Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių automobilių vidutinis amžius – maždaug 35 metai. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Ugniagesius ir pačius reikia gelbėti

Ugniagesius ir pačius reikia gelbėti

Pirmiesiems į gaisrus atvykstantiems, arčiausiai gyventojų esantiems Panevėžio rajono ugniagesiams ir patiems jau prireikia gelbėtojų. Turėdami menką finansavimą ir važinėjantys senutėliais automobiliais, jie negali būti tikri, kad technika nesubyrės kur pakelėje, kaip nutiko ir šią savaitę.

Antradienio vakarą Velžio seniūnijos Sodeliškių kaime užgesinę 16 arų degusios žolės, Vadoklių komandos ugniagesiai sėdo į savo seną gaisrinę mašiną ir patraukė atgal į Vadoklius. Tik jų patys nepasiekė. Sugedus autocisternai, teko šauktis raguviškių kolegų pagalbos. Pastarieji sugedusią mašiną partempė į Vadoklius.

Šis įvykis baigėsi laimingai, tačiau seni ugniagesių automobiliai piktą pokštą gali iškrėsti ne grįžtant, o vykstant į gaisrą, kai mirtinai svarbi kiekviena sekundė. O kad taip gali nutikti, neatmeta ir patys gelbėtojai: Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių automobilių vidutinis amžius – maždaug 35 metai.

Šios tarnybos viršininko Arūno Blaževičiaus teigimu, paskutinius du automobilius įsigijo 2008-aisiais. Nors ir menkai, tačiau automobilių parkas šiek tiek atnaujintas ir vėliau – rajono ugniagesiai naudoto transporto yra gavę iš Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Miestas kitąmet turėtų gauti naujų automobilių, tad rajono ugniagesiai vėl turėtų sulaukti senienos.

Sugedo ir rezervinis

A. Blaževičiaus teigimu, naujų automobilių rajonui ir nereikia – jie tiesiog neatsipirktų.

„Mums naujų nereikia. Geriau tegul nuperka dešimties ar daugiau metų automobilius. Viena rajono ugniagesių komanda daugiausia per metus išvažiuoja iki 160 kartų, yra komandų, į įvykį išvažiuojančių tik 40 kartų per metus. Į gaisrą rajone visą laiką važiuoja ir viena miesto mašina“, – skaičiuoja A. Blaževičius.

Visgi jei gesinti degančios žolės skubėjusių rajono ugniagesių automobilis būtų sugedęs pakeliui į gaisrą, būtų prireikę siųsti papildomas pajėgas iš miesto ar kitos vietos. O tai reiškia, kad pagalbos būtų tekę laukti ilgiau ir ugnies pridaryti nuostoliai būtų buvę kur kas didesni.

Viršininko A. Blaževičiaus žiniomis, sugedęs automobilis buvo dar visai geras.

Pasak Arūno Blaževičiaus, nors kasmet pagal specialią vidaus reikalų ministro patvirtintą skaičiuoklę susiskaičiuojama, kiek rajono tarnybai reikia lėšų metams, ir jų paprašoma netgi mažiau, gaunama dar apie 30 tūkst. eurų mažiau. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Pagal reikalavimus kiekvienai rajono komandai priklauso turėti po automobilį ir dar rajone privalo būti du rezerviniai. Panevėžio rajonas turi keturis rezervinius – Raguvoje, Tiltagaliuose, Naujamiestyje ir Vadokliuose. Vis dėlto didesnis rezervinių automobilių parkas – menka paguoda. Mat turimas Vadokliuose irgi sugedęs. Tad jau be abiejų gaisrinės automobilių likusiems vadokliškiams dabar autocisterną tenka skolintis iš Raguvos.

Pinigai išseko

Seni ir kelyje jau byrantys automobiliai – ne vienintelė Panevėžio rajono ugniagesių bėda.

Pasak A. Blaževičiaus, nors kasmet pagal specialią vidaus reikalų ministro patvirtintą skaičiuoklę susiskaičiuojama, kiek rajono tarnybai reikia lėšų metams, ir jų paprašoma netgi mažiau, gaunama dar apie 30 tūkst. eurų mažiau. Šios lėšos, skirtos transportui, šildymui, komunaliniams mokesčiams, atlyginimams. 95 proc. pinigų atitenka atlyginimams, o už likusius tenka pragyventi. Viršininkas pripažįsta, kaip teks išsiversti iki metų galo – pavasarį siautėjo dideli gaisrai ir rajono ugniagesiai jau išnaudojo gerokai daugiau lėšų, nei numatyta.

„Per vieną mėnesį sudeginome daugiau degalų, nei buvome pasiskyrę visam ketvirčiui“, – skaičiuoja viršininkas.

Balandį didelis gaisras kilo Krekenavos seniūnijoje, kai nuo degančios žolės užsidegė keli gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Tarnybos lėšas išsekino ir Panevėžyje, lentpjūvėje, kilęs didelis gaisras. Jį gesinant miestui padėjo net penki rajono ugniagesių automobiliai.

A. Blaževičiaus teigimu, atnaujinti reikia ir ugniagesių uniformą. Nors kasmet į tarnybos išlaidų sąmatą įtraukiamos ir išlaidos uniformoms, visgi dažniausiai gavus mažesnį nei būtinas finansavimą, joms skirti pinigai išleidžiami kitoms reikmėms.

Panevėžio rajone šiuo metu dirba 8 komandos, kurioms priklauso 72 ugniagesiai ir keturi administracijos darbuotojai.

Viršininkas pripažįsta, kad esant tokioms pajėgoms, neretai gesinti gaisrų tenka važiuoti vienam darbuotojui. Kad nuolatos budėtų po du ugniagesius, pasak A. Blaževičiaus, reikėtų priimti papildomai žmonių. Šiuo metu vienoje komandoje dirba 9 žmonės, nors reikėtų mažiausiai 9,6 etato.

„Skaičiavome, kad su 10 žmonių komandoje ir tai kažin ar išsiverstume“, – sako viršininkas.

Saugumo iliuzija išsklaidyta

Nors ugniagesių darbas – valstybės deleguota funkcija ir tam pinigai gaunami per Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, vietos ugniagesius bando paremti ir rajono Savivaldybė.

„Pagelbėjame ir priemonių nuperkame tiek, kiek leidžia biudžeto finansinės galimybės. Mes pirmiausia turime savo pareigas atlikti. Vyksta geras bendradarbiavimas, bet finansiškai nepakankamas“, – sutinka rajono meras Povilas Žagunis.

Apgailėtina rajono ugniagesių padėtis turėjo ir labai baisių pasekmių. Lietuviškoji kaimo realybė visu skausmingumu atsiskleidė prieš keletą metų, kai degančioje troboje senutėlė motina ir pusamžis sūnus kone valandą troško dūmuose laižomi liepsnų, nes kvėpavimo aparatų neturintys vietos ugniagesiai negalėjo įeiti į vidų. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Jo teigimu, finansinių galimybių atnaujinti rajono Priešgaisrinės tarnybos automobilių parką Savivaldybė neturi. P. Žagunis sakė ne kartą apie tai kalbėjęs ir Vidaus reikalų ministerijoje, tačiau rajono ugniagesiams vis dar reikia tenkintis vargana baze.

„Rajono ugniagesiai net neturi teisės įeiti į degantį namą, jie neturi specialios įrangos, specialaus pasiruošimo. Atvažiuoja tik, kaip sakau, purkšti į degantį laužą. Specifika tokia“, – sako meras.

Apgailėtina rajono tarnybos padėtis turėjo ir labai baisių pasekmių. Lietuviškoji kaimo realybė visu skausmingumu atsiskleidė prieš keletą metų. Panevėžio rajone, degančioje troboje senutėlė motina ir pusamžis sūnus kone valandą troško dūmuose laižomi liepsnų, nes kvėpavimo aparatų neturintys vietos ugniagesiai negalėjo įeiti į vidų.

Kai iš miesto atlėkė specialia įranga aprūpinti gelbėtojai, dūmais apsinuodijusią 87-erių senutę prireikė gaivinti, jos smarkiai apdegusio sūnaus gyvybės išgelbėti nebepavyko.

Panevėžio rajono Krekenavos gyventojo gyvybę nusinešęs gaisras išsklaidė kaimo žmonių saugumo iliuziją: Lietuvoje veikia 279 rajoninės ugniagesių komandos – kvėpavimo aparatų, reikalingų gelbėti žmonėms, neturi nė viena.

„Mes nematome galimybės išgyventi be rajono ugniagesių komandų, bet jų pakankamas materialinis aprūpinimas iš Savivaldybės biudžeto tikrai negalimas. Savivaldybė pajėgi tik kokią priemonę nupirkti, variklį kokį, bet tai – tik simbolinė pagalba mūsų ugniagesiams“, – pripažįsta P. Žagunis.

Komentarai

  • tokia situacija,kad is gaisro reikia partempti sugedusi rajono uk automoboli,jau ne naujiena,o beveik iprastas reiskinys,tik ga pirmakart paviesintas.O del specialaus ugniagesiu paruosimo darbui su kvepavimo aparatais,rajono meras labai klysta,nes ramygalos uk visi ugniadesiai turi ugniagesio-gelbetojo kvalifikacija,turi teise dirbti su kvepavimo aparatais ir daugeli metu yra su jais dirbe,kol si komanda priklause miestui

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų