-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Kad ir kaip būtų, sunkiau besiverčiantys senjorai, šeimos su vaikais, neįgalieji nebus palikti likimo valiai, nes kompensacijų skaičiavimo formulė sukonstruota taip, kad nepasiturintys gyventojai finansinės naštos nepajus kad ir kiek brangtų šildymas – bus skirta didesnė kompensacija“, – sakė ministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pirmą šių metų pusmetį vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 95,2 tūkst. žmonių – apie 3,4 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2020 m., paramos gavėjų skaičius padidėjo 1,5 tūkst. Didžioji dalis paramą gavusių žmonių gyveno centralizuotai šildomame būste.
Vidutinė šildymo išlaidų kompensacija centralizuotame būste siekė 24,46 Eur, kitoms kuro rūšims – 43,27 Eur.
SADM skelbia, kad kompensacijoms pirmąjį šių metų ketvirtį išleista per 10 mln. Eur, palyginus su 2020 m. I pusm., išlaidos išaugo daugiau kaip 35 proc.
Antradienį „Žinių radijo“ eteryje kalbėjęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad Lietuvoje ties skurdo riba gyvena apie penktadalis gyventojų, o kompensacijas už šildymą gauna tik 3,5 proc. Tai esą yra akivaizdi problema, kurią artėjant šildymo sezonui reikia spręsti.
„Čia taip pat reiktų labai atidžiai analizuoti situaciją. Kompensacijas už šildymą šiuo metu gauna 95 tūkst. asmenų. Tai yra nepilni 3,5 proc. Lietuvos gyventojų, o skurdo riziką patiria beveik 21 proc. gyventojų“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė J. Neverovičius.
Pasak patarėjo, didelė problema yra informacijos prieinamumas – didelė dalis galinčių gauti kompensaciją už šildymą gyventojų prašymų ją gauti paprasčiausiai nepateikia.
„Didelė dalis žmonių, kurie jau dabar galėtų kreiptis dėl kompensacijos, dėl kažkokių priežasčių to nedaro, tai yra esminė problema“, – pridūrė prezidento patarėjas.
