Didžiausiu koronaviruso židiniu tapę Šv. Juozapo globos namai šaukiasi pagalbos – kad ir tą pačią dieną įdarbintų socialinius darbuotojus, jų padėjėjus ar slaugytojus, kurie rūpintųsi neužsikrėtusiais senukais.

Virusas nusitaikė į silpniausius

Virusas nusitaikė į silpniausius

Pastarąsias dienas, regis, aprimęs sergamumas COVID-19 infekcija Aukštaitijos sostinėje ir vėl muša rekordus. Didžiausiu židiniu tapę Šv. Juozapo globos namai šaukiasi pagalbos – susirgus tiek globotiniams, tiek ir nemažai daliai personalo, trūksta darbo rankų.

Įstaigos direktorius Patrikas Skrudupis pripažįsta: situacija išties sudėtinga. Anot jo, savotišku vilties žiburiu tapo tai, kad kai kurios organizacijos ir pavieniai asmenys atsiliepė į globos namų pagalbos prašymus.

Šv. Juozapo globos namuose trečiadienį sirgo 23 gyventojai ir 15 darbuotojų. Iš viso šioje įstaigoje įsikūrę 86 globotiniai, o juos aptarnauja 65 žmonių kolektyvas.

Šiuo metu dar laukiama kitų COVID-19 testų atsakymų. Preliminariais duomenimis, pasak P. Skrudupio, dar daugiau nei dešimt testų – teigiami.
Pats direktorius dirba irgi nuotoliniu būdu. Praėjusią savaitę jam darytas COVID-19 testas buvo neigiamas, tačiau vakar įstaigos vadovui pakilo temperatūra.

Daromos išimtys

P. Skrudupio teigimu, infekcija išplito viename skyriuje. Baiminamasi, kad virusas nenukeliautų toliau.
„Masiškai susirgo vieno skyriaus globotiniai ir darbuotojai. Tuos, kurių testas neigiamas ir nejaučia jokių ligos požymių, guldome atskirose palatose nuo sunkiau sergančiųjų ar neturinčių simptomų užsikrėtusiųjų. Nuo tada, kai įstaigoje patvirtintas virusas, raginame gyventojus likti savo kambariuose ir pasisvečiuoti pas kitus nevaikščioti, ką jie mėgdavo daryti anksčiau. Visą pagalbą – nuo maitinimo iki higienos paslaugų – jie gauna tik savo kambariuose“, – pasakojo globos namų vadovas.

Įstaigos globotiniai pagal amžių ir turimas gretutines ligas patenka į rizikos grupę. Kol kas niekam neprireikė stacionarios pagalbos. Pasak direktoriaus, palaikomas nuolatinis kontaktas su sergančiųjų šeimos gydytojais.
„Visų susirgusiųjų būklė šiuo metu pakankamai gera. Kol galima, bandysime juos prižiūrėti globos namuose“, – teigė P. Skrudupis.

Tiesa, jis pripažįsta, kad susirgus ir daliai personalo, rūpintis senukais išties sudėtinga. Pasitarus su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, izoliuotis nebuvo išsiųsti kontaktą su sergančiaisiais turėję darbuotojai, kurie nejaučia jokių ligos požymių ir kurių testas buvo neigiamas. Be jų įstaigos veikla visiškai sutriktų.

„Esant tokiai situacijai, jeigu žmogus, net ir turėjęs kontaktą, jaučiasi gerai ir COVID-19 testas buvo neigiamas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras leido dirbti. Kiek žinau, ir medikai laikosi tokios tvarkos. Visi nesergantys stoja į priešakines fronto linijas, tuo labai džiaugiuosi. Teko girdėti, kad kažkur Ispanijoje ar Italijoje darbuotojai masiškai ėmė bėgti iš viruso židiniu tapusių senelių namų, pas mus to tikrai nėra“, – kalbėjo P. Skrudupis.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad geltonojoje ir raudonojoje zonose esančiose savivaldybėse gyventojai yra dažniau testuojami dėl koronaviruso (COVID-19). Šią savaitę papildomi profilaktiniai tyrimai atliekami 55-iose savivaldybėse.

Panevėžio apskrityje – vėl sergamumo koronavirusu rekordas: iš antradienį tirtų mėginių net 150-iai patvirtintas koronavirusas. Iš jų 93 Panevėžio mieste ir 20 – rajone.

Pirmose fronto linijose

Visgi, pasak direktoriaus, kad ir kaip darbuotojai stengtųsi nepasiduoti, maždaug kas ketvirtam užsikrėtus, įstaigai trūksta darbo rankų. Į globos namų pagalbos prašymą jau atsiliepė Raudonasis Kryžius, taip pat dėl studentų pagalbos tariamasi su Panevėžio kolegija. Pristigus darbuotojų, buvo svarstoma nutraukti ir labdaringos „Betliejaus“ valgyklos veiklą, tačiau per dieną atsiliepė net aštuoni savanoriai, tad joje ir toliau kasdien verdama sriuba varguoliams.

Taip pat tariamasi dėl galimybės jiems suruošti sausus maisto davinius.

„Nors dabar mūsų situacija sunki, negalime apleisti šitų žmonių, kartais jiems ta sriuba yra vienintelis dienos maistas“, – sako globos namų direktorius.

P. Skrudupis tikisi, kad tokiu metu supratingi bus ir globotiniai bei jų artimieji. Trūkstant darbuotojų, pirmiausia teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos.

Praverstų psichologinė pagalba

Šv. Juozapo globos namų paramos kuratorė Roberta Daubaraitė-Randė teigė, kad šiuo metu įstaigai pakanka visų apsaugos priemonių. Visgi jų rezervas nėra didelis, todėl globos namai labai laukia pagalbos ir dezinfekciniu skysčiu bei kaukėmis ar respiratoriais. Tačiau, pasak R. Daubaraitės-Randės, labiausiai reikalingos darbo rankos. Dabar įstaiga laikinai priimtų socialinius darbuotojus, jų padėjėjus ar slaugytojus, kurie rūpintųsi seneliais, nepatenkančiais į raudonąją zoną.

„Visa įstaiga yra izoliavusis, daug darbuotojų serga, ieškome, kas bent laikinai juos pakeistų. Taip pat galvojame ir apie psichologinės pagalbos būtinybę tiek globotiniams, jų šeimos nariams, tiek ir mūsų darbuotojams“, – kalbėjo R. Daubaraitė-Randė.

Jos teigimu, laukiama visų darbuotojų bei globotinių testų rezultatų, tuomet ir bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.

„Kol kas neturime numatę ilgalaikės perspektyvos, kuo pakeisti trūkstamus darbuotojus“, – prisipažįsta globos namų atstovė.

Nespėjama tirti

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas teigė, kad po kelių ramesnių dienų trečiadienį ir vėl fiksuotas rekordas: iš antradienį tirtų mėginių net 150-iai Panevėžio apskrities gyventojų patvirtintas koronavirusas: iš jų 93 Panevėžio mieste ir 20 – rajone.

„Iš kur toks šuolis, kol kas pasakyti negalime, nes praktiškai visi šie atvejai dar neištirti. Ir negaliu pasakyti, kada tai bus padaryta, bet tai ne vienos dienos darbas“, – sakė E. Vilčinskas.

Anot jo, didžiausias židinys liepsnoja Šv. Juozapo globos namuose, tačiau susirgimai fiksuojami ir švietimo įstaigose, darbovietėse, šeimose. Kai užkratas nustatomas daug kontaktų turinčioje įstaigoje, ir epidemiologinis tyrimas būna sudėtingesnis, tenka spręsti, kokį režimą taikyti įstaigai.

„Mūsų darbuotojų vos keturi, o jeigu skaičiuotume pagalbininkus, iš viso būtų iki dešimties žmonių. Tad fiziškai per dieną galima ištirti tik iki penkiasdešimties atvejų. Dabar vėluojame apie dvi paras. Daugiau darbuotojų skirti negalime, nes, be COVID-19, turime ir daug kitų darbų. Gyventojų prašome būti sąmoningų ir laikytis karantinio režimo, nes vos tik atsipalaiduojama – ir vėl susirgimų šuolis“, – teigė E. Vilčinskas.

 

Komentarai

  • Visiems kurie stebisi kaip suserga gyventojai, taigi nuo lankytoju ar darbuotoju

  • Kas gali eiti dirbti, jei slaugytojos pavaduotoja, kuri pilnai rūpinasi seneliais, gauna tik minimumą. Už tokį sunkų darbą reikėtų mokėti nors vidutinį atlyginimą į rankas. Ten dirba pasišventusios moterys. Ačiū joms.

  • Baisu, o dar atsiranda kvailių, tipo nebijančių viruso. Karantinas turėtų būti toks, koks buvo Italijoj.

  • O Italijos karantinas „Sidi blyn doma“

  • Pirmas išsamus straipsnis apie jau kritišką padėtį pasiekusį židinį. O kur visi kiti iki šiol buvę ir esantys? Tik skaičius pateikia,o smulkesnės informacijos nei miesto nei rajono gyventojai neranda. Kur kas serga nemanau, kad reikia slėpti, juk liga nenusikaltimas. Per nutylėjimus užsikrečiama ir kitus, net nevaikščiojančius, užkrečiama.

  • Ir aš manau,kad žmonės turi gauti informaciją.Jei daugiabutyje serga,kaimynai turi žinoti.Ir laiptinių valymas ir kaukių dėvėjimas laiptinėse ir pašalinių lankymasis.O jei ne-tai tegul namą administruojančios įmonės dezinfekuoja sergančiųjų namų laiptines. Dabar jos sėdi ir varnas skaičiuoja,o pinigus už nuolatinę priežiūrą tai nemažus lupa.

    • Atsakyti
  • Nezinau, kaip Panevezy, mano daugiabutyje gal ir nebuvo covid19, o Vilniuje tikrai dezinfekuoja daugiabucius, kur yra serganciu

  • Apie tokius stebuklus Panevėžyje – negirdėjau.O name gyvena ir ligoninėje ir poliklinikoje ir slaugos namuose dirbantys.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų