Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, tokius pokyčius numatantys Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai dar ketvirtadienį bus pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms.
M. Navickienės teigimu, šiuo metu šalyje veikia Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras (ĮKNR), tačiau įstaigos, įdarbinančios asmenis, ne visada patikrina darbuotojus ir įsitikina, ar asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Todėl siūloma įteisinti naują tvarką ir elektroninį dokumentą, kuriuo patikrinti įdarbinamą asmenį galėtų ne tik verslai, bet ir vaikų tėvai.
„Bus užtikrintas, sugeneruotas ir pateiktas darbdaviams naudotis prevencijos QR kodas. Toks kodas patvirtintų, kad asmuo nėra pripažintas kaltu už seksualinio pobūdžio ar kitus sunkius nusikaltimus. Tą būtų labai paprasta patikrinti – valstybėje mes jau turime patirtį, kaip gerai suveikia tokios sistemos“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Kokios siūlomos priemonės apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto?“ kalbėjo M. Navickienė.
„Prievolę reikalauti QR kodo, turėtų ir darbdaviai, kurie samdo darbuotojus darbui su vaikais. Taip pat ir vaikų tėvai galėtų tokio QR kodo prašyti, kai jie samdo individualiai dirbančius asmenis darbui su savo vaikais“, – aiškino ji.
Šiuo metu, pasak politikės, vyksta techniniai tokios sistemos derinimo darbai – už sistemos techninį sukūrimą atsakingas Informacijos ir ryšių departamentas.
„Šiuo metu yra derinama paties QR techninis atsiradimas. Tačiau Informacijos ir ryšių departamentas bus ta pagrindinė institucija, kuri suteiks prieigą ir galimybę susigeneruoti šį kodą. Informacija bus vienintelė – grubiai pasakysiu: žalia spalva užsidegs, (…) jeigu asmuo nėra teistas, raudona, jeigu yra teistas“, – pasakojo SADM vadovė.
Po spaudos konferencijos pasiteiravus, kada tokie QR kodai galėtų pradėti veikti praktikoje, ministrė nurodė, kad Seimui priėmus pataisas dar rudens parlamento sesijoje, pokyčiai galėtų įsigalioti kitąmet.
„Jeigu sugebėtume iki metų pabaigos tą politinį ratą apsukti ir priimti įstatymus, turbūt metų pabaigoje galėtume duoti užduotį generuoti QR kodą ir jis galėtų pradėti veikti nuo kitų metų. Nežinau, ar pačioje (metų – ELTA) pradžioje, ar metų eigoje“, – svarstė M. Navickienė.
Įstatymo pataisomis siūloma numatyti periodinį, reguliarų prevencijos kodo tikrinimą. Planuojama, kad tai turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kartą per metus. Be to, siekiant išvengti situacijų, kai kyla įtarimas, jog asmeniui gali būti taikomas draudimas dirbti su vaikais – tokį prevencijos kodo patikrinimą atlikti bet kada.
Ministrės teigimu, planuojamas ir darbdavių kontrolės mechanizmas bei stebėsena, kaip šios nuostatos veikia praktikoje. Pasak jos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Valstybinė darbo inspekcija bus pagrindinės tai užtikrinančios įstaigos.
„Įstatymu mes įtvirtiname, kad dvi pagrindinės įstaigos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Valstybinė darbo inspekcija – bus turinčios teisę patikrinti ir įvertinti kaip laikomasi įstatyme numatyto apribojimo“,
Tuo metu specifinėse srityse už kontrolę bus atsakingos kitos institucijos. Pavyzdžiui, socialinių paslaugų įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, švietimo ir sporto įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Nacionalinė švietimo agentūra, sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
„Tikiuosi, kad paskirsčius atsakomybę tarp keleto įstaigų, tai padėtų sukurti tokį savininkiškumo jausmą – kad kiekviena sritis, kurioje yra dirbančių su vaikais darbuotojų, žinotų, suprastų ir jaustų atsakomybę, kad turi saugoti vaikus, turi užtikrinti, kad į tas darbo vietas ateina tie žmonės, kurie nėra teisti už šiuos nusikaltimus“, – teigė M. Navickienė.
Už nustatytų pareigų nevykdymą siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę. Siūloma už asmens prevencijos QR kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus baudą didinti iki 300-500 Eur, o už pakartotinį pažeidimą iki 500-1 tūkst. Eur.
Dar didesnė bauda numatoma tokiais atvejais, kai nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo: bauda siektų nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. Eur, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinai bauda siektų – nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. Eur.
SRDK pirmininkas: tikrinimai turėtų vykti ir bažnyčiose
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Justas Džiugelis svarstė, kad QR kodų sistema turėtų atsirasti ir bažnyčiose.
„Tai turėtų būti taikoma ne vien mokyklose, darbovietėse, bet lygiai taip pat ir bažnyčiose. Dažnu atveju panašaus pobūdžio nusikaltimai, deja, vyksta bažnyčiose arba tokiose įstaigose“, – kalbėjo J. Džiugelis.
Visgi, ministrė M. Navickienė nurodė, kad bažnyčių įpareigoti laikytis tokios prievolės galimybių nėra. Todėl, pasak jos, viskas priklausys nuo tėvų – ar jie norės patikrinti su jų vaikais dirbančius, savanoriaujančius ar kitaip veikiančius asmenis.
„Mes reikalavimo tokio negalėsime (nustatyti – ELTA), jie neprivalės to daryti. Tai bus daugiau tėvų klausimas“, – po spaudos konferencijos žurnalistams detalizavo M. Navickienė.
„Kiekvienas tėvas, kiekviena šeima įvertins, kur jų vaikas galėtų jausti grėsmę“, – apibendrino ji.
Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerijos atstovė, Agnės Bilotaitės patarėja Agneta Ladek pristatė, kokių pokyčiu ketinama imtis, siekiant griežtinti bausmes už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus.
Pasak jos, norima griežtinti atsakomybę už pakartotinius nusikaltimus bei užkirsti galimybę už tokias veikas teistiems asmenims dirbti su nepilnamečiais.
Šiuo metu baudžiamajame kodekse nėra numatyta atsakomybė už ilgalaikį jaunesnio nei 16 m. amžiaus vaiko tvirkinimą, todėl siūloma įvesti tokį reguliavimą.
Teisės aktų pataisomis siūloma įteisinti prievolę seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims per nustatytą laiką pranešti ir apie darbo vietos pakeitimą atitinkamoms institucijoms, kartu nustatant administracinę atsakomybę darbdaviams, kurie netikrina informacijos apie asmens teistumą ĮKNR ir sudaro vadinamą „lengvą prieigą“ prie pažeidžiamos asmenų grupės.