-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ministerijos noras – kiekvienoje savivaldybėje matyti bendruomenės sveikatos centrus. Ar tai reiškia masinį sveikatos įstaigų jungimą ir ką iš tokios reformos išloštų pacientas, savivaldybės pačios dar ieško atsakymų, bijodamos, kad nespėjusios į traukinį praras galimybę pasisemti iš ES aruodų.
Beveik 800 mln. eurų – tiek Europos Sąjunga atriektų Lietuvai įvykdyti sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarką.
Rengėjai numatę savivaldybėse bendruomenės sveikatos centrus, kurie po vienu stogu galėtų jungti pirminę, antrinę bei visuomenės sveikatos priežiūrą. Galiausiai savivaldybėse esančios gydymo įstaigos gali nedaryti nieko – nedalyvauti reformoje ir išlaikyti status quo. Tačiau tuomet jos liktų be reformai numatomų skirti europinių lėšų pyrago dalies.
„Bendruomenės sveikatos centrai privalės būti kiekvienoje savivaldybėje, nesvarbu, ar ji teiks ministerijai paraišką dėl pertvarkos, ar neteiks. Manyčiau, neturime kitos išeities, kaip tik dalyvauti reformoje, nes tas sveikatos centras vis tiek turės veikti mieste“, – sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Direktoriaus nuomone, tai unikali galimybė Savivaldybei gauti lėšų sveikatos priežiūros kokybei pagerinti. Viziją, kaip mieste įsivaizduojama sveikatos įstaigų pertvarka ir kokių lėšų reikia reformai įgyvendinti, Savivaldybė ministerijai turi pateikti per labai trumpą laiką – iki gruodžio 10 dienos.
„Jei Lietuva pradėjo eiti europiniu keliu, kur pirminė priežiūra yra decentralizuota ir, ekspertų nuomone, efektyvesnė, kodėl reikia grįžti atgal?“
D. Dalibogienė
„Kol kas turime tik bendras gaires, ką daryti, bet kaip daryti, turime sugalvoti patys. Greiti sprendimai nėra gerai, bet dalyvauti ten, kur yra galimybė gauti finansavimą sveikatos apsaugai, reikia. Aš labiau linkęs rizikuoti, nei ilgai svarstyti“, – sako T. Jukna.
Panevėžyje numatomas bendruomenės sveikatos centras atliktų savotiško organizatoriaus funkcijas.
„Bendruomenės sveikatos centras yra koordinacinis centras, sujungiantis tiek savivaldybės, tiek privačias įstaigas, prižiūrintis paciento gydymo kelią, taip išvengiant situacijų, kai pacientai negauna tinkamos paslaugos arba ją gauna per vėlai“, – sako T. Jukna.
Savivaldybės vizija, kad toks centras koordinuotų visų miesto Savivaldybei pavaldžių įstaigų – Odontologijos klinikos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro, miesto poliklinikos, Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, Visuomenės sveikatos biuro – veiklą. Mieste veikiančios privačios šeimos klinikos, manoma, su centru irgi turėtų pasirašyti bendradarbiavimo sutartis.
„Net jei privačios šeimos klinikos nepasirašys bendradarbiavimo sutarties, pacientas turės laisvę rinktis – arba eina į savo kliniką, arba, jei ten jam nesuteikia pagalbos, kreipiasi į tą centrą. Pacientui tikrai nebus blogiau, jis turės alternatyvą skambinti ne tik savo šeimos gydytojui. Jei mato, kad jo nėra, jam liepia laukti du mėnesius, nes gydytojas atostogauja, turės teisę skambinti į sveikatos centrą ir, jei bus, kas gali jį priimti, tą paslaugą iš karto gaus. Pacientui sudaromos geros sąlygos“, – aiškino T. Jukna.
Pacientų savotiškais vedliais centre dirbtų vadinamieji atvejo vadybininkai. Šiems net nebūtinas medicininis išsilavinimas. Nors ministerija numačiusi tokią pareigybę, kol kas neaišku, kas finansiškai ją turės išlaikyti.
„Atvejo vadybininkas būtų paciento sekėjas. Šeimos gydytojas neturi tiek laiko, kad paskambintų ligoniui paklausti, kaip jis jaučiasi. Atvejo vadybininkai tam ir reikalingi. Visi suprantam, kad reikia, jog pacientas būtų kuo labiau stebimas, bet tam atvejo vadybininkui reikės mokėti atlyginimą. Gerai, jei Ligonių kasa pertvarkys savo kainyną ir į jį įtrauks tokio specialisto paslaugą“, – viliasi T. Jukna.
T. Jukna mano, jog Savivaldybė neturi kitos išeities kaip tik kurti ministerijos vizijose sudėliotą bendruomenės sveikatos centrą. „Sekundės“ nuotr.
Bendruomenės sveikatos centro viziją dėliojanti Savivaldybė tvirtina, jog tai tikrai nereiškia, jog mieste atsiras dar viena įstaiga. Pasak direktoriaus, šio centro funkcijas vykdytų miesto poliklinika. Anot jo, niekas nesikėsina naikinti ir Savivaldybei pavaldžių sveikatos įstaigų. T. Jukna teigia dar negalintis atsakyti, ar jos visos liks savarankiškomis įstaigomis, bet neplanuojama jų suvaryti „į vieną gardą“ – numatoma palikti dabartinėse patalpose.
Tačiau pokyčių jose veikiausiai nebus išvengta. Tiesa, didžiausių permainų sulauktų ne medicinos, o administracijos personalas. T. Jukna pabrėžia, kad jokiu būdu nebus mažinamas gydytojų skaičius. Anaiptol, ieškoma būdų, kaip į Panevėžį prisikviesti daugiau medikų.
„Tai ir yra galvos skausmas, kaip sumažinti tų įstaigų administravimo kaštus ir sutaupyti lėšų, kad gydytojams galėtume mokėti didesnius atlyginimus. Mums nebūtina vilioti gydytojų iš kitų miesto įstaigų. Jei sudarysime patrauklias darbo sąlygas, gal aukštos kvalifikacijos specialistus iš kitų miestų sudominsime atvykti dirbti ir į Panevėžio polikliniką“, – svarsto T. Jukna.
Bendruomenės sveikatos centro kūrimas, pasak direktoriaus, Panevėžiui atvertų kelią Savivaldybės sveikatos įstaigas už ES lėšas aprūpinti nauja medicinos įranga bei įgyvendinti jau keletą metų brandinamą planą miesto poliklinikai teikti nebe tik pirminio, bet ir antrinio lygio specialistų paslaugas, kokios dabar panevėžiečiams prieinamos Konsultacijų poliklinikoje.
„Jei miesto poliklinika toliau liktų tik su pirminio lygio paslaugomis, kokią pertvarką bedarytume, turėtume tą pačią situaciją. O ji dabar tragiška – kaip gyventojai nepyks, kai pas gydytoją Konsultacijų poliklinikoje reikia laukti du mėnesius“, – atkreipia dėmesį T. Jukna.
Panevėžys Sveikatos apsaugos ministerijai planuoja teikti paraišką gauti 8 mln. eurų, už kuriuos būtų perkama ir moderni medicinos įranga, ir medikams organizuojami mokymai, perkvalifikavimo kursai.
„Tai unikali galimybė pasinaudojant ES lėšomis pasiekti, kad miesto poliklinika turėtų ir antrinį lygį, apie ką kalbama jau dvejus metus, ir žymiai didesnį medikų personalą. Panevėžyje padaugėtų antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, vadinasi, sutrumpėtų eilės pas gydytojus“, – reformos privalumą mato administracijos direktorius.
Savivaldybės vizija, kad su jos bendruomenės sveikatos centru bendradarbiavimo sutartis pasirašys ir privačios šeimos klinikos, pastarosioms nepasirodė patraukli. Jos jau pateikė siūlymą kurti savo, privačių sveikatos įstaigų, tokį centrą.
„Privačių šeimos gydytojų sąraše yra 70 proc. Panevėžio gyventojų. Negalime leisti sugrįžti į tarybinius laikus, kad poliklinika, atsakinga už 30 proc. gyventojų, diktuotų sąlygas visam miestui. Taip nebus“, – teigė Kniaudiškių šeimos klinikos direktorė Dalia Dalibogienė.
Ministerijos suplanuota šimtamilijoninė reforma patiems medikams atrodo labai abejotina. Pasak D. Dalibogienės, iš to, kaip iki šiol pristatomas pertvarkos planas, visiškai nematyti, kaip sveikatos priežiūra galėtų tapti efektyvesnė ir labiau prieinama pacientui.
„Šiandien idėja nepagrįsta niekuo. Nėra jokių skaičiavimų, nėra atlikta jokių studijų, o kai ko nors konkrečiai klausiame ar ministerijos, ar Savivaldybės, jokio atsakymo negauname“, – pabrėžė klinikos vadovė.
Panevėžys tikisi išlošti iš brangios sveikatos reformos – gauti europinį finansavimą miesto poliklinikoje teikti ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, kokios dabar prieinamos Konsultacijų poliklinikoje. P. Židonio nuotr.
Medikus stebina, kad pertvarka daroma remiantis postsovietinės Slovėnijos pavyzdžiu, kur iki šiol medicina pirminės sveikatos priežiūros grandyje tebėra centralizuota, šeimos medicina neišvystyta, o Liublianoje tokiame centre, kokie numatyti Lietuvoje, 420 tūkst. pacientų tenka 1600 darbuotojų.
„Ir nepaisant to, Slovėnijoje medicina vis tiek yra brangi. Lietuva sveikatos priežiūrai skiria 6,4 proc. nuo savo BVP, Slovėnija – 8,2 proc. Ką reiškia tie 2 proc.? Lietuva už juos armiją išlaiko. Jei Lietuva pradėjo eiti europiniu keliu, kur pirminė priežiūra yra decentralizuota ir, ekspertų nuomone, efektyvesnė, kodėl reikia grįžti atgal?“ – stebisi D. Dalibogienė.
Jos nuomone, pirminė sveikatos priežiūros grandis – šeimos gydytojai ir turi būti arti paciento, medicinos įstaigos tarpusavyje konkuruoti, kad paslaugos būtų kokybiškesnės, o pacientas turėtų galimybę pasirinkti. Centralizuotas modelis, kokį bandoma sukurti sujungiant medicinos įstaigas, D. Dalibogienės nuomone, tinkamas tik tuose medicinos centruose, kur koncentruojamos aukštų technologijų paslaugos.
„Iš to, kas yra pateikta, nematau jokio paslaugų efektyvinimo, tik norą įsisavinti Europos struktūrinius pinigus“, – pabrėžė gydytoja.
T. Jukna teigia palankiai vertinantis privačių klinikų parodytą iniciatyvą. Anot jo, Panevėžyje atsiradę du bendruomenės sveikatos centrai galėtų bendradarbiauti.
„Tas variantas tikrai geras, jei klinikos sugebės per trumpą laiką įsteigti bendruomenės sveikatos centrą ir pasidalinti finansine jo išlaikymo našta. Toks kelias dar geresnis, nei vienam centrui sudarinėti sutartis su atskiromis privačiomis klinikomis. Manyčiau, toks centras gali būti ir rajone ir visi gali bendradarbiauti“, – sako Savivaldybės administracijos vadovas.
Pertvarkos taškus dėlioja ir Panevėžio rajono savivaldybė. Vicemero Antano Pociaus teigimu, rajone irgi turės atsirasti bendruomenės sveikatos centras, bet kokiu keliu link jo bus einama, Savivaldybė atsakymo neturi.
„Dar atviras klausimas, ar jungsime rajono polikliniką su Visuomenės sveikatos biuru. Gali būti abi sujungtos į vieną įstaigą su vienu direktoriumi arba gali abi veikti kaip atskiros įstaigos bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Mūsų reforma tuo ir apsiribotų“, – sako A. Pocius.
Anot jo, kuris variantas bebūtų pasirinktas, svarstoma ir apie papildomas sveikatos paslaugas, pavyzdžiui, geriatrijos, rajone.
„Tam irgi prašytume lėšų, bet apie sumą dar neturime žalio supratimo“, – prisipažino vicemeras.
