-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, dar gruodžio viduryje vykusiame Tarybos posėdyje grupė politikų kreipėsi į merą Povilą Žagunį siūlydami statyti tokią skulptūrą.
Buvo prašoma sudaryti organizacinį komitetą skulptūros vietai parinkti, projektavimui, idėjos įgyvendinimui.
Pasak Z. Bakanienės, tokio žemdirbystės įamžinimo idėja rajone sklando jau ne vienerius metus ir laikas nuo laiko prie jos grįžtama.
Kovą Savivaldybė surengė apklausą, kurioje daugiausia dalyvavo Panevėžio rajono ūkininkai ir dirbantieji žemės ūkyje.
Respondentai siūlė skulptūrą statyti prie Smilgių etnografinės sodybos, taip pat kur nors šalia rajoną kertančios „Via Baltica“ magistralės arba prie rajono Savivaldybės Vasario 16-osios gatvėje, Panevėžyje.
Tačiau daugiausia siūlyta statyti Upytėje.
Dėl konkrečios vietos joje, pasak Z. Bakanienės, spręs jau sudarytas specialus organizacinis komitetas. Kai kas pasiūlymuose minėjo skulptūrą matantys šalia Upytės tradicinių amatų centro arba šalia Linų muziejaus Stultiškių kaime – maždaug už poros kilometrų nuo Upytės.
Šios idėjos įgyvendinimą turės tęsti jau nauja Savivaldybės taryba. Pasak Z. Bakanienės, kiek kainuotų skulptūra, kaip ji atrodytų ir kada atsirastų, kol kas nežinoma. Be to, parinkus konkrečią vietą, reikės tvarkyti ir žemės dokumentus.
Paveldo objektu Panevėžio rajone pripažintas akmuo, žymintis milijonąjį numelioruotą hektarą. G. Kartano nuotr.
Į Panevėžio rajono lankytinų gamtos ir paveldo objektų maršrutą jau yra įtrauktas vienas savotiškai su žemdirbyste susijęs paminklas.
Vos už kilometro nuo Ramygalos stūkso paminklinis akmuo, skirtas milijonajam Lietuvoje nusausintam hektarui.
Rajono turima medžiaga liudija, kad 1949 metais buvusi įkurta Panevėžio melioracijos valdyba – seniausia Lietuvoje. Tikėtina, kad įvertinus krašto melioratorių nuopelnus, šalia Ramygalos 1970 metais ir pastatytas šis akmuo.
Atidengti šio dar ir šiandien saugomo laukų riedulio tuomet į Panevėžio rajoną atvyko pats Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.
Z. Bakanienės teigimu, vieta nuošalesnė, tad paminklas nėra labai lankomas. O Ėriškiuose, prie kelio į Barklainius, stovi paminklas ir patiems melioratoriams.
Planuojama statyti skulptūra neatsitiktinai pavadinta „Lietuvos žemdirbiui“.
Pasak Z. Bakanienės, žemdirbio sąvoka labai plati ir apimanti daug sričių – ir sodininką, ir bitininką, ir melioratorių.
„Skulptūra bus dedikuota ne Panevėžio rajono žemdirbiui, ne Upytės bitininkui ar panašiai. Pasirinktas visų interesus atspindintis pavadinimas – ji bus skirta visos Lietuvos žemdirbiui“, – aiškino Žemės ūkio skyriaus vedėja.
Jos nuomone, tokiam įamžinimui Panevėžio rajonas itin tinkamas. Jau daug metų čia deklaruojami didžiausi pasėlių plotai, auginamų kiaulių skaičius – irgi vienas didžiausių šalyje.
„Turbūt visos šakos, kurias apima žemdirbystė, yra Panevėžio rajone, išskyrus žuvininkystę. Manau, būtų verta turėti tokią skulptūrą“, – sako Savivaldybės atstovė.
Gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininkas Audrius Zalatoris svarsto, jog kiekvienas upytietis turės savo nuomonę, ar tokios skulptūros reikia.
„Kai statė Tradicinių amatų centrą, irgi vieniems reikėjo, kitiems – ne“, – pamena upytietis. Jis pats pritaria, kad taip pagerbti žemdirbiams parinkta būtent Upytė.
Ši gyvenvietė yra seniausia rajone, rašytiniuose šaltiniuose minima dar XIII amžiuje. Be to, kraštas – žemdirbiškas, kadaise itin garsėjęs linais.
A. Zalatorio nuomone, vieta tokiai skulptūrai turi turėti gerą privažiavimą, būti gausiai lankoma, matoma.
Jis svarsto, kad skulptūra galėtų atsirasti ir prie Tradicinių amatų centro, ir miestelio centre.
Linų muziejus, anot bendruomenės pirmininko, būtų tik trečias pasirinkimas, nes vietos ten – ne per daugiausia.
„Būtų galima statyti ir prie Čičinsko kalno, bet ten – privati žemė, tad šis variantas atkrenta“, – mano upytietis.
