Vėjo malūnai suks turtus ar bėdas?

Vėjo malūnai suks turtus ar bėdas?

 

Vėjo jėgainių statytojai kelia koją į Panevėžio rajoną. Vakar rajono Tarybos posėdyje uždegta žalia šviesa vilniečių įmonei pradėti rengti specialųjį planą statyti tokioms jėgainėms penkiose seniūnijose.

Ne viename šalies rajone tokios investicijos pasitiktos su nemenku pasipriešinimu. Verslininkai nusiteikę įtikinti Panevėžio rajono žmones, kad vėjo malūnų sparnai finansinę naudą suks ne tik Savivaldybei, bet ir žemės savininkams bei vietos bendruomenėms. Tik ar tokia galimybe pasinaudos, priklausys nuo jų pačių.

Kaip teigė vėjo jėgaines planuojančios statyti įmonės „Archstudija“ direktorius Dainius Jurėnas, nors Panevėžio rajonas, palyginti su Vakarų Lietuva, mažiau palankus vėjo jėgainėms statyti, naujausios technologijos leidžia jas pritaikyti ir čia. Panevėžio rajonas „Archstudijai“ pasirodė esąs patrauklus tuo, kad retai apgyvendintas, nusižiūrėti plotai nepatenka į saugomas teritorijas ar svarbius urbanistinius koridorius, juose nėra kultūros paveldo objektų ar turizmo rekreacijos centrų. Investuotojai numatę, kad vėjo jėgainės išdygti galėtų Miežiškių, Raguvos, Ramygalos, Vadoklių, Velžio seniūnijų teritorijose. Iš viso jėgainių parkas apimtų 5 700 hektarų teritoriją.

„Planuojame vėjo jėgainių statybą Anykščių rajone, praktiškai ant Anykščių ir Panevėžio ribos. Mums neužtenka vietos Anykščių rajone specialaus plano ribose, todėl plečiamės ir į Panevėžio rajoną. Jis mažai apgyvendintas, o infrastruktūra tinka jėgainių veiklai“, – pasakojo D. Jurėnas.

Investuotojai jau pradėję vėjo greičio matavimus, tad maždaug po pusmečio bus galima įvertinti būsimus jėgainių pajėgumus. Verslininkai sutinka, kad svarbiausias darbas bus įtikinti bendruomenes, kad tokių įrenginių kūrimasis jų kaimynystėje atneš naudos visiems.

„Jau penkiolika metų plėtojame šį verslą ir pastebėjome, kad konfliktų kyla tuomet, kai gyventojai iš to neturi naudos. Todėl galime patikinti, kad vietos bendruomenės naudą tikrai pajus, dar prieš statydami jėgaines mes įsipareigojame bendruomenes remti“, – žadėjo D. Jurėnas.

Įmonės „Archstudija“ direktorius D. Jurėnas tikina, kad iš vėjo jėgainių finansinės naudos gaus ne tik Panevėžio rajono biudžetas, bet ir vietos bendruomenės.

Tarp mitų ir realybės

Pasak investuotojo, planuojama, kad į Panevėžio rajoną gali ateiti 100–120 milijonų eurų investicijos – viena jėgainė kainuoja maždaug 4 mln. eurų. Tačiau kokios bus galutinės investicijos, priklausys tik nuo vietos gyventojų – sulaukus bendruomenių pasipriešinimo, jėgainės toje vietoje statomos nebūtų. D. Jurėno teigimu, vėjo jėgainių statytojų klaida, kad anksčiau buvo pirmiausia statomos jėgainės, o tik po to ieškoma dialogo su bendruomenėmis, todėl jie eina kitu keliu.

„Artimiausiu metu ketiname pradėti derybas su vietos bendruomenėmis ir ten, kur jos bus kategoriškos vėjo jėgainėms, ir nestatysime. Anykščių rajone irgi pradėjome nuo dialogo su bendruomenėmis, džiaugiamės, kad kai kurios suprato šio projekto naudą, pačios padeda mums surinkti reikalingus parašus ir sutikimus. Gali nutikti ir taip, kad iš mūsų suplanuotų vėjo jėgainių liks per pusę mažiau, jeigu nesutiks bendruomenės. Bet tai nereiškia, kad mes sustosime, nes alternatyvi žalioji energetika yra Lietuvos ateitis“, – sakė D. Jurėnas.

Planuojama, kad Panevėžio rajone turėtų iškilti iki 270 metrų siekiančios jėgainės.

„Mūsų projektuojamos vėjo jėgainės techniškai yra modernesnės nei pačios pirmosios, sumontuotos Lietuvoje. Galime patikinti, kad jokio garso nebus – net naktį jėgainės skleidžia maždaug 25 decibelų garsą, o įprastinė kalba siekia 45 decibelus“, – aiškino bendrovės „Archstudija“ direktorius.

Vėjo jėgaines numatyta statyti ne arčiau kaip 500 metrų nuo gyvenamųjų namų, nors įstatymai nurodo, kad šis atstumas gali būti gerokai mažesnis. Panevėžio rajone pasirinktos vietos, kur tokiu atstumu nėra jokių didesnių gyvenviečių.

Naudos gaus visi

Investuotojo nuomone, gyventojai turėtų įvertinti, kad iš vėjo jėgainių naudos gaus ir jie. Specialusis vėjo elektrinių parkų išdėstymo planas būtų rengiamas ne biudžeto, o įmonės lėšomis. Panevėžio rajono savivaldybei nereikėtų prisidėti nė euru, bet finansinę grąžą gautų. Pasak D. Jurėno, nuo kiekvienos jėgainės į biudžetą jie kasmet sumokės nemažą nekilnojamojo turto mokestį. Kuo daugiau jėgainių, tuo daugiau pinigų papildys rajono biudžetą. Finansinė nauda žadama ir gyventojams. Įmonės atstovų teigimu, ir dabar jie taiko tokią praktiką, kad žemės savininkas, ant kurio žemės stovėtų vėjo jėgainė, gautų 0,5 proc. visų žemės sklype įrengtų vėjo elektrinių sugeneruotos elektros energijos pardavimo pajamų – ne mažiau nei 2 tūkst. eurų per metus.

Vėjo jėgainės turėtų iškilti ne anksčiau kaip po dvejų metų. Anot „Archstudijos“ direktoriaus, daugiausia laiko užtrunka ne statyba, o specialiojo plano parengimas ir tvirtinimas, techniniai projektai bei kiti darbai. Nors investicijos, pasak D. Jurėno, atsipirks tik po 15–16 metų, jie ir toliau planuoja nesustoti – vėjo jėgainių parkas turėtų iškilti ir gretimame Kupiškio bei Raseinių rajonuose.

„Žalioji energetika yra mūsų ateitis, tad džiaugiamės, kad blaivus protas laimi ir visos savivaldybės palaimina mūsų planus“, – po Panevėžio rajono tarybos posėdžio teigė D. Jurėnas.

Baimių visada būna

Visgi kai kurie rajono Tarybos nariai suabejojo, ar pradėjus dygti jėgainėms, Savivaldybė nebus užversta gyventojų skundais, kaip atsitiko Vakarų Lietuvoje. Tačiau galop politikai vienbalsiai pritarė, kad būtų rengiamas specialusis planas, kurį patvirtinus būtų galima projektuoti ir statyti vėjo jėgaines.

Anot Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio, projekto vystytojai patys turės rasti bendrą kalbą su vietos gyventojais, nes kitaip negalės būti plėtojama ir veikla.

„Visuomet tokiais atvejais žmonių būna pilnos akys baimės. Turėjome pavyzdį ir Panevėžio rajone, kai gyventojai priešinosi porolono gamyklos Šilagalyje atidarymui. Tokios reakcijos visada yra, bet tai ir didelė varomoji jėga padaryti dar geresnį projektą“, – Tarybos posėdyje kalbėjo P. Žagunis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų