Iš tėvų paimtiems vaikams stinga vietos

Iš tėvų paimtiems vaikams stinga vietos

Jei dėl gresiančio pavojaus šeimoje socialiniai darbuotojai iš jos turėtų paimti daugiau nei du vaikučius, Panevėžyje iškiltų rimta bėda, kas juos priglaustų bent nakčiai. Mat tik tiek laisvų vietų šiuo metu tėra miesto daugiabučiuose įrengtuose trijuose bendruomeniniuose šeimos namuose ir trijų laikinųjų globėjų pastogėse. Dėl tokios padėties Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) remia prie sienos Savivaldybę. Šios atstovai atkerta, esą vargu ar būtų racionalu pirkti daugiau butų bendruomeniniams šeimos namams ir laikyti juos tuščius.

Remia prie sienos

„Bendruomeniniai globos namai pilni, budintys globėjai dažniausiai užimti, tad jeigu nėra vaiko artimųjų, atsiranda labai didelė ir sudėtinga problema. Mano manymu, būtina, didinti budinčių globėjų skaičių, taip pat reikalinga įsigyti dar vieną butą, kuriame būtų galima apgyvendinti vaikus, paimtus iš šeimos“, – pabrėžė Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėjas Panevėžio mieste Dovaras Nevardauskis susitikime su Savivaldybei pavaldaus Socialinių paslaugų centro vadove.

Pasak Panevėžio apskrities VTAS vedėjos Žanetos Ginaitės, Savivaldybė jau praėjusiais metais žadėjo įsigyti dar vieną butą ir pasirūpinti, kad jis taptų bendruomeniniais vaikų globos namais.

„Deja, ši problema dar neišspręsta, o problemų vis daugėja. Globėjai, sudarę sutartis su Socialinių paslaugų centru, globoti sutinka tik vaikus iki 12 metų. Kyla klausimas, kur apgyvendinti nesaugiuose namuose likti nebegalinčius paauglius? 12–18 metų vaikams vienintelė užuovėja – bendruomeniniai vaikų globos namai, jų mieste turi būti daugiau“, – pabrėžė Ž. Ginaitė.

Vietos užimtos

Per pirmąjį šių metų pusmetį iš panevėžiečių šeimų dėl iškilusios grėsmės paimti 23 vaikai, pernai per tą patį laikotarpį tokių nepilnamečių, kuriems dėl tėvų problemų teko glaustis pas svetimus, būta 15-iolika.

Panevėžyje jau nuo praeitų metų sausio neliko Savivaldybės masinių vaikų globos namų. Juos pakeitė vadinamieji bendruomeniniai šeimos namai, įrengti trijuose maždaug po 100 kvadratinių metrų butuose Marijonų, Žemaičių ir Statybininkų gatvėse. Kiekviename iš jų vienu metu gali gyventi ne daugiau kaip 6 vaikai, kuriuos ištisą parą prižiūri socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų centro direktorės Linos Kazokienės teigimu, iš 18-os vietų tokiuose namuose šiuo metu laisva tėra tik viena. Iš 17-os jų gyventojų jauniausias šįmet baigė pirmą klasę, keliems vyriausiems netrukus sukaks 18-iolika. Jaukią namų aplinką primenančioje globos įstaigoje sulaukusieji pilnametystės galės pasilikti su sąlyga, kad tęs mokslus. Visgi įstatymas numato, kad 21-erių turės kraustytis ir pradėti savarankišką gyvenimą.

Iš šeimų paimtus vaikus Aukštaitijos sostinėje pasiruošę priglausti irgi vos trys laikinieji globėjai. Kiekvienas jų vienu metu gali priimti ne daugiau nei tris nelaimės ištiktus vaikus. Globėjai plačiausiai glėbį atvertų mažesniems – iki 12-os metų. Tačiau ir pas globėjus, pasak L. Kazokienės, šiuo metu tėra tik viena laisva vieta.

Laukia remonto

Socialinių paslaugų centro direktorė ramina, kad situacija nėra tokia dramatiška, kaip ji atrodo pavojaus varpais skambinantiems vaiko teisių specialistams. Pasak L. Kazokienės, nuo liepos 1-osios Panevėžyje darbą pradeda jau ketvirtoji globėja, jos namuose vietos atsiras bent trims vaikams.

Savivaldybė teisinasi išpildžiusi pažadą įrengti ir ketvirtuosius bendruomeninius šeimos namus – pastogę dar šešiems globotiniams.

Visgi Klaipėdos gatvėje už 51 tūkst. Eur nupirktas keturių kambarių butas gyventojų sulauks dar negreitai. Savivaldybė kol kas dar neturi rangovo jam remontuoti. Pasak L. Kazokienės, už Europos Sąjungos paramą šis būstas bus pritaikytas ne tik sveikiems, bet ir fizinę negalią turintiems vaikams.

Kitus tris butus, kuriuose jau beveik metus veikia bendruomeniniai šeimos namai, Savivaldybė nupirko dar 2017-aisiais – tam skyrė 161 tūkst. Eur. Per 58 tūkst. Eur atseikėta įsikūrimo išlaidoms ir dirbančių su globojamais vaikais etatams.

Nors L. Kazokienė pripažįsta, kad ištikus bėdai laikinieji globėjai ir Savivaldybės bendruomeniniai šeimos namai šiuo metu galėtų pasirūpinti tik dviem vaikučiais, ji abejoja, ar išties reikalinga pirkti daugiau būstų laikinajai globai.

Išeitis – nevyriausybininkai

Nors L. Kazokienė pripažįsta, kad ištikus bėdai šiuo metu laikinieji globėjai ir Savivaldybės bendruomeniniai šeimos namai galėtų pasirūpinti tik dviem vaikučiais, direktorė abejoja, ar išties reikalinga Panevėžyje daugiau būstų laikinajai globai.

„Susitikime su apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais irgi klausiau, kaip galima planuoti, kiek bus paimta vaikų? To niekas negali numatyti. Neprognozuojama, kuri šeima užgers, kur kas atsitiks. Siūlymas Savivaldybei įsigyti daugiau būstų turėtų būti racionalus. Butai perkami už miesto biudžeto lėšas. Ar nenutiks taip, kad stovės tušti, o juos vis tiek teks išlaikyti? O juk butai dideli – globai vykdyti reikalingi keturių penkių kambarių“, – svarstė L. Kazokienė.

Anot jos, vietų stygius pas laikinuosius globėjus ar bendruomeniniuose namuose nereiškia, kad nutikus nelaimei šeimoje iš jos paimtais vaikais Savivaldybė būtų nepajėgi pasirūpinti.

„Kiek man pavyko išsiaiškinti, Krizių centras turi vietų ir galėtų priglausti panevėžiečius. Neseniai kalbėjausi su jo vadove, ten yra laisvų vietų“, – galimybę remtis į nevyriausybinės organizacijos petį mato L. Kazokienė.

Tik iš projektinės veiklos išgyvenančio Krizių centro vadovė Irma Zabulionytė pabrėžė, kad įstaiga neteikia vaiko globos paslaugos – mažuosius priglaustų tik kartu su mamomis. Visgi vaikai iš šeimų paimami, kai jiems tampa nesaugu su abiem tėvams.

Žvelgia į kaimynes

Socialinių paslaugų centro direktorės nuomone, nesant mažiesiems vietų Panevėžyje, paimtuosius iš jais nebepajėgiančių pasirūpinti tėvų laikinai priglaustų kitos savivaldybės.

„Globos įkainiai panašūs visoje Lietuvoje. Kitos savivaldybės perka tą paslaugą iš kaimyninių, kuriose yra laisvų vietų. Neseniai tokią praktiką pritaikė Kupiškio savivaldybė“, – alternatyvą mato L. Kazokienė.

Vis dėlto, jos nuomone, vaiko paėmimas iš girtaujančios šeimos ir po dienos kitos sugrąžinimas išsiblaiviusiems tėvams nėra problemos sprendimas. Užuot specialistams ieškojus, kur tokius vaikus laikinai priglausti, L. Kazokienė siūlo galvoti, ką daryti su jų tėvais.

„Didžiausia problema yra alkoholizmas. Reikia galvoti, kaip tokius žmones gydyti, kad jie liptų iš to liūno. Įsivaizduokit, kokia trauma vaikui, kai paimtam iš šeimos naktį tenka praleisti pas svetimus ir po dienos kitos grįžti į namus“, – sako L. Kazokienė.

Pinigais nevertina

Panevėžietė Vida nuo vasario turi laikinosios globėjos statusą. Per tą laiką jos namuose jau spėjo pagyventi septyni iš tėvų paimti ir jiems vėl grąžinti vaikai. Jauniausiam tebuvo dveji metukai, vyriausiam – 17-a.

Vidos šeimoje dabar jau ketvirtą mėnesį glaudžiasi 9-erių globotinė. Tai ilgiausiai pas ją gyvenantis vaikas, paimtas iš tėvų. Anot globėjos, mergaitė čia jaučiasi saugiai ir ramiai – Vidą ir jos sutuoktinį vadina seneliais, didelės draugės su jų 11-mete anūke.

„Siūlymas Savivaldybei įsigyti daugiau būstų turėtų būti racionalus. Ar nenutiks taip, kad stovės tušti, o juos vis tiek teks išlaikyti?“

L. Kazokienė

„Viskas šitame darbe malonu. Čia nėra nieko sunkaus. Kas gali būti sunkaus auginant vaikus?“ – tvirtina Vida.

Globėjo atlyginimas siekia vieną MMA, tai yra maždaug 400 eurų į rankas. Už kiekvieną šeimoje gyvenantį vaiką priskaičiuojama dar po vieną MMA, už kūdikį ir neįgalų vaiką – po 1,5 MMA.

Svetimiems, tėvų meilės ir priežiūros stokojantiems vaikams namų duris atvėrusi panevėžietė tvirtina pinigais nevertinanti savo darbo.

„Kiek duoda, tiek užtenka. Su vyru dirbame iš pašaukimo. Vaikai užaugo, anūkai savarankiški, gerai mokosi, dabar kitiems vaikučiams padedam kiek galime. Yra kas atostogauti važiuoja penkis kartus per metus, o mes su vaikais“, – sako Vida.

Ji teigia vienodai laukianti ir kūdikio, ir paauglio. Jos namai laikina stotele buvo tapę 17-mečiui. Globėja tikina su vaikinu sutarusi puikiai – šis netgi grįžęs į šeimą aplanko Vidą.

Nuo idėjos tapti globėjais iki jų statuso panevėžietei teko eiti maždaug metus. Tiek užtruko įvairūs tikrinimai, vertinimai, globėjų kursai. Visgi, anot dvi savo atžalas į gyvenimą jau išleidusios globėjos, šiame darbe svarbiausia mylėti vaikus.

„Jei nemylėsi, to darbo dirbti bus neįmanoma. Turbūt dėl to ir tiek mažai globėjų“, – svarsto Vida.

Komentarai

  • Dzordžo Soroso pakalikai, vaikų grobikai

    • Eik durniau miegot

  • Teisingai sako – tėvus reikia gydyti, o ne vaikus bausti iš namų paimant

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų