-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prie katalikiškosios Kazimiero Paltaroko gimnazijos įrengta memorialinė lenta, žyminti Panevėžio garbės piliečio, pirmojo Panevėžio vyskupo ir Kristaus Karaliaus katedros statytojo Kazimiero Paltaroko atminimą, rodo ne pagarbą, o atvirkščiai – miestui daug nusipelniusio dvasininko paniekinimą.
Ši atminimo lenta, įamžinanti vyskupo K. Paltaroko atminimą ir žyminti jo vardo gatvę, įrengta 2018 metais. Miesto Savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų bei įvykių įamžinimo komisija, kuriai tuomet vadovavo mero pavaduotojo pareigas ėjęs dabartinis Tarybos narys Petras Luomanas, valstybės 100-mečio proga informacinėmis lentomis nutarė pažymėti rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, skulptoriaus Juozo Zikaro ir vyskupo Kazimiero Paltaroko gatves.
Šias tris gatves specialiomis lentomis nutarta žymėti ir dėl to, kad visos trys garbios asmenybės – Panevėžio garbės piliečiai. Kiek anksčiau tokios informacinės lentos buvo pastatytos generolo Povilo Plechavičiaus ir rašytojo Kristijono Donelaičio skveruose.
„Lenteles statyti nuspręsta norint priminti panevėžiečiams, o ir miesto svečiams apie tai, kokie garbūs žmonės gyveno, vaikščiojo tomis gatvėmis“, – pasakojo P. Luomanas.
Dabar politikas neslėpė pasipiktinimo katalikiškąja gimnazija, negebančia deramai saugoti vyskupo atminimo.
„Kokią mokinių dvasią ugdo mokykla, leidžianti, kad jos patronas būtų – nerandu kito žodžio – apdergtas? Juk tai ir istorinės atminties, ir didžio žmogaus, vyskupo, kurio, vienintelio to meto Lietuvoje, sovietai nenužudė ir neištrėmė, išniekinimas“, – baisėjosi P. Luomanas.
Jis svarstė, kad atminimo lenta vyskupui K. Paltarokui baisiai atrodyti galėjo ir pirmąjį kovo savaitgalį, kai jo pastatytoje Kristaus Karaliaus katedroje buvo švenčiami Šv. Kazimiero atlaidai.
„Atminimo lenta juk įrengta gimnazijos kieme. Tad ar mokytojai, gimnazistai, o pagaliau ir kiemsargiai nemato, kad ji – išniekinta? Manau, mato, tik niekam tai nerūpi“, – įsitikinęs P. Luomanas.
Specialia lenta pažymėta ne tik vyskupo K. Paltaroko gatvė, Aukštaitijos sostinėje yra ir daugiau jo įamžinimo vietų. Dar 1960 metais Panevėžio vyskupijos kurijos rūpesčiu virš įėjimo į vyskupo K. Paltaroko statytos Kristaus Karaliaus katedros kriptą, kurioje dvasinininkas ir palaidotas, atidengta jo atminimo lenta bei paties šio vyskupo biustas.
„Kokią mokinių dvasią ugdo mokykla, leidžianti, kad jos patronas būtų – nerandu kito žodžio – apdergtas?“
P. Luomanas
1995 metais prie namo Sodų gatvėje Nr. 3, kuriame gyveno vyskupas K. Paltarokas ir kurį panevėžiečiai įpratę vadinti žaliuoju namu, Savivaldybės rūpesčiu pastatytas atminimo ženklas, žymintis šio vyskupo gyventą vietą.
Paminklinę lentą vyskupui K. Paltarokui yra pasistačiusi Šeduvos bažnyčia, o Pakruojo rajono Pamūšio bažnyčios šventoriuje stovi šiam vyskupui pastatytas paminklas – jo paties statula. Vitražai su šio vyskupo atvaizdu puošia Krekenavos, Raguvos ir netgi Australijos Adelaidės bažnyčių langus. K. Paltaroko gatvę turi Kaunas, Pakruojo rajono Gailionių, o Pasvalio rajono Švobiškio ir Vienžindžių kaimai.
„Kaip matote, vyskupas K. Paltarokas svarbus ne tik Panevėžiui. Atsimenamas, branginamas jis daug kur. Tad nebijau pasakyti, kad esu šokiruotas K. Paltaroko gimnazijos bendruomenės abejingumo jo atminimui“, – pakartojo P. Luomanas.
Panevėžio savivaldybės tarybos narys Vitalijus Satkevičius mano, kad vyskupo atminimu turėtų rūpintis ne tik jo vardu pavadinta mokykla, bet ir Savivaldybės administracija.
Šiuo metu veikiančioje Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo komisijoje dirbanti Tarybos narė Vitalija Vasiliauskaitė taip pat patvirtino, kad pati Savivaldybė turi tvarkyti informacinę lentą, skirtą vyskupo K. Paltaroko atminimui įamžinti. Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas irgi svarstė, kad rūpintis informacine lenta turėtų miestas.
Memorialinė lenta, žyminti Panevėžio garbės piliečio, pirmojo Panevėžio vyskupo ir Kristaus Karaliaus katedros statytojo Kazimiero Paltaroko atminimą, stovi prie pat pagrindinio įėjimo į šio dvasininko vardu pavadintą gimnaziją. D. Smailytės n uotr.
Vyskupo K. Paltaroko gimnazijos direktorė G. Gailiūnienė teigė peržvelgusi dokumentus ir galinti užtikrinti, kad lenta – miesto, jokios pareigos ar prievolės ja rūpintis gimnazijai nesuteikta.
„Nepaisant to, kiemsargis tikrai tą lentą valo“, – patikino direktorė.
Anot G. Gailiūnienės, paukščiai lentą, kaip ir visą gimnazijos kiemą, tikrai teršia. Pedagogė džiaugtųsi, jei kas nors rastų būdų, kaip tuos paukščius iš mokyklos kiemo medžių išginti.
G. Gailiūnienė sako pastebėjusi, kad ir pati lenta pagaminta gana netvirtai. Plėvelė, kuria ji dengta, jau buvo atsilaupiusi, tad ūkio darbuotojai patys klijavo jos kraštelius. Apie tai, kad apdraskytas ir lentoje esantis vyskupo K. Paltaroko atvaizdas, direktorė tikino nežinojusi.
Kiek vėliau, apžiūrėjusi apgadintą atminimo lentą ir pakalbėjusi su kiemsargiu, G. Gailiūnienė pasakojo iš pastarojo išgirdusi, kad lenta tikrai gana prastai pagaminta. Dėl to valant varnų „pėdsakus“, valosi, o tiksliau, lupasi ir plėvelė, kuria uždengta toji lenta.
„Dėl to vyskupo atvaizdą nuo tos lentos nutarėme apskritai nuplėšti“, – sprendimą rado K. Paltaroko gimnazijos vadovė.
Vyskupas K. Paltarokas – ypatinga asmenybė Panevėžio istorijoje. Ne tik dvasininkas, bet ir lietuviškos spaudos platintojas, gausių raštų autorius, tikybos vadovėlių rengėjas, katedros statytojas, vargšų šelpėjas. „Net miręs norėčiau dar jums patarnauti“, – tokie K. Paltaroko (1875–1958) žodžiai užrašyti jo amžino poilsio vietoje Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kriptoje.
1926 metais konsekruotas vyskupu K. Paltarokas paskirtas į naujai įkurtą Panevėžio vyskupiją.
Jo visuomeniniai nuopelnai ypač išryškėjo, kai tapęs vyskupu globojo katalikiškas organizacijas. Didelis vyskupo rūpestis buvo ir Panevėžio katedros statyba. Jau vėliau, 1939 metais, šio dvasininko iniciatyva Panevėžyje pradėta statyti ir Mažoji klierikų seminarija – dabar čia įkurta K. Paltaroko gimnazija.
Vyskupui teko nelengva dalia – pokariu jis kuriam laikui buvo likęs vieninteliu dvasiniu vadovu visoje šalyje. Represijos, bažnyčių uždarymas, rezistencija ir partizanų kūnų išniekinimas miestų aikštėse ar šventoriuose, religinių simbolių naikinimas, pavojus būti bet kada suimtam ir kalbėjimas pasveriant kiekvieną žodį, gyvenimas po didinamuoju stiklu nuolat sekamam ir pasiklausomam tarp agentų ir panašiai – tokia sovietmečiu buvo šio iškilaus dvasininko kasdienybė.
Kaip „Sekundei“ yra teigęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas daktaras Darius Juodis, vyskupo K. Paltaroko darbo reikšmę net sunku įvertinti žodžiais. Vyskupas buvo nuolat sekamas, tirtas per slaptą agentūrą, ieškota priešiškos veiklos įrodymų. Buvusiame KGB archyve yra išlikusi dvasininko sekamoji byla.
Komentarai
-
- fariziejai jūs
- 13:16 2022.03.26
-
- Taigi
- 15:44 2022.03.26
Rodyti visus komentarus (2)kaip puikiai mokyklos direktorė moka atsikalbinėti ir atsirašinėti: savivaldybė turi rūpintis. o kad jūs mokslo guzai, kasdien einat pro tą sudarkytą lentą, ir mokiniai eina, ir visi sau panosėj pezat „tegul savivaldybė rūpinasi“? mankurtai jūs, o ne katalikiška mokykla, jūs esat fariziejai, ir nesivadinkit katalikiška mokykla
Rukyti vaikams irgi negalima, bet kai nevyke tevai ir mokytojai, tai jie 6 metu jau pradeda traukti duma.