-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ne vienos biudžetinės įstaigos Panevėžyje darbuotojai pasakoja apie sunkiai ištveriamas darbo sąlygas nevėsinamose patalpose.
Praėjusią vasarą po rekonstrukcijos duris atvėrusioje Panevėžio dailės galerijoje šiomis dienomis ilgiau užsibūti nesinori. Joje jausmas – kaip pirtyje, ypač moderniame Keramikos paviljone.
Kiek daugiau nei prieš savaitę į Dailės galerijoje vykusį Tarptautinio keramikos simpoziumo parodos atidarymą atėję panevėžiečiai neslėpė pasibaisėjimo. Tik ne meno kūriniais, o kad pernai baigta rekonstruoti Dailės galerija ir 2015 m. naujai pastatytas Keramikos paviljonas neturi kondicionavimo sistemos.
Parodos atidarymo renginys vyko galerijos kiemelyje. Po jo lankytojai buvo pakviesti į meno meką apžiūrėti simpoziumo dalyvių darbų. Šįkart norinčiųjų ilgiau pasigėrėti menu neatsirado.
„Iš lauko įėjusi į salę pasijutau kaip patekusi į garinę pirtį. Viduje ištvėriau vos 7 minutes, išėjau šlaputėlė. Mačiau, kad taip pat jautėsi ir kiti dalyviai. Lėkėme į lauką kaip žuvys gaudydami orą“, – įspūdžius iš apsilankymo rekonstruotoje meno mekoje pasakojo panevėžietė Daiva.
Ją stebina, kad net ir nedidelės parduotuvėlės jau turi įsirengusios kondicionavimo sistemas, rūpinasi ne tik savo darbuotojais, bet ir klientais, o Dailės galerija ir jos Keramikos paviljonas – vieni didžiausių Panevėžio traukos objektų – net ir po rekonstrukcijos palikti be kondicionierių.
„Tenka nemažai keliauti po užsienį, bet dar neteko matyti, kad didesnis meno centras būtų taip prikaitintas. Juk ir meno vertybėms toks karštis nėra gerai. Pabandykite nueiti į Keramikos paviljoną – ten temperatūra siekia tikrai per 40 laipsnių. Visas pastatas stiklinis, tai ir prikaitina kaip šiltnamį. Ar projektuotojai to neįvertino, ar vėl buvo pataupyta“, – svarstė Daiva.
Prieš keletą metų statytas modernus Keramikos paviljonas išties šiuolaikiškas tik išorėje – tokiame nekondicionuojamame šiltnamyje darbuotojai nebeištveria karščio. P. Židonio nuotr.
„Sekundės“ žiniomis, dėl tokių darbo sąlygų praėjusią savaitę sustreikavo ir vieno iš Dailės galerijos darbuotojų sveikata. Dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas ūkio ir bendriesiems reikalams Rimantas Kiaušas tikino negirdėjęs, jog ką nors iš kolegų būtų ištikęs šilumos smūgis, tačiau pripažįsta, kad dėl karščio tenka kitaip organizuoti darbus.
Pasak jo, tiek pačioje Dailės galerijoje, tiek Keramikos paviljone vėdinimo sistema yra moderni ir funkcionali, tačiau ji oro nevėsina – paima iš lauko tokį, koks yra. O Keramikos paviljone patalpos dar ir prikaitinamos per stiklines sienas, tad pojūtis jame tikrai kaip šiltnamyje.
„Prie tokių karštų vasarų nesame prisitaikę. Nuo ryto patalpose būna dar kiek vėsiau, bet vėliau labai greitai prikaista, ypač Keramikos paviljone. Jeigu nėra lankytojų, stengiamės, kad darbuotojai čia nebūtų, išeitų į vėsesnes patalpas. Kai kuriems leista dirbti iš namų“, – pasakojo R. Kiaušas.
Jo teigimu, tik pernai baigtos rekonstrukcijos tikslas buvo atnaujinti ekspozicijų erdves, sutvarkyti elektros instaliaciją bei atlikti kitus būtinus darbus. Pasak pavaduotojo, jeigu ir toliau bus tokios karštos vasaros, teks svarstyti ir apie galimybes kreiptis į Savivaldybę su prašymu padėti įsirengti kondicionavimo sistemą.
„Mūsų norai visuomet buvo gerokai didesni nei Panevėžio miesto savivaldybės finansinės galimybės. Džiaugiamės, kad patalpos atnaujintos, galime šviesioje ir atnaujintoje erdvėje eksponuoti parodas. Galbūt kada nors turėsime kondicionierius, tikrai norisi sudaryti galimybes ir tokiomis karštomis dienomis žmonėms pasibūti ilgiau“, – sakė R. Kiaušas.
Kaip patys išmano, taip nuo karščio ginasi ir kitų Savivaldybės įstaigų darbuotojai bei klientai. Veikiančių lopšelių-darželių virtuvės darbuotojos jaučiasi kaip pragare. Virtuvėse prie įkaitusių viryklių ir krosnių temperatūra kartais artėja ir prie 50 laipsnių karščio. Kaip pasakojo viename Panevėžio darželių virėja dirbanti Aldona, kad nuo ekstremalaus karščio tiesiog nenualptų, galvą ir pečius apsigaubia šaltame vandenyje pamerktu rankšluosčiu ir nuolat save gaivina purkšdama vandenį.
„Turime ir ventiliatorių, bet jie nieko negelbsti, nes tik suka tą įkaitusį orą. Tenka ant savęs nuolat pilti vandenį, kad neištiktų šilumos smūgis. Po tokios darbo dienos jau nieko nebesinori. Žiūrim prognozes ir baisimės, kiek tas pragaras dar tęsis“, – guodėsi Aldona.
Lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė Berutė Laureckienė teigė, kad vargu ar kuris Panevėžio darželis gali pasigirti kondicionavimo sistema – nuo karščio tenka gelbėtis kitais būdais. Vasarą vaikai daugiausia laiko leidžia lauke, medžių pavėsyje, tuo metu patalpose padaromas skersvėjis.
„Mūsų norai visuomet buvo gerokai didesni nei Panevėžio miesto savivaldybės finansinės galimybės.“
R. Kiaušas
„Niekur neturime nei kondicionierių, nei ventiliatorių, tenka su karščiu kovoti tokiomis primityviomis priemonėmis“, – sako direktorė.
Anot jos, „Sigutės“ virėjoms savotiškai pasisekė, kad virtuvės langai toje pusėje, kur beveik niekada nebūna tiesioginės saulės.
„Žinoma, kad darbo sąlygos būtų visai kitokios, jeigu būtų kondicionavimo sistema. Tik bėda, kad elektros instaliacija nemodernizuota, tad sistemos taip pat paprastai įrengti nebūtų galima. O ir iš savų lėšų to padaryti neįstengtume“, – kalbėjo B. Laureckienė.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, dabar sunku atsakyti, kodėl Dailės galerijoje nebuvo suprojektuota vėsinimo ir kondicionavimo sistema. Ne paslaptis, kad kondicionierių nėra daugelyje Savivaldybei priklausančių įstaigų. Jos pačios pastate Laisvės aikštėje tėra vos keli kabinetai, kur techninės galimybės leido sumontuoti kondicionierius.
„Darbuotojams, kurių kabinetai labai prikaitę, siūlome naudotis vėsinamomis posėdžių salėmis. Kiek įmanoma, pastatome vėjelių, siūlome vėsintis vandeniu iš šaldytuvo. Problema, kad norint įrengti kondicionierius, būtina keisti elektros įvadus, visą elektros instaliaciją. Viską sudėjus būtų labai dideli pinigai“, – sakė T. Jukna.
Pasak T. Juknos, norint įrengti kondicionierius, ir Savivaldybėje, ir jai pavaldžiose įstaigose tektų keisti elektros įvadus, visą elektros instaliaciją, tai atsieitų nemažus pinigus. „Sekundės“ nuotr.
Kondicionavimo sistema sumontuota kai kurių mokyklų keliose klasėse. Tam lėšų buvo skyrusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Panevėžio savivaldybė. Taip buvo siekiama, kad abiturientai bent egzaminus galėtų laikyti neprikaitintose patalpose.
Pasak T. Juknos, reikia gerai apskaičiuoti, ar verta mokyklose daugiau investuoti į kondicionierius, jei vasarą jos nedirba.
Direktoriaus teigimu, dabar pagrindinė užduotis – pasiruošti naujiems mokslo metams, mokyklose įrengiant nors po kelias hibridines klases.
„Devynis mėnesius vaikai nelankė mokyklos, tai yra labai blogai. Suprastėjo vaikų bendravimo įgūdžiai, kai kuriais atvejais smuko mokymosi rezultatai ir motyvacija. Pirmiausia reikia tai išspręsti“, – mano T. Jukna.
