Ji sakė kalbą Demokratų nacionaliniame konvente. Pačiame kampanijos įkarštyje E. Longoria per vieną dieną kreipėsi į septynių Floridos miestų gyventojus.
E. Longoria ironiškai šypteli, kad besidomintys politika kiekvienus rinkimus vadina svarbiausiais jų gyvenime. Vis dėlto, anot jos, 2016-ųjų rinkimuose ant kortos pastatyta pernelyg daug. Respublikonų partijos atstovas Donaldas Trumpas žada sumūryti sieną Meksikos pašonėje ir priversti kaimynę už ją susimokėti. Taip pat kandidatas tvirtina, kad jo vyriausybė iš šalies deportuos 11 mln. nelegalių imigrantų. Jo buvęs pagrindinis varžovas pirminiuose rinkimuose, Teksaso senatorius Tedas Cruzas, kurio tėvas tuščiomis kišenėmis į šalį atvyko iš Kubos, tikino atšauksiantis vykdomuosius B. Obamos įsakymus. Pastarieji nuo deportacijos apsaugo milijonus migrantų, į šalį atvykusių dar vaikystėje ir čia įgijusių išsilavinimą.
2013 m. Kalifornijos universitete įgytas „čikanų“ tyrimų ir politinių mokslų magistro laipsnis. („Vida Press“ nuotr.)
Rinkimai taip pat parodys, ar teisingi buvo spėjimai dėl ispanakalbių, kurie jau netrukus gali virsti demografiniu bloku, sprendžiančiu, kas pateks į Baltuosius rūmus. JAV tyrimų centras „Pew“ prognozuoja, kad teisę balsuoti šiųmečiuose rinkimuose turės rekordinis ispaniškai kalbančių JAV gyventojų skaičius – 27,3 mln. To pakaktų, kad tokiose valstijose kaip Nevada, Koloradas ir Florida jie nulemtų rinkimų rezultatus. Bet ispanakalbiai gyventojai iki šiol neišnaudojo viso savo potencialo ir aktyviai prie balsadėžių nėjo.
E. Longoria tikisi pakeisti padėtį. Ji viešai agitavo palaikyti Hillary Clinton pirminiuose rinkimuose, kuriuose ši varžėsi su kitu demokratų kandidatu į prezidentus, kairiojo sparno atstovu ir Vermonto senatoriumi Bernie Sandersu. Aktorė taip pat yra viena „Latino Victory Project“ įkūrėjų. Projekto tikslas – suteikti galimybę ispanakalbiams kandidatams iš abiejų partijų patekti į visų valdžios lygių rinkimus. Taip tiek demokratai, tiek respublikonai turėtų paskatą galvoti apie ispanakalbių rinkėjų poreikius.
Jeigu apsilankytumėte D. Trumpo palaikymo mitinge ar pasiklausytumėte bumbesių konservatyvioje radijo pokalbių laidoje, pasaulis pasirodytų itin kategoriškas: sienos turi būti akylai sergimos, nes jos it tvirtovės mūrai saugo mylimą namų erdvę nuo bauginančio, nepažįstamo Svetimo. Kuriamas trapaus JAV tapatumo įspūdis, kuriam grėsmę kelia iš užsienio plūstantys ir angliškai nekalbantys atėjūnai.
Iš Pietų Teksaso kilusi E. Longoria anksti pradėjo stebėtis, kaip nepagrįstai žmonėms klijuojamos etiketės ir brėžiamos valstybių ribos. Vienos mėgstamiausių jos vaikystės pramogų būdavo ir dienos išvykos į Meksiką, kur su šeima apsipirkdavo, papietaudavo ir tiltu pareidavo į Valstijas. Tais nekaltais laikais pasų netikrindavo, pakakdavo sumokėti smulkią kelių monetų rinkliavą ir pareigūnui drąsiai ištarti stebuklingus žodžius „JAV pilietis“. Aktorė prisimena, kaip stebeilydavosi į kitą lėčiau judančių keliautojų eilę. „Kodėl jie nepasako stebuklingų žodžių?“ – klausdavo ji tėvo nesupratusi, kad jie – tai sienų kontrolės pareigūnų stabdomi Meksikos piliečiai. „Negali. Jie gimė kitapus sienos“, – aiškindavo tėvas. „O kodėl mes gimėme šiapus?“ – neatlyždavo Eva. „Nes mums pasisekė.“
E. Longorios protėvis Lorenzo Suárezas de Longoria Naująjį Pasaulį pasiekė 1603-iaisiais. 1767 m. Pedro Longoria persikėlė į dabartinį Teksasą. Eva D. Trumpui galėtų atkirsti turinti didesnę teisę vadintis amerikiete nei politikas, kurio senelis į Niujorką iš Vokietijos emigravo tik 1885 m. Bet ji pernelyg mandagi. Jos šeimai priklausiusi ranča saulės alinamose Teksaso žemėse pergyveno šešių valstybių – Ispanijos, Prancūzijos, Meksikos, Teksaso Respublikos, Jungtinių Valstijų ir per pilietinį karą gyvavusios Amerikos Valstijų Konfederacijos – valdymą. „Mano šeima niekuomet nekirto sienų. Sienos skaldė mus.“
Į Los Andželą ji atvyko prasidėjus „lotyniškajam proveržiui“ JAV pramogų versle, kai į populiariosios kultūros rinką žengė tokios ispanakalbės žvaigždės kaip Ricky Martinas. E. Longoria išsyk susidūrė su Holivudo tradicija klijuoti etiketes. Aktorė išgirdo, kad jai trūksta pietietiškumo. Kaip ir dauguma jos kartos „teksanų“, Eva užaugo kalbėdama angliškai. Jos tėvas tarnavo karinėje bazėje, motina dirbo mokytoja. Tarpusavyje šeimos nariai šnekėjosi ispaniškai. Bet pradinėje mokykloje buvo pasakyta: dukterims pamokose nebus leidžiama kalbėti ispaniškai, tad ir namie šia kalba nebendraukite. O aktorių atrankose vis prašyta ispaniško akcento ar tamsesnio įdegio.
Jauniausia iš keturių seserų Eva nuolat berdavo klausimus. Toks įprotis išliko iki šiol. Pirmaisiais karjeros metais Kalifornijoje E. Longoria prisijungė prie grupelės iš Meksikos kilusių amerikiečių aktyvistų. Tarp jų buvo ir ispanakalbių pilietinių teisių judėjimo kelrodė žvaigždė Dolores Huerta. Su bendražygiu Césaru Chávezu į profsąjungas telkusi ūkių darbuotojus ir tuo pat metu vykdžiusi Roberto F. Kennedy rinkimų kampaniją, D. Huerta liko miniai pataikaujančių vyrų šešėlyje. Šiandien ja žavisi kairieji. Tuomet dar nereikšmingų vaidmenų atlikėja E. Longoria naujus pažįstamus užversdavo klausimais apie pilietines iš Meksikos kilusių amerikiečių teises ir „čikanų“ judėjimą. Atvykusi iš konservatyviojo Pietų Teksaso, ji mažai ką išmanė apie „čikanų“ istorijos riboženkliais tapusias kovas dėl darbo sąlygų, kurias turėjo kęsti užsienio darbininkų programoje „Bracero“ 1942–1964 m. dalyvavę ūkio darbuotojai iš Meksikos, arba dėl federalinės vyriausybės vykdytos masinės iš Meksikos kilusių amerikiečių deportacijos XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. „Buvau įkyrus vaikas, vis klausdavau „kodėl?“ – sako ji. Aktorė pradėjo rinkti lėšas, skirtas ūkio darbininkų teisėms teismuose ginti, lankytis aktyvistų susirinkimuose. Tuomet D. Huerta pasiūlė perskaityti R. Acuños knygą – ši ir paskatino E. Longorią imtis rimtų studijų.
Daugelio sėkmės lydimų žmonių bibliotekose gausu reikšmingų, tačiau neperskaitytų knygų. Tarp jų pasitaiko gan daug leidinių apie politiką. E. Longorios darbo kabinetas nuklotas pasklidomis popieriaus šūsnimis. Antropologijos, imigracijos politikos, „čikanų“ poezijos ir Lotynų Amerikos politikos tomuose mirgėte mirga kyšantys lipnieji lapeliai, puslapiuose šviečia spalvikliu paryškintos teksto dalys. 2013 m. Kalifornijos universitete ji įgijo „čikanų“ tyrimų ir politinių mokslų magistro laipsnį – diplomas vainikavo trejų metų studijas. E. Longoria parašė baigiamąjį darbą apie kliūtis, su kuriomis susiduria matematiką, inžineriją ar kitas disciplinas norinčios studijuoti jaunos ispanakalbės.
Kartais atrodo, kad aktorės politinė veikla pernelyg tolima nuo jos karjeros Holivude – darbo, kurio pajamų užtenka didžiuliam namui ramioje, miškingoje kalvos atšlaitėje išlaikyti. 2006-aisiais ji aiškinosi darbo sąlygas citrusinių vaisių pramonėje Floridoje, kalbėjosi su Kongreso nariais apie aukštesnį nei įprasta vėžiu sergančių vaikų Lotynų Amerikoje mirtingumo lygį ir pozavo žurnalo „Maxim“ viršeliui vilkėdama siaurutį bikinį. Nuotrauka, atspausta ant milžiniško stendo kažkur dykumoje netoli Las Vegaso, greičiausiai buvo matoma iš kosmoso. Leidinio antrašte „seksualiausia Žemės gyventoja televizijoje“ ji sveikino ateivius. Jos asmeninio gyvenimo istorijos – dvejos skyrybos su muilo operų aktoriumi ir profesionaliu krepšininku bei vedybos su Meksikos televizijos direktoriumi – tebemirga bulvarinių skaitalų puslapiuose.
2016 m. pavasario rytas. Didžiulis plakatas su aktorės atvaizdu atšlietas į jos darbo stalą. Ką tik atgabentas ir dar nespėtas išvynioti, jis reklamuoja naująjį TV serialą „Telenovelė“ („Telenovela“). Jo kūrėja, JAV televizija NBC, apibūdina serialą kaip „didelio populiarumo sulauksiančią pakvaišusią ir spalvingą“ komediją, kurioje E. Longoria vaidina Lotynų Amerikos muilo operų žvaigždę. Nuotraukoje ji pasipuošusi prabangia skaisčiai raudona suknia, dešine koja apsivijusi partnerį. Porą supa pūstaplaukių varžovų flangas.
Tikroji E. Longoria – džinsais ir nertiniu vilkinti 1,52 m ūgio moteris – numoja ranka į televizijos jai primestą įvaizdį ir, atokiau nustūmusi plakatą, paima storą knygą apie Actekų imperiją. Aktorė pasakoja apie savo kuriamą mini serialą, vaizduojantį ispanų vykdytą Meksikos užkariavimą. Didesnė pokalbio dalis prabėga įsitaisius prie pietų stalo greta baseino, vartant krūvas „čikanų“ studijoms skirtų skaitinių.
Vis dėlto politinis E. Longorios įvaizdis tebėra mįslė. Rankose laikydama „Okupuotos Amerikos“ egzempliorių užlankstytais kampais, ji išdidžiai perskaito autoriaus jai skirtą dedikaciją: „Tikra atgaiva pažinti aktorę, kuri neatmeta savosios „čikanų“ tapatybės.“ Bet kaip Demokratų partijos aktyvistė E. Longoria ėmėsi kitokių veiksmų. Ji remia H. Clinton. Jos politinių bičiulių gretose – jaunų, puikiai viešuosius ryšius išmanančių nuosaikiųjų trio: Naujojo Džersio senatorius Cory Bookeris bei identiški dvyniai iš Teksaso – Juliánas Castro (buvęs San Antonijaus meras, einantis būsto ir urbanistinės plėtros sekretoriaus pareigas B. Obamos vyriausybėje, minimas kaip būsimas viceprezidentas, jeigu rinkimus laimės H. Clinton) ir San Antonijaus miestui Kongrese atstovaujantis Joaquínas Castro. Nepajudinamų pažiūrų kairieji, pavyzdžiui, B. Sanderso šalininkai, į C. Bookerį ir brolius Castro žiūri nepatikliai. Pasak jų, ši trijulė, kaip ir pati H. Clinton, atstovauja pragmatiškam ir verslui palankiam partijos sparnui. Regis, pamirštamas faktas, kad D. Huerta yra ilgametė H. Clinton sąjungininkė.
Aktorė buvo viena prezidento B. Obamos perrinkimo kampanijos pirmininkių. („Getty Images“ nuotr.)
Kad aiškiau suprastume E. Longorios politinę veiklą, verta pradėti nuo jos magistro baigiamojo darbo. Tyrimas, kuriame gausu akademinio, kairiajai politinei stovyklai būdingo žargono, „analizuoja rasės, lyties ir klasės sankirtas“ taikant kritinės rasių teorijos prieigą. Anot šios teorijos, kadangi ilgus metus vyravo baltųjų (dar pridėkime – vyrų) privilegijuotumas, šiandien neužtenka vien paraginti visuomenės atsikratyti pasenusių rasinių ir lytinių įsitikinimų.
Per filmavimų pertraukas E. Longoria bendravo su jaunomis ispanakalbėmis apie mokslą bei inžineriją, ir šie pokalbiai aktorę paveikė labiau nei knygose išdėstytos dogmos. Darbe ji aprašė pašnekovių minėtus seksistinio elgesio atvejus. Pasakota apie dėstytojus, kurie viešai komentuodavo prie lentos stovinčios studentės kūną, apie vyrus studentus, klausiančius, kodėl jų kolegė nepasirinko „moteriškesnės“ profesijos, pavyzdžiui, slaugos. E. Longoria išgirdo apie išsilavinimo neturinčius imigrantus tėvus, bandančius visomis išgalėmis padėti besimokančioms dukterims (viena mechanikos inžinerijos studijas pasirinkusi pašnekovė prisiminė, kaip mokyklos nebaigusi motina mašinoje ją klausinėjo daugybos lentelės).
Tyrimo pabaigoje E. Longoria paskelbė pragmatinio pobūdžio rekomendacijas: padėtį pagerintų didesnis moterų dėstytojų skaičius, mokyklos turėtų suprasti menko išsilavinimo tėvų norą remti atžalas. 2012 m. aktorė įsteigė savo labdaros fondą, skatinantį ispanakalbių verslumą ir mokymąsi. Vienas organizacijos tikslų – teikti nedideles paskolas moterims, pasiryžusioms pradėti savo verslą. Šį projektą iš dalies remia ūkininkas, filantropas Howardas Buffettas, investuotojo Warreno Buffetto sūnus. Fondas taip pat siūlo 9 savaičių trukmės kursus ispanakalbiams tėvams, kad šie perprastų JAV mokymosi sistemą. Aptariami net tokie klausimai, kodėl tėvai turi bendrauti su mokytojais ir kaip padėti vaikui ruošti namų darbus.
E. Longoria šiemet skiria nemažai laiko ir pastangų dar vienam gerai apgalvotam planui. Tai balsavimo teisę turinčių ispanakalbių paieška, surašymas ir kvietimas rinktis prie balsadėžių. Kiekvienas Lotynų Amerikos imigranto balsas politologams sukelia džiugų jaudulį, nes žinoma, kokią įtaką jis turi tolesnei JAV demokratijos raidai. Kartu jis suerzina siekiančius, kad toks balsas neįkristų į urną. Kasmet balsavimo teisę įgyja apie 800 tūkst. šalies ispanakalbių jaunuolių.
Lotynų amerikiečiai sudaro maždaug šeštadalį JAV gyventojų. XXI a. viduryje jų jau bus ketvirtadalis. Bet per pastaruosius prezidento rinkimus savo balsą atidavė vos 48 proc. tokią teisę turinčių ispanakalbių, palyginti su 67 proc. juodaodžių ir 64 proc. baltųjų. E. Longoria negali pakęsti frazės, dažnai siejamos su augančiu ispanakalbių gyventojų skaičiumi, neva demografiją lemia likimas – tarsi šių rinkėjų galia būtų iš anksto numatyta. Ji nerimauja dėl apatijos, apėmusios politiškai aktyvius rinkėjus, kol kas tik kalbančius apie savo galią JAV prezidento rinkimuose. „Stiprūs būsime tik tuomet, jeigu ateisime balsuoti“, – be užuolankų sako ji.
Aktorė nerimauja dėl apatijos, apėmusios politiškai aktyvius rinkėjus, kol kas tik kalbančius apie savo galią JAV prezidento rinkimuose.
E. Longoria ragina politikus rinkimų informaciją derinti prie ispanakalbių poreikių, paįvairinti ją paveikiomis asmeninėmis istorijomis. Jos kampanijos stiprioji pusė – „pirmųjų kartų“ rinkinys, kurį sudaro ispanakalbių pasakojimai apie tai, ką reiškia būti šeimoje pirmuoju, įstojusiu į koledžą, ar pirmąja, baigusia aukštąją mokyklą. „Lotynų amerikiečius nepaprastai įkvepia pasakojimai. Jiems patinka mane regėti ekrane. Jie mąsto: „Jei gali ji, galiu ir aš.“ Taigi rinkėjams reikia daugiau tokių politikų kaip broliai Castro. Jauni ispanakalbiai gana aktyvūs, todėl jiems būtina parodyti, kad jų veiklos rezultatai didžiąja dalimi priklauso nuo to, kas (pra)laimi rinkimus.
2012 m. Nacionaliniame demokratų konvente E. Longoria turėjo sakyti jai iš anksto parašytą ir paštu atsiųstą kalbą. Ši pasirodė pernelyg pompastiška. Taigi aktorė įtikino prezidento B. Obamos komandą leisti jai prisiminti studentiško darbo patirtis greitojo maisto užkandinėje, stengiantis užsidirbti pragyventi. Taip ji sukritikavo respublikonų planus mažinti mokesčius pasiturintiems. „Mėsainiais prekiaujančioje „Wendyʼs“ užkandinėje plušusiai E. Longoriai būtų neprošal buvusi mokesčių lengvata. Bet filmavimo aikštelėje dirbančiai E. Longoriai ši lengvata nereikalinga“, – susirinkime sakė aktorė.
Politikos komentatoriai spėja, kad šiais metais iš Meksikos kilusius amerikiečius bus lengva įtikinti balsuoti. Pastarieji lazdomis daužo D. Trumpo pavidalo pinjatas ir tūžmingai reaguoja į nekilnojamojo turto magnato tvirtinimus, neva Meksika į JAV siunčia prievartautojus ir kitokio plauko nusikaltėlius. E. Longoria nerimauja, kad „Trumpo efektu“ grįsti spėjimai, esą išgąsdinti „čikanai“ plūstels balsuoti, gali nepasitvirtinti. Vien pykčio nepakanka. Kandidatas (-ė) į prezidentus turi paaiškinti, kad tai yra ateitis, kurią ketiname kurti.
Paklausta, ar kada nors pati eis į rinkimus, E. Longoria atsako neigiamai. Ji priduria iš patirties žinanti, kad politikoje gana sunku laikytis savo nuomonės ir vertybių. Net ir tarp jos aplinkos aktyvistų, renkančių lėšas prabangiose Los Andželo vilose ar prezidento organizuojamuose susirinkimuose, kur susitinka ispanakalbiai lyderiai, juntamas polinkis klijuoti etiketes. „Kartais žmonės sako: esate aktorė, laikykitės politikos nuošalyje. Tuomet atsakau: esate stomatologas, jūs taip pat laikykitės politikos paribyje.“
Staiga sujuda visas būrys asistenčių – E. Longoria vėluoja į pietus su televizijos vadovu. Visas namas klega. Šunyčiai vejami nuo kelio, padėjėjos nuo aktorės drabužių valo vos įžiūrimas dulkes. „Tavo veikla yra tai, ką darai, o ne kas esi, – sako ji baigiantis pokalbiui. – Aš esu amerikietė. Ir turiu ką pasakyti.“ Užrašyti žodžiai atrodo kitaip nei tariami. Atviras tamsių akių žvilgsnis ir nuginkluojantis žavesys dangsto viduje glūdintį plieną. Politikoje, kaip ir Holivude, daug ką lemia išvaizda. Tik ji ir daug ką nutyli.
E. Longoria (pirma iš kairės) – aktyvi H. Clinton kampanijos rėmėja. („Vida Press“ nuotr.)
© 2016 „The Economist Newspaper Limited“. Visos teisės saugomos. Išversta iš žurnalo 1843 pagal IQ suteiktą licenciją. Originalų straipsnį anglų kalba galite rasti www.1843magazine.com.
