-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Rekomenduojamas kalorijų kiekis sumažintas iš raciono išbraukiant vadinamąsias tuščias kalorijas – saldintus gėrimus, riebius padažus, rafinuotus miltų patiekalus. Nors buvo baimių, kad dalis vaikų po tokių pokyčių liks alkani, „Sekundės“ kalbintų darželių vadovai pasidžiaugė, jog mažieji per daug nesirauko vietoje saldintos arbatos gerdami vandenį su citrina, nors dalis daržovių keliauja į atliekų dėžę.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojos, maisto produktų inspektorės Jūratės Vaitiekūnienės teigimu, visoms amžiaus grupėms bendras kalorijų kiekis sumažintas apie 200 kalorijų. Šias kalorijas teko nubraukti ne mažinant porcijas, o atsisakant menkaverčio maisto.
Iki šiol darželiuose ant stalo būdavo daug bulvių, baltų miltų patiekalų, manų košės. Valgiai buvo gardinami riebiais padažais, vaikams siūloma saldintų arbatų, sulčių gėrimų. Tačiau toks maistas augančiam organizmui nėra naudingas, tad naujuose valgiaraščiuose daugiau siūloma vaisių, daržovių, skaidulinių medžiagų turinčių patiekalų.
„Kas anksčiau buvo tik rekomendacijos, dabar jau privalu. Valgiaraščiuose turi likti kuo mažiau tuščių kalorijų ir kuo daugiau augančiam organizmui reikalingo maisto. Šiems pokyčiams darželiai jau pradėjo ruoštis nuo rugsėjo“, – tvirtino J. Vaitiekūnienė.
Kaip prisipažino lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ ir Panevėžio ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Aldona Morkūnienė, į tokius pokyčius ji pati žiūrėjusi gana skeptiškai. Tačiau, jos nuostabai, vaikai gana teigiamai sureagavo į pasikeitusį maisto racioną. Tiesa, yra nemažai ir tokių, kurie atsisako vieno ar kito produkto. Didžiausia problema, kad vaikai nevalgo daržovių. Tačiau, anot direktorės, tai ateina iš šeimos – jeigu ir namuose vaikas nevalgo daržovių, jų atsisakys ir ugdymo įstaigoje.
„Visi šie pasikeitimai – tik į gera. Atsisakėme ne tik pridėtinio cukraus, druskos, padažų, atsirado daugiau vaisių ir daržovių. Vaisius vaikai valgo noriai, bet su daržovėmis jau sunkiau. Auklėtojoms tenka pavargti, kol įsiūlo daržovių. Tėvai tuo nebūna patenkinti. Turėtų būti atvirkščiai – tėvai turėtų skatinti vaikus valgyti tai, ką duoda darželyje, tačiau dažniausiai pasako, kad jeigu nenori, nevalgyk“, – pažymi A. Morkūnienė.
Nors bendras kalorijų kiekis sumažintas, tačiau vaikai, anot direktorės, alkani tikrai nelieka. Mažieji gauna geros kokybės mėsos, žuvies – kartais ne kiekviena šeima gali įpirkti tokios kokybės maistą. Tiesa, kaip ir visur, pasitaiko visko. Mat darželiai maistą užsisako viešųjų pirkimų būdu per centrinę pirkimo sistemą. Laimi tas tiekėjas, kuris pasiūlo mažiausią kainą.
„Deja, šiuo atveju mes nieko negalime padaryti. Anksčiau gaudavome vokus su pasiūlymais ir darželio sudaryta komisija galėjo tiekėją rinktis ne pagal kainą, o kokybę. Dabar to nebegalime daryti. Bet reikia pasidžiaugti, kad tiekėjai Panevėžyje gana geri ir lankstūs“, – sakė A. Morkūnienė.
Dažnai iš tėvų tenka sulaukti skundų, kad iš darželio vaikas grįžta alkanas. Pasak direktorės, tai natūralu, nes vakarienė ugdymo įstaigoje dažniausiai būna nuo pusės keturių iki keturių, tad šeštą valandą į namus grįžęs mažylis jau būna išalkęs.
„Todėl ir raginame tėvelius pratinti vaikus valgyti įvairų maistą. Jeigu vakarienei būna daržovių troškinys, o vaikas tik paknibinėjo šakute ir geriausiu atveju išgėrė kefyro stiklinę, jis praalksta, kol grįžta namo“, – pastebi A. Morkūnienė.
Kartais tėvų nepasitenkinimo dėl vaikų maitinimo kyla ir iš nežinojimo ar nesusikalbėjimo. Pastaraisiais metais daugėja vaikų, kurie yra alergiški ar netoleruoja tam tikrų maisto produktų. Tokiais atvejais jiems yra sudaromas atskiras valgiaraštis. Tačiau atsiranda tėvų, kurie matydami, kad kiti vaikai gauna kitokį patiekalą, norėtų pakeisti vieną ar kitą ir savo vaiko nemėgstamą produktą. Tačiau valgiaraštį darželis gali keisti tik gavęs medikų pažymas.
„Dažnai tėvams reikia aiškinti, kodėl vienas ar kitas vaikas vietoje žuvies gavo kotletą ar atvirkščiai. Tas pats būna ir su priešmokyklinukais, kurie yra socialiai remtini, – šie vaikai gauna papildomą maisto davinį. Dėl nesusikalbėjimo ar nežinojimo kartais taip pat kyla nepasitenkinimas“, – sakė A. Morkūnienė.
Lopšelio-darželio „Kregždutė“ direktorė Kristina Vorienė teigė, kad valgiaraščio pokyčiai jų auklėtinių tėvų labai nenustebino, nes apie tai buvo diskutuoja dar praėjusiais metais. Be to, vis daugiau šeimų propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir nori, kad jų vaikai valgytų visavertį maistą.
„Didelio streso valgiaraščio pakeitimai tikrai neatnešė. O ir vaikai visai neblogai priėmė tuos pokyčius“, – sakė K. Vorienė.
Pasak šio darželio vaikų mitybos ir higienos specialistės Jolantos Masienės, nors maisto porcijos šiek tiek sumažėjo, vaikai alkani nelieka. Tuo labiau kad darželyje yra ir pieno produktų bei vaisių programa.
„Aišku, vaikai mieliau valgytų pagardintus jogurtus, bet daugelis neatsisako ir natūralių. Nors dažnai mėgstama pabrėžti, kad vaikai labiausiai mėgsta dešreles, tačiau mūsų patirtis rodo, jog mėgstamiausi kotletai. Dešrelių gauna tik kartą per tris savaites, bet netrukus nebeliks ir jų. Manau, tėvai tikrai patenkinti, kad vaikai maitinami sveikiau“, – aiškino J. Masienė.
Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė teigė, kad vaikų maitinimo darželiuose pokyčiai buvo būtini. Valgiaraštis dabar bus vertinamas ne tik pagal kalorijų kiekį, bet bus atsižvelgta į įvairumą, sezoniškumą, vitaminų, cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų bendrą kiekį. Šiuolaikiniai vaikai susiduria su tokiomis sveikatos problemomis kaip nutukimas, dantų gedimas, įvairios alergijos nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus. Todėl būtina, kad ant vaikų stalo atsidurtų sveikatai palankus maistas, gausus vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, omega-3 riebalų rūgščių. Didžioji dalis patiekalų turi būti tausojantys, negruzdinti ir neskrudinti, užkandžiai be „iš dalies hidrintų“ riebalų.
„Vaikai turėtų gauti daugiau daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų. Tikimės, kad vaikams bus duodama mažiau rafinuotų miltinių gaminių, kuriuose nėra arba yra labai mažai skaidulinių medžiagų. Tai prisidės prie vaikų sveikatos stiprinimo, nes vartojant daugiau nerafinuotų produktų, daržovių, vaisių ir uogų su jais gaunama ne tik skaidulinių, bet ir kitų vertingų maistinių medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų, ilgiau išlieka sotumo jausmas, geriau funkcionuoja virškinimo sistema“, – teigė R. Bogušienė.
Naujame teisės akte pateiktos ir vitaminų bei mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos. Jas vertinti nėra taip paprasta, tačiau, pasak mitybos specialistės, kai atsisakoma beverčių patiekalų, juos pakeičiant sveikatai naudingais, yra užtikrinama, kad vaikai gautų taip reikalingų vitaminų ir mineralų.
„Vertinti vitaminų, mineralinių medžiagų rekomenduojamas normas sudėtinga, tačiau įtraukus į valgiaraščius kiekvieno valgymo metu šviežias ir tausojamuoju būdu pagamintas sezonines daržoves, uogas, vaisius, taip pat įvairias sėklas ir jų produktus, kuriuose gausu vertingų maistinių medžiagų ir atlieka tarsi maisto praturtinimo funkciją, – vaikų organizmai gauna visų rekomenduojamų maistinių medžiagų ir jų nereikia skaičiuoti. Žinoma, menkaverčio maisto – manų košių, gausybės bulvinių patiekalų, menkaverčių sriubų – sumažinimas taip pat turi efektą“, – sako R. Bogušienė.
