-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau gruodį turėjo paaiškėti, kur įsikurs visų Lietuvos urėdijų lopšys – Panevėžio ar kitame rajone.
Mokytojų streiko suerzintas Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kaip su dalgiu perėjo per tris ministerijas. Skrido ne tik Švietimo ir mokslo ministerijos vadovės, bet ir kultūros bei aplinkos ministrų galvos.
Pastarojo netikėtas atstatydinimas atsiliepė ir visos šalies miškininkų planams – ore ir vėl pakibo klausimas dėl Valstybinių miškų urėdijos būstinės.
Anksčiau ne kartą akcentavusi valstybės prioritetą stiprinti regionus ir miškų urėdijos būstinės vietą mačiusi Katinuose, dabar Aplinkos ministerija akis kreipia į Kauną.
Valstybinės miškų urėdijos atstovai tvirtina, kad tebelaukiama galutinio Aplinkos ministerijos spendimo.
„Mes esame paruošę apskričių analizę, kur ir kaip turėtų veikti centrinė urėdijos būstinė. Viskas perduota Aplinkos ministerijai, bet jos atsakymą sustabdė ministro atstatydinimas. Nebėra kam pateikti laukto sprendimo“, – „Sekundei“ kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos komunikacijos specialistai.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojo bendriesiems reikalams Dovydo Čirvinsko, atlikusi apskričių analizę, įmonė vertino tokius aspektus kaip kompetencijų prieinamumą, susisiekimo, biuro išlaikymo sąnaudas ir ekologiškumą. Tačiau pagal įmonės įstatus, sprendimą dėl jos buveinės priima Valstybinių miškų urėdijos akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Aplinkos ministerija.
D. Čirvinsko teigimu, urėdija yra viena stambiausių valstybės įmonių, kurios veiklai planuoti ir valdyti būtinos aukštos vadybos kompetencijos, todėl vertinant visus regionus šiam aspektui, kaip ir kitiems, skirta daug dėmesio. Valdant tokio masto įmonę, anot pašnekovo, organizuojant kasdienę veiklą labai svarbus išliks mobilumas – būstinės vietos svarba aktuali administracijos specialistams.
„Įmonės vadovų komanda – tiek centrinės administracijos, tiek regioninių padalinių – dvi tris dienas per savaitę dirba skirtinguose padaliniuose Lietuvoje. Juose organizuojami susirinkimai skirti planuoti konkrečius darbus, ypač daug laiko ir dėmesio reikalauja veiklos ir bendrųjų funkcijų centralizavimo procesai, dalis laiko skiriama operatyviniams klausimams spręsti“, – kalbėjo D. Čirvinskas.
Aplinkos ministerija irgi kratosi atsakomybės dėl urėdijų būstinės vietos. Ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Marius Gorochovas tvirtino, kad Vyriausybė tegali miškininkams patarti – pasirinkti esą reikėtų pačiai urėdijai.
Ministerija centrinės būstinės vietai linkusi pasiūlyti Kauną.
Aplinkos ministerija ilgai nematė geresnio pasirinkimo urėdijų lopšiui nei magistralės Vilnius–Panevėžys pašonėje esantis Katinų kaimas.
Dar vos prieš keletą mėnesių Aplinkos ministerija aiškino, jog miškininkų centru turėtų tapti Katinų kaimas Panevėžio rajone. Viceministras Martynas Norbutas yra ne kartą pabrėžęs, kad toks variantas pasirinktas ne tik dėl strategiškai patogios vietos: nuo Vilniaus ar Kauno iki Katinų vos valanda kelio. Palankumą Panevėžio rajonui lėmė ir jau turimi pajėgumai.
„Panevėžio urėdija viena stipriausių Lietuvoje, turi labai profesionalią komandą. Ministerijos pozicija tokia, kad svarbu kurtis ten, kur jau veikia stipri bazė“, – „Sekundei“ yra teigęs M. Norbutas.
Dabar vis garsiau kalbama, jog kvalifikuotiems urėdijos darbuotojams nėra nieko patogiau nei darbovietė Kauno rajone ar net pačiame jo mieste. Ši vizija pateisinama tokių specialistų koncentracija: Kaune veikia Lietuvos miškininkystės centras, Valstybinė miškų tarnyba, Miškotvarkos institutas, miškininkus rengianti kolegija.
Gali būti, kad ministerijos palankumą Kaunui sustiprino ir politiniai motyvai. Laikinoji sostinė – Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui artimas kraštas. Prieš patekdamas į Seimą politikas 2015–2016 m. buvo Kauno rajono savivaldybės tarybos nariu, darbavosi Kauno rajone veikiančio Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanu.
Panevėžio rajono savivaldybė ir Katinų gyventojai vis dar nepraranda vilties, kad miškininkai savo „smegenis“ perkels būtent į jų kaimą. Tačiau didelių planų su tokiais pokyčiais jau niekas nebekuria.
„Viskas toje pačioje situacijoje, kaip ir anksčiau. Permainos Aplinkos ministerijoje viską sustabdė ir lieka laukti“, – teigė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Panevėžio rajono taryba dar 2016-aisiais netgi buvo sulaukusi Aplinkos ministerijos raštiško prašymo skirti buvusios Katinų mokyklos pastatą miškų urėdijos reikmėms. Rajono politikai tokį sutikimą, savaime suprantama, davė, ir Katinai pradėjo laukti jiems pažadėtojo auksinio kiaušinio.
Žinią apie Aplinkos ministerijos planą Katinuose įkurti visos Lietuvos miškų smegenis vietiniai sutiko taip, tarsi būtų laimėję loterijoje. Katinų žmonės jau dėliojo, kur apgyvendins ir kaip pamaitins gyvybės kaimui įpūsiančią 200 naujokų minią. Tiek darbuotojų įsikurtų būsimoje urėdijų gūžtoje.
Valstybinių miškų urėdija dirba visoje Lietuvoje ir yra viena iš plačiausiai regionuose išsidėsčiusių įmonių. Nuo 2019 m. Lietuvoje veiks 26 regioniniai padaliniai su 337 girininkijomis. Regioniniuose padaliniuose šiuo metu dirba ir dirbs daugiau nei 3000 darbuotojų.
