DELFI nuotr.

Tyrimas apie tos pačios lyties šeimas: nesaugumo ir nestabilumo jausmas

Tyrimas apie tos pačios lyties šeimas: nesaugumo ir nestabilumo jausmas

Lietuvoje atliktas pirmasis tyrimas apie tos pačios lyties šeimas. Duomenys rodo, kad tokios šeimos jaučiasi pažeidžiamos dėl viešojoje erdvėje jaučiamos neapykantos ir laukia partnerystės įstatymo.

Ataskaita taip pat atskleidė, kad tyrime dalyvavusios poros partnerystės įstatymo priėmimą laiko politikų atsakomybe ir sako, kad toks įstatymas negali partnerystės prilyginti verslo santykiams.
Kokybinis tyrimas pradėtas 2020 m. spalį, jo metu giluminiai interviu paimti iš dešimties šeimų sostinėje ir kituose miestuose, kartu esančiose kelerius ir keliasdešimt metų, turinčiose ir neturinčiose vaikų.

„Tyrimas parodė, kad tos pačios lyties šeimos susiduria su teisinėmis, socialinėmis ir psichoemocinėmis problemomis. Tyrime dalyvavusios LGBT+ poros ilgą laiką, o kartais ir didžiąją gyvenimo dalį, gyveno de facto partnerystėje, kūrė savo LGBT+ šeimą, rūpinosi vienas (-a) kitu (-a), kartu augino vaikus, kartais konfliktuodavo, išsiskirdavo, slaugydavo ar laidodavo savo partnerį (-ę), ir visada pabrėždavo, kad jų santykiai niekuo nesiskiria nuo heteroseksualių porų. Tačiau dėl egzistavimo už įstatymų ribos, šios poros kasdien patyrė ir patiria nelygybę, diskriminaciją ir neteisingumą bei mano, kad jų teisės bus pažeidinėjamos tol, kol jos nebus tinkamai sureguliuotos“, – sako tyrimo vadovas, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Liutauras Labanauskas.

Nesaugumo ir nestabilumo jausmas, neaiškūs porų turtiniai ir neturtiniai santykiai

Anot tyrimo vadovo, giluminiuose interviu dalyvavusios poros pabrėžė „prarastą laiką“, nusivylimą ir patirtą nuolatinį socialinį neteisingumą, teigė, kad visą gyvenimą laukė, kol jų santykiai bus „legalūs“.
„Poros pabrėžė nestabilumo ir nesaugumo jausmą, valstybės neginamą poros „teisę egzistuoti“ ir išvengti diskriminacijos. Neaiškūs porų turtiniai ir neturtiniai santykiai, neapibrėžti bendros nuosavybės, paveldėjimo, partnerio (-ės) išlaikymo klausimai, negalėjimas pasirinkti partnerio (-ės) pavardės, įgalioti veikti vienas (-a) kito (-os) vardu ir interesais, ar atstovauti sveikatos priežiūros srityje, ar neliudyti vienas (-a) prieš kitą teisme ir pan. didino partnerių socialinį pažeidžiamumą, psichologinį nesaugumą ir nevisavertiškumą“, – sako sociologas.

Anot mokslininko, interviu metu atsiskleidė tiek paprastesni atvejai, tiek sudėtingi teisių pažeidimo ir diskriminacijos atvejai.

„Nuo kasdienių situacijų, kai poros negali veikti kartu, arba vienas (-a) kitam (-ai) atstovauti, pavyzdžiui, pasiimti partnerio (-ės) vaiko iš darželio, iki daug sudėtingesnių, nenumatytų situacijų. Spręsdamos klausimus apie nuosavybę, sveikatą, skyrybas ar mirtį poros gali susidurti su rimtais teisiniais sunkumais ir dėl to nukentėti. Iš anksto numatyti visas gyvenimo situacijas, tokias kaip ligos, mirtis, skyrybos, partnerio neveiksnumas, nelaimingas atsitikimas užsienyje ir pan., nėra įmanoma, todėl reikalinga automatinė poros kaip teisinio vieneto apsauga. Lūkestis, kad visas gyvenimo situacijas tos pačios lyties poros gali išspręsti per teisininkus, advokatus ar notarus yra ne tik neracionalus ir diskriminuojantis, bet kartu ir absurdiškas“, – apibendrina L. Labanauskas.

Įstatymo laukia dvidešimt metų

Šiuo metu Lietuva yra viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių, nesuteikianti galimybės tos pačios lyties šeimoms sudaryti partnerystės ar kitaip formalizuoti savo santykius. Pagal kasmet sudarinėjamą „Vaivorykštės indeksą“ Lietuvos atsilikimas šeimos teisių užtikrinimo, lyginant su kitomis valstybėmis, ypač didelis: šioje kategorijoje Lietuva nesurenka nė vieno taško.

„Partnerystės instituto pažadą valstybė davė dar 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse. Praėjo dvidešimt metų, tačiau įstatymo neturime iki šiol. Pirmasis tyrimas apie tos pačios lyties šeimas Lietuvoje rodo, kad vaivorykštės šeimos susiduria su rimtomis teisinėmis kliūtimis ir jaučiasi nesaugios, antrarūšės, nepaisant savo kasdienių pastangų, kuriant šios valstybės gerovę. Šeimos turi aiškų lūkestį, kad valstybė pagaliau priims partnerystės įstatymą. Todėl raginame politikus prisiimti politinę atsakomybę už šio klausimo sprendimą, grąžinti įstatymą į politinę darbotvarkę ir pagaliau priimti orų partnerystės įstatymą“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Balandį Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su 150 jaunimo ir žmogaus teisių srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus ir Seimo narius, ragindamos priimti partnerystės įstatymą. Pavasarį į politikus atviru laišku taip pat kreipėsi per 100 visuomenėje žinomų Lietuvos psichologų bei psichoterapeutų, teigdami, kad priimtas partnerystės įstatymas pagerintų LGBT+ psichikos sveikatą bei visos visuomenės saugumą.

Tyrimas vykdytas ir ataskaita parengta įgyvendinant projektą „Žmogus žmogui žmogus: didesnė parama žmogaus teisėms ir vienas kitam kovoje už lygybę“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Europos ekonominės erdvės mechanizmo lėšomis, dalis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų