Žiemos pokštai Panevėžyje – sena tradicija

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2019.01.26 10:40

Pastarosiomis dienomis pasvilinęs šaltis priminė, kas yra tikroji lietuviška žiema. Visgi net ir prognozuojamas 20 laipsnių speigas savaitgalį – tik menkas žnybtelėjimas, palyginti su žiemomis, kokias panevėžiečiams teko ištverti prieš kelias dešimtis metų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjo dr. Donato Valiuko teigimu, žemiausia oro temperatūra Panevėžyje užfiksuota 1956 metų vasario 8-ąją. Tuomet spaudė net 37,1 laipsnio speigas. O šilčiausia žiemos diena Panevėžyje registruota 1990 m. vasario 23-iąją. Tais metais paskutinį žiemos mėnesį sušilo kaip pavasarį – termometro stulpeliai pakilo net iki 13,8 laipsnio šilumos.

1969 metų vasario 8–11 dienomis Panevėžyje fiksuotas dar vienas Lietuvos rekordas – ilgiausiai trukusi pūga. Sunku patikėti, bet tuomet mieste pūga siautė daugiau nei tris paras – 78 valandas 25 minutes. Vėjo greitis siekė 20 metrų per sekundę.

Pasak D. Valiuko, Panevėžį sniegas nukloja vidutiniškai 85 dienas per metus. Daugiausia dienų su sniego danga fiksuota 1995–1996 metų žiemą – 147, o mažiausiai – 1991–1992 metų žiemą – 39. Kone per šešiasdešimt pastarųjų metų maksimali sniego danga siekė 51 centimetrą tos sniegingos 1996 metų žiemos vasario 28–29 dienomis. Anksčiausiai sniegas miestą nuklojo 1986 metais – rugsėjo 26 dieną. Tiesa, šis sniegas ilgai neišsilaikė – nutirpo greitai. O 1997 metų gegužės 5 dieną žemę Panevėžyje nuklojo ne balti obelų žiedai, o tikras sniegas. Panašiu metu gegužę sniegas iškrito ir vos prieš porą metų – 2017-aisiais.

Artima lietuviškai

D. Valiukas sako, kad nepaisant atskirų šaltų mėnesių ar žiemų, klimato šiltėjimas akivaizdus.

„Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, tiek Panevėžyje matant penkiasdešimties ar šimto metų tendencijas matyti, kad žiemos šiltėja“, – sako Hidrometeorologijos tarnybos atstovas.

Šiųmetė žiema dar tik įpusėjusi ir pasakyti, kokia bus likusi jos dalis, orų prognozuotojams dar sunku. Gruodį oro temperatūra buvo aukštesnė nei įprastinė vidutinė daugiametė norma, tačiau taip pernai buvo su dauguma mėnesių. Sausis, pasak D. Valiuko, artimesnis daugiametėms normoms ir, pagal dabartines prognozes, netgi gali būti kiek vėsesnis, taip pat vasaris. Tad šie žiemos mėnesiai bus artimi įprastoms lietuviškoms žiemoms.

„Taip pat neišvengsime kartu su klimato kaita atėjusių svyravimų, kai spaudžia nemažas šaltis, prasideda atlydys, vėl krenta šaltis. Svyravimai su metais vis ryškėja“, – pastebi D. Valiukas.

Anot jo, kol kas vasaris prognozuojamas gana žiemiškas, artimas daugiametėms normoms.

„Gal nebus toks šaltas, koks buvo praėjusiais metais, bet numatomas žiemiškas“, – sako D. Valiukas.

Prognozuojami krituliai taip pat artimi daugiametėms normoms, tad dar tikrai bus galima pasidžiaugti sniegu. Bent jau kol kas manoma, kad sniego bus ir visą vasarį.

Faktai

Biržuose, Dotnuvoje, Kaune snigo 1980 metų gegužės 22 dieną ir tai, ko gero, vėliausias snygis per pastaruosius 30 metų. 1978 metų gegužės 12 dieną Laukuvoje dar fiksuota pastovi sniego danga. Ten pat 1931 metų kovą fiksuota ir storiausia sniego danga – 94 centimetrai. Žemiausia oro temperatūra užfiksuota 1956 metų vasario 1-ąją Utenoje – net 42,9 laipsnio šalčio. Didžiausias dirvožemio įšalas fiksuotas Dusetose 1969 metų kovą – kone pusantro metro (146 centimetrai). Žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra fiksuota 1987 metų sausį Dūkšte – 16,4 laipsnio šalčio. Stipriausias snygis buvo Nidoje 2008 metų lapkričio 25-ąją – per pusę paros prisnigo 66 milimetrus.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #orai
• #Panevėžys
• #žiema