Prieš tris dešimtmečius puoselėti planai paversti Kniaudiškių mikrorajoną išskirtine traukos vieta nuėjo niekais. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Verslo kvartalas virto šabakštynu

Skaitytojo pasiūlyta tema

Prestižiniu miegamuoju mikrorajonu laikomų Kniaudiškių gyventojai guodžiasi, kad tuoj bus trys dešimtmečiai, kai gyvena šalia tvinkstančio pūlinio.

Kniaudiškių ir Klaipėdos gatvių ribojamame sklype, kuris baigia apaugti menkaverčiais medžiais, o vasaromis žolė siekia pečius, naktimis ant kažkada planuoto statyti daugiabučio pamatų benamiai kelia puotas. Tokiame šabakštyne – butelių, šukių, senų drabužių ir kitų rakandų krūvos.

O Nepriklausomybės pradžioje šioje vietoje projektuota milžiniška verslo oazė. Šioje vietoje prieš tris dešimtmečius buvo suplanuota statyti savotišką verslo centrą su viešbučiu, kavinėmis, odontologijos klinika bei kitomis prekybos bei administracinėmis patalpomis. Tačiau netikėtai atsiradus asmenims, pareiškusiems norą susigrąžinti šioje vietoje buvusias senelių žemes, verslo planai žlugo, o jau pradėję kurtis verslininkai įsisuko į nesibaigiančias teismų karuseles.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Kaip Afrikos lūšnynai

Kaip pasakojo Kniaudiškių gatvėje gyvenanti Ilona, situacija prieš jos langus kasmet tik blogėja. Kone visas hektaras nuo Klaipėdos gatvės iki Kniaudiškių pradžios – baisus šabakštynas. Dalis krūmų ir medžių buvo iškirsta, bet neišvežta. Ilona baiminasi, kad nuo menkos žiežirbos pernykštė sausa žolė užsiliepsnotų.

„Čia pagrindinės miesto gatvės, o atrodo kaip Afrikos lūšnynai. Nesuvokiama, kaip taip galima neprižiūrėti savo turto, esančio pačiame miesto centre“, – baisisi panevėžietė.

Jos teigimu, į apleistą teritoriją benamiai tempia skudurus, atliekas, daužo butelius, naktimis girdėti triukšmas. Kad šioje vietoje lankomasi, išduoda palikti maisto likučiai ir fekalijų krūvelės. Kiek tolėliau matyti ir pradėto statyti, bet taip ir nepabaigto namo pamatai.

„Negi neįmanoma savininkų įpareigoti susitvarkyti. Jau tuoj bus baisu net pro šalį praeiti“, – piktinosi Ilona.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Atidžiau stebės

Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė tvirtina, jog dėl šios apleistos teritorijos skundų nėra gauta. Šį pavasarį tik vieno daugiabučio bendrija Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistus informavo apie apleistus Klaipėdos gatvės 96 ir 98 numeriu pažymėtus sklypus. Jų savininkams duota laiko susitvarkyti iki gegužės pradžios.

„Tai turėjo būti kaip verslo centras. Gal kokie penki autoriai ten projektavo, o man pačiam teko užduotis visus tuos objektus pritaikyti prie bendros stilistikos.“

A. Narkevičius

„Nuo gegužės prasidės šienavimo sezonas, tuomet ir mes patys pradėsime kontroliuoti, kaip prižiūrimi sklypai, ar jų savininkai laiku nupjauna žolę. Žiema šiemet kaip niekad buvo snieginga. Mes galėjome tik vizualiai įvertinti, ar sklypas tvarkingas, ar ne. Jei ir buvo kas negerai, viską užklojo sniegas“, – teigė D. Svirelienė.

Pasak jos, ir anksčiau nebuvo gauta signalų dėl Kniaudiškių gatvės pradžioje esančio sklypo, todėl jis nėra įtrauktas į neprižiūrimų sąrašus.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Ambicingi planai subliuško

Nepriklausomybės pradžioje visa teritorija, ribojama Žvaigždžių, Kniaudiškių ir Klaipėdos gatvių, buvo suplanuota kaip savotiškas verslo centras. Kai kurie verslininkai iš Panevėžio miesto savivaldybės įsigijo arba išsinuomojo apie 20 žemės sklypų. Kaip pasakojo Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialistas Arvydas Narkevičius, teritorija buvo padalyta nedideliais žemės sklypais. Juose buvo suprojektuotas viešbutis, kavinė, stomatologijos centras, daugybė parduotuvių bei komercinių patalpų. Projektavimo darbai buvo patikėti „Panevėžio miestprojekto“ architektams.

„Tai turėjo būti kaip verslo centras. Gal kokie penki autoriai ten projektavo, o man pačiam teko užduotis visus tuos objektus pritaikyti prie bendros stilistikos“, – pamena A. Narkevičius.

Tačiau tik pavieniai verslininkai ėmėsi darbų. Anot A. Narkevičiaus, įgyvendinti šį projektą sutrukdė labai staigiai nuvertėjusios žmonių santaupos.

„Daugelis taip ir nepradėjo statybų. Ši vieta strategiškai išties patrauklioje vietoje, bet gal savininkai nenori parduoti. O Savivaldybė negali privatizuoti ar kitaip atimti šių sklypų. Tokie įstatymai mūsų šalyje – nei nubausti gali, nei atimti. Jeigu bent minimaliai susitvarko, per metus nors kartą nusipjauna žolę, nebegalima net ir didesnio žemės mokesčio taikyti. Tokių sudėtingų sklypų ir pastatų mieste išties nemažai. O sutramdyti apsileidėlius sudėtinga. Gali skirti baudas, pakelti žemės mokestį, bet kokia to nauda – susimoka ir toliau neprižiūri“, – teigė A. Narkevičius.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Neišspręsti nuosavybės klausimai

Šią teritoriją paversti patrauklia komercine vieta sutrukdė tai, kad didžioji dalis šių sklypų po Nepriklausomybės atgavimo buvo sugrąžinti vienam panevėžiečiui, kuris su giminaičiais paveldėjo šioje vietoje buvusias senelio žemes. Kai kurie verslininkai, šioje teritorijoje plėtojantys verslus, įsisuko į kone dešimtmetį besitęsusią teismų karuselę. Į ją buvo įtraukti ir kai kurie miesto politikai.

Šiuo metu parduodamas tik nedidelis 8 arų sklypas šalia prekybos centro „Šermutas“. Už jį prašoma 25 tūkst. eurų, tačiau, anot nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ vadovo Romualdo Paulausko, susidomėjimo praktiškai nėra, mat toks sklypas didesnėms investicijoms per mažas. Jo teigimu, šioje didžiulėje teritorijoje esantys sklypai būtų labai paklausūs, bet kol kas nepardavinėjami.

„Kiek žinau, kol nėra iki galo išspręsti žemės grąžinimo klausimai, tol savininkas negali imtis kažkokių investicijų šiuose sklypuose“, – sakė R. Paulauskas.