Verslas sukilo dėl mokesčio už atliekas

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2018.12.21 09:56

Sodų savininkams tik piktinantis Panevėžio rajono savivaldybe, verčiančia mokėti už atliekų išvežimą, nors soduose konteinerių niekas nėra matęs, miesto Savivaldybę koreguoti mokesčio už šiukšlių tvarkymą skaičiavimo metodą privertė verslas.

Savivaldybės Taryba pritarė, kad įmonėms dvinarės įmokos už atliekas kintamoji dalis būtų skaičiuojama nebe pagal pastatų plotus, o realiai išvežamą šiukšlių kiekį. Nors tokie pokyčiai turėtų palengvinti įmonių kišenes, verslo atstovai tvirtina, jog mokestis vis tiek išlieka nepagrįstai didelis, o jo apskaičiavimas – daugiau nei keistas.

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidento Manto Gudo vadovaujama įmonė „Metalistas LT“ šįmet už atliekų išvežimą paklojo apie 7000 eurų. O tai yra beveik penkiskart daugiau nei 2017-aisiais, kol mokestis būdavo skaičiuojamas pagal išvežtus atliekų kiekius.

Dabar Savivaldybei susivokus, kad skaičiuoti įmokos kintamąją dalį pagal pastatų plotą nėra logiška, pasak M. Gudo, jo įmonei atliekų tvarkymas per metus turėtų atsieiti apie 3600 eurų.

Pasigedo logikos

Visgi, anot direktoriaus, ir didžiąją dalį šios sumos įmonė sumokės ne už realiai išvežtas šiukšles – dvinarės įmokos liūto dalį sudaro vadinamoji pastovioji dalis, kuri mokama nepriklausomai nuo to, kiek šiukšlių išvežama ir ar jos iš viso vežamos.

„Nuo Naujųjų kintamoji dalis verslui bus skaičiuojama pagal tai, kiek realiai išveš atliekų, nebe nuo ploto, o tai buvo visiškas absurdas. Bet dėl pastoviosios dalies absurdas išlieka. Panevėžys kruopščiausiai Lietuvoje pažiūrėjo į Aplinkos ministerijos rekomendaciją, kad pastovioji dalis turi būti skaičiuojama nuo ploto. Šiauliuose skaičiuojama nuo darbuotojų skaičiaus – rodos, logiška, kad šiukšlina ne patalpos, o jose dirbantys žmonės“, – teigė M. Gudas.

Dar absurdiškesnėje situacijoje šįmet atsidūrė įmonė „Panevėžio Aurida“, kuriai priklauso 87 tūkst. kv. metrų patalpos. Nors iš jų naudojama tik 19 tūkst. kv. metrų, mokestis skaičiuojamas už visą plotą. Vien pastovioji įmokos dalis jai kas mėnesį siekė 1042 eurus. Šiai bendrovei visas mokestis už atliekų tvarkymą šįmet išaugo ne viena dešimtimi kartų, nors šiukšlių ji išveža tiek, kiek ir pernai.

Verslas spaudžia valdžią

Panevėžio krašto pramonininkų asociacija, atstovaujanti dvylikai didžiųjų šio krašto įmonių, Savivaldybės tarybos nariams išsiuntė kreipimąsi ragindama peržiūrėti dvinarės įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą metodiką.

Verslininkai siūlo pastoviąją įmokos dalį skaičiuoti diferencijuojant įkainį pagal nekilnojamojo turto plotą. Tai yra mokėti ne už kiekvieną kvadratinį metrą, bet nustatyti ribas: vienas mokestis, pavyzdžiui, už daugiau nei 1000 kv. m, kitas – valdantiems mažesnį plotą.

Pasak M. Gudo, Panevėžio verslas dar nuo metų pradžios bando surasti sprendimą dėl atliekų mokesčio taikymo. Anot jo, Panevėžio savivaldybės atstovai ir įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“, nors ir pripažindami, jog verslo

subjektams 2018 metais išrašytos sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą nėra teisingos dėl mokesčio skaičiavimo metodikos teisinio neproporcingumo, atsisako spręsti nesąžiningų sąskaitų kompensavimo ar anuliavimo klausimą.

„Su apgailestavimu turime konstatuoti, kad tiek individualių, tiek asocijuotų verslo organizacijų bandymai surasti bendrą kalbą su Savivaldybės darbuotojais ir susėsti prie derybų stalo neatvedė prie visas puses tenkinančio rezultato. Panevėžio miesto savivaldybės Verslo tarybos narių siūlymai verslo asociacijoms pateikti teisiškai priimtinus sprendimus, kaip išspręsti susidariusią situaciją, atvedė į aklavietę,

nes, deja, mūsų vertinimu, visos šalys nebuvo pasiruošusios visapusiškai įsigilinti į situaciją ir atsakingai ją išspręsti“, – teigiama Panevėžio verslininkų rašte Tarybos nariams.

Pastovioji nesikeičia

Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus teigimu, esą patys verslininkai nepateikė argumentuoto ir teisiškai pagrįsto pasiūlymo, kaip būtų galima perskaičiuoti dabar pagal pastatų plotą apskaičiuojamą įmokos pastoviąją dalį.

„Verslas nėra patenkintas dėl pastoviosios dalies. Ji gana didelė, ypač turintiesiems didelius nekilnojamojo turto plotus, nuo kurio skaičiuojama įmoka. Bet pastoviąja dalimi apmokamos atliekų tvarkymo sąnaudos. Jos išdalytos pagal mieste esančių turto vienetų skaičių ir plotus bei padalintos nekilnojamojo turto grupėms“, – aiškino J. Leipus.

Brangiausiai apmokestinti medicinos paskirties pastatai – 3,50 Eur už 100 kv. m per mėnesį.

Prekybos, viešbučio, maitinimo paskirties pastatų valdytojams pastovioji įmokos dalis – 2,84 Eur už 100 kv. m per mėnesį.

Pigiausiai įkainota mokesčio už garažus pastovioji dalis – per mėnesį 9 centai.

J. Leipaus teigimu, esą patys verslininkai nepateikė argumentuoto ir teisiškai pagrįsto pasiūlymo, kaip, nenusižengiant teisės aktams, būtų galima perskaičiuoti atliekų mokestį. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Teisingiausios neišrado

Už atliekų tvarkymą mieste atsakingos Savivaldybės įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktoriaus Rolando Ramūno teigimu, iš 60-ies Lietuvos savivaldybių vieninteliai Šiauliai pastoviąją įmokos dalį skaičiuoja ne pagal įmonių valdomų pastatų plotą, bet darbuotojų skaičių.

Ar tokia metodika teisingiausia, R. Ramūnas irgi abejoja.

„Pastovioji dalis yra nekintanti, o kaip ji tokia gali būti, jei darbuotojai yra vienintelis dydis įmonėje, kuris pastoviai kinta? Nėra vieningos metodikos, kuria visi būtų patenkinti mokėdami už atliekas. Visuose miestuose daug nepasitenkinimo dėl atliekų mokesčio metodikos. Nėra sistema iki galo apgalvota“, – pripažįsta direktorius.

Verslininkus piktinanti pastovioji įmokos už atliekų tvarkymą dalis, pasak R. Ramūno, apskaičiuota remiantis formulėmis ir tyrimais. Norint keisti įmokos dydį, tektų iš esmės keisti skaičiavimo metodiką, duomenų bazes, programas.

„Reikalingas politinis sprendimas, kaip Panevėžyje galų gale skaičiuoti atliekų kiekius: ar pagal darbuotojus, ar plotą“, – sako įmonės vadovas.

Gyventojai mokės kaip mokėję

Žygius dėl įmonėms taikomo atliekų tvarkymo mokesčio perskaičiavimo darantys Panevėžio verslininkai pasiekė, kad bent jau kintamoji dalis nuo šiol bus skaičiuojama pagal realiai išvežtą šiukšlių kiekį.

O gyventojams Savivaldybė kol kas naujienų neturi. Pasak R. Ramūno, vienintelis pokytis jų sąskaitose – atliekos bus skaičiuojamos nebe kubiniais metrais, o kilogramais vienam gyventojui. Matavimo vienetas pakeistas Vyriausybės sprendimu, pasikeitus teisės aktams.

„Tai tik techninis pasikeitimas teisės akte, kuris neturės jokio poveikio gyventojams“, – patvirtino R. Ramūnas.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #atliekos
• #kaina
• #Panevėžys
• #šiukšlės
• #Verslas