-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Seimas užsimojo įgyvendinti Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų įvesta prievolė visus nukentėjusius ar liudijančius vaikus apklausti tik specialiose patalpose ir dalyvaujant psichologui. Tai esą padėtų juos apsaugoti nuo emocinio traumavimo valdiškose įstaigose. Nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos.
Nepilnamečiams skirtų apklausos kambarių dabar Lietuvoje yra per 40 – ir teismuose, ir policijoje. Tačiau tokiose patalpose dirbančių psichologų šalyje tėra vos penki.
Statistikos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje dėl smurto ar kitų nusikaltimų kreipdavosi iki penkių vaikų per dieną. O suaktyvėjus visuomenės priešiškumui prieš smurtautojus ir įteisinus fizinių bausmių draudimą vaikams, per pastaruosius du mėnesius per dieną kreipiasi 10–15 nepilnamečių. Skaičiuojama, kad nukentėjusiųjų per metus dabar gali būti 3000. Taigi vienam teismo psichologui vidutiniškai tektų apklausti iki 600 vaikų.
Dvejus metus Panevėžio apygardos teisme dirbantis psichologas Nerijus Ogintas teigė esantis pajėgus apklausti apie šimtą vaikų per metus.
Jis yra teisėjo ir nepilnamečio tarpininkas, o per dieną vyksta į kelis jų susitikimus. Psichologo žinioje – visa Panevėžio ir Utenos apskritis.
„Planuoju savo darbus, bet tenka suktis. Negaliu žinoti, kur mane pakvies, kur kas nors nutiks – Ignalinoje ar Biržuose. Važiuoju ir į policijos komisariatus, jei ten yra apklausos kambarys“, – apie savo darbotvarkę „Sekundei“ pasakojo N. Ogintas.
Pašnekovas neslepia, kad dalis vaikų dėl teismo psichologų trūkumo nėra tinkamai apklausiami – daugiausia dėmesio skiriama sudėtingesnėms byloms.
Pasak jo, norint visiškai užtikrinti šį procesą, reikėtų bent po vieną psichologą skirti kiekvienam Lietuvos teismui. O dar geriau esą būtų, kad po tokį specialistą būtų visuose apklausos kambariuose.
Nors atrodytų, kad psichologų šiais laikais netrūksta, N. Oginto tvirtinimu, teisme dirbti gali ne visi įgijusieji tokią profesiją.
Pats pašnekovas į teismą dirbti atėjo baigęs psichologijos bakalauro ir magistrantūros studijas bei psichoterapijos mokslus. Kad galėtų dirbti teisme, jam dar teko išklausyti specialius kursus ir nuolat tobulinti žinias įvairiuose seminaruose.
„Kitos srities psichologas teisme gali netgi pakenkti, nes jis nežino, kas svarbu renkant parodymus. Galbūt jis užmegs pasitikėjimu grįstą kontaktą, tačiau nežinos, kaip su vaiku bendrauti, kad parodymai būtų surinkti pagal taisykles. Netinkamai užduotas klausimas gali pakenkti vertinant parodymų patikimumą. Be to, teismo psichologui svarbu apsaugoti vaiką nuo traumuojamo poveikio teismo procese“, – aiškino N. Ogintas.
Apklausa vyksta būnant dviese. Psichologas per ausines klauso teisėjo klausimų ir juos suformuluoja taip, kad nepaveiktų vaiko. O teismas viską stebi per vaizdo kamerą.
Teismo psichologo specialybė Lietuvoje atsirado tik 2014 metų pabaigoje. Jos tikslas buvo nepilnamečių apklausų kokybė – mat anksčiau jos vertintos itin atsargiai. Būdavo būgštaujama, kad nepilnamečių parodymai nėra visiškai patikimi. Tad teismo psichologas padeda įvertinant, ar vaikas kalba tiesą.
Per dvejus metus teismų situacija dėl vaikų apklausos, pasak N. Oginto, pagerėjo – bendradarbiavimu patenkinti ir teisėjai.
„Man yra tekę apklausti keturmetį. Jis gal ir negali pasakyti nei laiko, nei vietos, bet sugeba papasakoti viską savais žodžiais, pagal savo supratimą. Kontaktą su vaiku paprastai užmezgu dar iki apklausos. Tai padeda užtikrinti, kad apklausiamas vaikas jausis geriau, jaus mažiau streso“, – kalbėjo teismo psichologas.
Labai svarbu, anot jo, kaip iki tol su vaiku buvo bendrauta kitose institucijose: mokykloje, ligoninėje, policijoje ir kt.
Tiriant nusikaltimus siekiama, kad vaikai nebūtų apklausiami daugiau nei kartą. Tad visur pristeigti teismo psichologų etatų neįmanoma.
Panevėžio prokuratūroje dvidešimt metų su bylomis, kurios susijusios su vaikais, dirbanti prokurorė Kristina Ulienė teigė, kad jos pareiga – tinkamai organizuoti ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti. Per tyrimą dažnai prireikia apklausti nepilnametį. Tačiau dėl teismo psichologų krūvio ir tokių psichologų stokos tai būna keblu.
„Tarkim, reikia apklausti nukentėjusį nepilnametį. Įtariamąjį sulaikyti galime iki dviejų parų, vėliau jis grįš į laisvę ir gali paveikti nepilnametį. Todėl viską turime atlikti kuo skubiau. O teismo psichologas blaškosi iš vieno teismo į kitą ir neturi laiko. Ką daryti?“ – „Sekundei“ aiškino K. Ulienė.
Tokiu atveju apklausti galima policijoje filmuojant kameromis. Tačiau šios, pasak prokurorės, teismo procese negalioja, ir įtariamasis gali paprašyti dar kartą apklausti vaiką. Taigi kyla rizika, kad šis bus apklausiamas nebe vieną sykį.
„Deja, pas mus įtariamojo teisės vis dar svarbesnės nei nukentėjusiojo. O siekiama, kad vaikas iš vis teisme nedalyvautų“, – kalbėjo K. Ulienė.
Nuo 13 metų nepilnamečius leidžiama apklausti be psichologo.
Liudijantį vaiką dabar dar gali apklausti tyrėjas.
Praėjusiais metais Panevėžio prokurorei teko organizuoti 66 nepilnamečių apklausas. Daugiausia jų reikėjo tiriant nusikalstamas veikas, kuriose nukentėjo vaikai. Itin žiaurių įvykių nebuvo daug.
„Šiemet jau turime apie 40 ikiteisminių tyrimų, kurie susiję su nepilnamečiais. Bet pusė jų dėl fizinių bausmių. Tokiais atvejais įtariamieji visada prisipažįsta ir vaikų galime neapklausti“, – sakė K. Ulienė.
Tačiau jei įsigalios pataisos, kad kiekvienas nukentėjęs ar liudyti turintis nepilnametis turi būti apklausiamas psichologo, visi neaiškumai, pasak prokurorės, bus išspręsti.
Geriausiu pavyzdžiu ji laiko Norvegiją. Čia apklausos su psichologu vyksta policijoje tuoj pat po įvykio ir nufilmuota medžiaga yra įrodymas. Tik išimtiniais atvejais vaikai apklausiami teismo.
„Taigi viskas vyksta greitai ir kokybiškai. Iš pradžių įtariamieji prašydavo papildomai apklausti, bet jiems tekdavo paaiškinti, ką nori žinoti. Ir tokių pageidavimų nebesigirdi“, – pasakojo prokurorė.
Panevėžio savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė pritaria siūlymui, kad kiekvienoje vaiko apklausoje dalyvautų psichologas. Tai esą užtikrintų nepilnamečių interesus ir apsaugotų vaiką nuo streso.
Vaiko teisių specialistai dabar yra nuolatiniai tokių apklausų dalyviai – nesant galimybės išsikviesti teismo psichologo, jie patys imasi šio darbo.
„Krūvis dėl apklausų mūsų darbuotojams – tikrai didelis. Per savaitę reikia dalyvauti bent trijuose tokiuose susitikimuose. Mūsų prireikia policijos apklausose, apklausiant tiek nukentėjusius, tiek liudijančius vaikus“, – „Sekundei“ teigė A. Grainienė.
Tačiau ir priėmus planuojamas pataisas vaiko teisių gynėjams darbo itin nesumažėtų. Pasak pašnekovės, pasikeistų tik šių specialistų pozicija apklausose – jie liktų stebėti, kaip apklausiami vaikai.
