-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pirmą kartą susitikę 1963-iųjų sausį Dotnuvoje, Lietuvos bitininkai nuo tada bet kokiu oru, geras ar ne itin pavykęs bitininkystės sezonas, kasmet susirenka pabendrauti, padiskutuoti ir pasidalyti patirtimi.
„Tokie susibūrimai parodo Lietuvos bitininkų vieningumą, susitelkimą, kuris duoda ir apčiuopiamų rezultatų“, – sako Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidentas Algirdas Skirkevičius.
Prieš 27-erius metus, atkūrus LBS, nuspręsta bitininkų šventę organizuoti kasmet tuo pačiu metu – pirmąjį rugpjūčio savaitgalį, vis kitoje Lietuvos vietoje. Šįsyk susitikimas vyko žymios lietuvių rašytojos, kultūros veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės krašte. Bitės slapyvardį rašytoja pasirinko ne atsitiktinai – 1885-aisiais Deltuvoje, Tiškevičiaus dvare, ji baigė bitininkystės kursus, o vėliau ir knygelę apie bites parašė.
Avilių daugiausia Panevėžio krašte
Šiųmečiai organizaciniai rūpesčiai ir džiaugsmai krito ant 170 narių ir 7000 bičių šeimų turinčios Panevėžio bitininkų draugijos ir jos pirmininko Alfonso Rutkausko pečių. Anot jo, Panevėžio bitininkų draugija – viena gausiausių Lietuvoje. Čia vidutinis bitininkas turi apie 40-50 bičių šeimų, o iš bitininkystės verslo gyvenantieji gali didžiuotis 400 ar net 700 bičių šeimų. Lietuvos kontekste tai iškalbingi rodikliai. Pasak pirmininko, visa draugija parodė vieninigumą ir bendrystę organizuojant tokį didelį renginį.
„Viliuosi, šventė bent trumpam leido pamiršti juodą darbą prie avilių, pasilinksminti ir gerai praleidus laiką, pakilia nuotaika grįžti namo“, – kalbėjo A. Rutkauskas.
Nori medaus, sukis kaip bitė
Į Panevėžio rajoną pasidalyti patirtini susirinko bitininkai iš visos Lietuvos.
„Šalia bitininkavimo tu esi ir mama, ir namų šeimininkė, tad, norėdama prie avilio prieiti, ir pati turi kaip bitelė suktis“, – juokavo iš Akmenės atvykusi renginio viešnia.
1960-ųjų pradžioje įsikūrusiai Akmenės bitininkų draugijai priklauso per šimtą bitininkų. Jie bitininkavimą vadina hobiu, laisvalaikio praleidimo forma. Tiesa, priduria, kad tai pakankamai brangus malonumas. Pasak akmeniškių, bitininkai – išskirtiniai žmonės, tad ir posakis, kad bitės myli tik gerus žmones – ne iš piršto laužtas. Svečiai iš Akmenės prisiminė ne vieną bitininkų šventę, kuomet organizatorių pasamdyti policijos ekipažai neturėjo ką veikti. Tokia gerų žmonių koncentracija stebina ir bitininkyste neužsiimančius kaimynus, ir iš užsienio atvykstančius svečius.
Medaus prognozuojama mažiau
Per 90 bitininkų suskaičiuojama Biržų krašte. Jų siela draugijos pirmininkas Jonas Danisevičius pritaria, jog nors karts nuo karto tarp bitininkų pasitaiko piktų žmonių, ilgai bitininkauti jiems nepavyksta – bitės su tokiais nebendrauja.
Anot J. Danisevičiau, bitininkai niekada nesėdi be darbo. Nors vasarą jo daugiausia, bet net ir žiemą, užmigdę biteles, ateina prie avilių jų pasiklausyti, artėjant pavasariui – pamaitina, o šioms ilsintis rūpinasi įranga, kala avilius.
Pasak J. Danisevičiaus, prognozės, kad šiemet bitės medaus suneš bent 30-40% mažiau nei pernai – ne visai tikslios. Anot jo, skirtinguose šalies regionuose situacija nėra vienoda – jeigu vienos žemės sausos, kitos, priešingai, gali duoti visai nemažai medaus. Sakoma, kad šią vasarą bitininkus išgelbės grikiai.
Elektronikos bitės nemėgsta
Tris šimtus narių turinčios Kauno bitininkų draugijos valdybos narys Česlovas Karalevičius juokiasi gimęs avily – bitininkyste užsiėmė ir jo tėtis. Tiesa, pradžioje Č. Karalevičius su bitutėmis bendraudavo tik laisvalaikiu, tačiau šiandien tai tapo nors ir sunkiu, bet mylimu darbu. Pasak bitininko, kad užsidirbtum pragyvenimui, pastangų įdėti reikia žymiai daugiau nei karts nuo karto prieinant prie avilio savo malonumui.
Č. Karalevičiaus teigimu, tiek žmonės, tiek bitės turi savo biolaukus, jeigu jie sutampa – puiku, jeigu ne – bitininkauti nepavyks. Vyras prisimena kartą dirbdamas prie avilio sulaukęs draugo skambučio, šis pasiteiravo, kuo užsiimantis. Bitininkas pasiūlė pasiklausti bičių dūzgimo ir nuleido telefoną tarp rėmelių. Bitės sureagavo žaibiškai – sugėlė visą ranką, o kadangi vyras bitininkauja be pirštinių, visam laikui įsiminė, jog tiek mobilieji telefonai, tiek kiti elektroniniai prietaisai šalia avilių – nepageidaujami.
