Viešasis transportas – prabanga miestams

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2021.11.28 09:09

Finansų ministerija paskelbė iš Vyriausybės rezervo dėl pandemijos viešojo transporto išlaidoms kompensuoti savivaldybėms planuojanti išdalyti daugiau nei 8 mln. eurų. Išgirdęs, kam ir kiek bus atseikėta, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pratrūko nežinantis, kaip paaiškinti kauniečiams: Vyriausybė juos apvogė ar apiplėšė.

Panevėžiui iš valstybės kišenės nubyrės irgi kone triskart mažiau, nei siekia pernykščiai autobusų parko nuostoliai.
Didžiausios kompensacijos sulauks Vilnius – 1,69 mln. eurų, Kaunui teks 905 tūkst. eurų, Šiauliams – 323,9 tūkst. eurų. Panevėžiui nubyrės 274 tūkst. eurų.
Motyvuojama, kad toks sprendimas yra kompromisinis variantas – per pandemiją viešojo transporto papildomas išlaidas kompensuoti pagal savivaldybėse registruotų gyventojų skaičių.

Anksčiau Finansų ministerija buvo siūliusi kompensacijas išmokėti atsižvelgiant į patirtus nuostolius 2020 metais bei įvertinus ankstesnių nuostolių tendencijas.

Neatgaus net pusės

Panevėžio savivaldybės už keleivių vežimą mieste pernai patirti nuostoliai gerokai didesni nei Finansų ministerijos žadami 274,3 tūkst. eurų. Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Inos Urbonavičienės teigimu, praėjusiais metais Savivaldybė savo įmonei Panevėžio autobusų parkui kompensavo apie 770 tūkst. eurų. Nuostoliai būtų buvę dar gerokai didesni, tačiau juos sumažino valstybės skiriamos subsidijos bendrovės darbuotojams už prastovas.

Pasak I. Urbonavičienės, sušvelninti nuostolius padėjo ir viešojo transporto reisų koregavimas. Pernai, pirmojo karantino metu, kai kuriomis valandomis mieste autobusai visai nevažiavo arba važiavo gerokai rečiau. Reisai vėl suintensyvėjo tik pradėjus atlaisvinti karantiną.

„Kiekvienas miestas turi savo specifiką ir priklauso nuo to, kokios galimybės organizuoti viešąjį transportą. Pavyzdžiui, Vilniuje neuždarysi viešojo transporto kelioms valandoms, kaip darėme mes, todėl ten ir nuostoliai buvo didesni“, – teigia I. Urbonavičienė.

O šiuos metus panevėžiečius vežančios įmonės nuostoliai, prognozuojama, bus rekordiniai. Skaičiuojama, kad jie gali siekti ne mažiau kaip 1,5 mln. eurų.

„Pernai nuostolius gerokai sumažino subsidijos už darbuotojų prastovas, buvo sumažinta labai daug reisų – autobusai tiesiog nevažiavo. Šiemet situacija jau visa kitokia“, – sako I. Urbonavičienė.

Anot jos, ne pandemijos sąlygomis įmonei reikėdavo gerokai mažesnių kompensacijų iš miesto kišenės: 2019 metais – apie 380 tūkst. eurų, 2018 m. – apie 390 tūkst. eurų.

„Dabar būtų gerai bet koks palaikymas, bet kokia kompensacija. Kiekviena savivaldybė norėtų gauti daugiau, bet, manau, kiek galėjo, tiek ir skyrė“, – Vyriausybės sprendimo neginčija I. Urbonavičienė.

Pigiausi Lietuvoje

Arba branginti bilietus, arba toliau dengti įmonės nuostolius iš Savivaldybės biudžeto – tokias išeitis, kad vežėjas išsilaikytų, mato Panevėžio autobusų parko direktorius Arnoldas Gražys.

Panevėžio savivaldybė pasirinkusi antrąjį variantą. Autobusų bilietai Panevėžyje – pigiausi Lietuvoje ir nebranginti bene dešimt metų.

„Pagal pigumą po mūsų rikiuojasi Šiauliai, Marijampolė, kur bilietas kainuoja 60 centų. Panevėžyje tebelieka 52 centai“, – palygino direktorius.

Anot jo, per dešimtmetį įmonės sąnaudos išaugo keliskart. Vien per metus autobusus varančios dujos pabrango 200 proc., dyzelinis kuras – 30 proc.

„Po Naujųjų turėsime kelti atlyginimus, kad vairuotojai neuždirbtų kone tiek pat, kiek valytojos. Dar džiaugiamės, kad turime vairuotojų ir nereikia nutraukti reisų“, – sako A. Gražys.

Pernai per karantiną, kai Panevėžyje buvo gerokai sumažinta reisų, pasak direktoriaus, vienu metu prastovose būdavo nuo 20 iki 30 vairuotojų. Iš viso įmonė turi 246 darbuotojus, iš jų apie 180 vairuotojų.

Augant sąnaudoms, mažėja tik keleivių srautas. Nors, anot A. Gražio, atlaisvinus karantiną padaugėjo važinėjančiųjų miesto viešuoju transportu, tačiau į priešpandeminį 2019-ųjų lygį jis negrįžo.

„Dabar situacija geresnė nei pernai tuo pačiu metu, bet taip, kaip buvo prieš pandemiją, tikrai nebebus“, – įsitikinęs vadovas.

Dėkingi ir už tiek

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis prisipažino dar nežinantis, kiek teks rajono Savivaldybei, tačiau guodžiasi tuo, kad kažkiek vis tiek gaus.

„Buvo parengti keturi variantai. Kol kas nežinome, kurį galiausiai priėmė“, – sako E. Lunskis.

Nepaisant, kokios sumos sulauks rajono Savivaldybė, pasak direktoriaus, ši kompensacija vis tiek nepadengs visų patirtų nuostolių. Pernai dėl pandemijos labai sumažėjus keleivių, krito vežėjų pajamos, o reisų į kaimus nuostoliai augo. Pernai jų patirti nuostoliai siekė virš 500 tūkst. eurų ir juos iš savo biudžeto dengė Savivaldybė. Tačiau, pasak E. Lunskio, didžiausia Vyriausybės galima kompensacija siektų apie 130 tūkst. eurų, tačiau neabejojama, kad ji bus gerokai mažesnė.

„Kiek gausime, už tiek būsime dėkingi. Bet kokiu atveju tai bus geriau negu nieko“, – sako administracijos vadovas.

Kam rajonas panaudotų šias lėšas, pasak E. Lunskio, spręs Taryba, o administracija pateiks siūlymus.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ