Seimo scenoje – aktorių ir žiūrovų šou

Seimo scenoje – aktorių ir žiūrovų šou

Pirmuosius darbo metus užbaigęs Seimas negali pasigirti solidarumu su visuomene.

Seimūnus politologai skirsto į aktyvistus, siekiančius būti matomus, darbininkus, pareigingai atliekančius teisės aktų kūrėjų funkcijas, ir žiūrovus, kurie ir patys negali patikėti, kad pateko į parlamentą. Kokią vietą politinėje arenoje užima penki panevėžiečiams atstovaujantys Seimo nariai?

JŪSŲ NUOMONĖ

Galerija

Už metus nepagyrė

Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nėra patenkinti parlamentarų darbo rezultatais. Pirmuosius Seimo veiklos metus gerai įvertino tik 13 proc. apklaustųjų ir net 43 proc. pareiškė, kad tautos išrinktieji nepateisino lūkesčių – dirbo blogai.

Panevėžiečių prieš metus į Seimą pasiųstieji politikai per metus spėjo pasistengti, kad jų vardai bent jau nepranyktų iš žiniasklaidos puslapių: valstietės Gretos Kildišienės startas vos nepaskandino valdančiųjų laivo, iš šio suskubęs pasprukti Bronius Matelis tebesinaudoja žurnalisto amplua moralizuodamas Seimo skandalistus, užuot daugiau triūsęs teisės aktų leidyboje. Daugiausia patirties Seime turinti konservatorė Rasa Juknevičienė nacionalinėje politinėje arenoje tylesnė nei ankstesnėse kadencijose. Povilas Urbšys, atvirkščiai, per pastaruosius metus tapo vienu iš ryškiausiai ir Seimo salėje, ir televizijos ekranuose besireiškiančių parlamentarų, kol savo, moralės sergėtojo, vardą vainikavo skandalingu pareiškimu apie nėščios moters vietą politikoje.

Panevėžio rajone į Seimą išrinkta kaunietė Guoda Burokienė, atrodytų, pirmaisiais metais metė visas pajėgas, kad susipažintų su rinkėjais: pagal išleistų pinigų ekskursijoms į Seimą sumą ji nepralenkiama lyderė tarp kolegų panevėžiečių.

Kito nacionalinės politikos naujoko iš Panevėžio, valstiečiams atstovaujančio Petro Nevulio pavardę sunkiai prisimena net akylai parlamentarų darbą stebintys ir vertinantys politologai.

Seimo naujokai valstiečiai Petras Nevulis ir Guoda Burokienė. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Seimo naujokai valstiečiai Petras Nevulis ir Guoda Burokienė. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Sužaidė futbolą

P. Nevulio darbų sąrašas trumpesnis ir ne toks įspūdingas kaip kad jo pateiktos finansinės ataskaitos. Per darbo parlamente metus šio valstiečio pavardė įrašyta prie devynių teisės aktų projektų.

P. Nevulis nėra ir iš pačių aktyviausių balsuotojų Seimo posėdžiuose. Iš vykusių 476 balsavimų jis nuomonę išreiškė 430 kartų, o tai yra 90,34 proc. Visgi politikas nesutinka esantis pasyvus Seimo narys.

„Frakcijoje, komitete pašneku, kiek reikia. Esu ramus žmogus. Aš ir Savivaldybės taryboje niekada nerėkaudavau. Vaikštau po ministerijas, metai praėjo, visus takelius jau sužinojau, kur eiti, ką sakyti ir dėl ko“, – pirmuosius metus Seime įvertino Aplinkos apsaugos komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos narys P. Nevulis.

Per metus vieną kartą politikas turėjo progos išvažiuoti į užsienį. Seimo nario kelionės tikslas reikšmingas – ginti Lietuvos garbę tarptautiniame  parlamentų narių futbolo turnyre Suomijoje. P. Nevulis tvirtina gėdos nepadaręs – iš penkių komandų lietuviai užėmė trečią vietą. Į vienintelę per metus jam tekusią komandiruotę panevėžietis vyko iš savo kišenės.

SEIMO NARIO 2017 METŲ SAUSIO–RUGSĖJO MĖNESIŲ IŠLAIDOS, SUSIJUSIOS SU PARLAMENTINE VEIKLA, EURAIS.

Nematomi darbai

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete dirbančios valstietės G. Burokienės darbų sąrašas kone triskart ilgesnis nei kolegos P. Nevulio. Ši Seimo narė pateikusi 25 teisės aktų projektus. Ji beveik pavyzdinga ir Seimo posėdžių lankytoja. G. Burokienės balsavimo aktyvumas siekia 93,91 proc.

Visgi seimūnė pripažįsta: kol žmonės nepajus bendro pagerėjimo, skaičiai parlamentarų ataskaitose jiems nieko nesakys.

„Kad pajustų visuomenė pagerėjimą, reikia daug nematomų darbų padaryti“, – sako G. Burokienė.

Seimo vadovybė parlamentarei leido keliskart išvažiuoti už Lietuvos ribų. Belgijoje G. Burokienė dalyvavo Europos regionų ir miestų savaitės seminaruose, dar Jungtinėje Karalystėje lietuvių bendruomenę sveikino 70-mečio proga ir dar kartą Jungtinėje Karalystėje dalyvavo komandiruočių ataskaitoje neįvardytame renginyje.

SEIMO NARĖS 2017 METŲ SAUSIO–RUGSĖJO MĖNESIŲ IŠLAIDOS, SUSIJUSIOS SU PARLAMENTINE VEIKLA, EURAIS.

Pasitraukė, kur ramiau

Tarp panevėžiečių Seimo narių kukliausias – buvusio žurnalisto B. Matelio nuveiktų darbų sąrašas. Į Seimo traukinį įšokęs kartu su bangą pagavusiais „valstiečiais“, gavęs mandatą B. Matelis netruko papustyti padus iš valdančiosios frakcijos ir pasitraukti į kur kas mažiau įsipareigojimų rinkėjams turinčią opoziciją. Iš veiklos ataskaitos matyti, kad Seimo nariui čia iš tiesų ramiau gyventi nei už įstatymų leidybą atsakomybę privalančioje prisiimti daugumoje.

„Mano pasitraukimas iš frakcijos neturėjo jokių asmeninių išskaičiavimų. Yra tendencija, kad esantieji opozicijoje bet kokia kaina nori prasiveržti į valdančiuosius, nori postų. Aš padariau atvirkščiai – apsunkinau savo darbą. Manau, kad buvau ir opozicijoje pastebėtas, jei mane išrinko frakcijos seniūnu“, – aiškina B. Matelis.

Kad opozicijoje dirbti sunkiau, skamba keistai žvilgtelėjus į Seimo nario veiklos ataskaitą.

Ekonomikos komiteto narys,  neseniai užėmęs dėl nemalonumų su alkoholiu Lino Balsio užleistą Mišrios Seimo narių grupės seniūno kėdę, B. Matelis tėra prisidėjęs prie aštuonių teisės aktų projektų.

Seimo narys Bronius Matelis. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Seimo narys Bronius Matelis. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

B. Matelis nesutinka, kad toks jo indėlis į teisėkūrą – stebėtinai mažokas.

„Dirbu ir teisėkūros srity, nors gal rinkėjams tai ir neįdomu“, – tvirtina parlamentaras.

Seimūnas didžiuojasi prisidėjęs prie Pranešėjų apsaugos įstatymo rengimo.

„Pusę metų dirbau darbo grupėje, penktadieniais negrįždavau namo. Dabar jis svarstomas komitetuose“, – pasakojo jis.

Pagal B. Matelį, kartais ir neveikti yra darbas. Jis pripažįsta nepateikęs nė vieno pasiūlymo dėl svarstomo kitų metų biudžeto – nenorintis politikuoti.

„Viktoras Pranckietis kreipėsi į Seimo narius prašydamas baigti pageidavimų koncertą, kai vienas mokyklai prašo stogą uždengti, kitas tvoros. Jei norėčiau populizmo, galėčiau siūlyti Panevėžiui skirti pinigų. Nepaisydamas, kad esu opozicijoje, nepradėsiu kaišioti pagalių kur nereikia valdantiesiems ir Vyriausybei“, – aiškino.

SEIMO NARIO 2017 METŲ SAUSIO–RUGSĖJO MĖNESIŲ IŠLAIDOS, SUSIJUSIOS SU PARLAMENTINE VEIKLA, EURAIS.

Dirba viešieji ryšiai

Tiesioginiame Seimo nario darbe – įstatymų leidybos srityje nepasižymėjusiam panevėžiečiui ranką būtų galima spausti už tobulus viešuosius ryšius. Nežinia, kiek rinkėjų prisimintų, ką šis Seimo narys yra komentavęs dėl vieno ar kito teisės akto projekto, tačiau tikrai daugelis įsidėmėjo B.Matelio pasisakymus apie kolegų moralę. Jis buvo vienas aktyviausių Gretos Kildišienės skandalo komentatorių, nepražiūrėjo parlamentaras ir frakcijos kolegos Kęstučio Pūko priekabiavimo istorijos, būtent B. Matelis susirūpino ir L. Balsio bėdomis dėl alkoholio.

B. Matelis ir pats prisipažįsta esąs labiau žurnalistas nei Seimo narys.

Nepaisant to, parlamentinės lėšos tirpsta ir B. Matelio rankose. Per devynis šių metų mėnesius jis išleidęs 5 469 eurus. Panevėžietis nepagailėjo lėšų ir savireklamai. Viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms B. Matelis sausio-rugsėjo mėnesiais paklojo 928 eurus. Didžioji dalis šių pinigų sugrįžo į paties kišenę – už parlamentines lėšas apmokėjo skelbimus ir straipsnius laikraštyje, kurį leidžia jo šeimos įmonė.

Parlamentaras aiškina neturintis kitos išeities, mat jo laikraštyje įkainiai politikams nustatyti perpus mažesni nei kitose miesto žiniasklaidos priemonėse.

Seimo narė Rasa Juknevičienė. DELFI nuotr.

Seimo narė Rasa Juknevičienė. DELFI nuotr.

Keičiasi prioritetai

Į Seimą nuo 1990-ųjų renkama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų viena iš vėliavnešių Rasa Juknevičienė kolegas iš Panevėžio lenkia pagal kelionių skaičių. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja per metus vyko į 14 komandiruočių. R. Juknevičienės keliai driekėsi į Rumuniją, JAV, Gruziją, Norvegiją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Ukrainą, Švediją, Belgiją, Turkiją, taip pat artimiausias kaimynes Latviją ir Estiją.

R. Juknevičienė tarp kelionių suspėjo padirbėti prie devynių teisės aktų projektų.

Po pasaulį skraidanti politikė, kaip matyti pagal balsavimo statistiką, yra retoka viešnia Seimo salėje. Iš 467 vykusių balsavimų ji dalyvavo tik 148, o tai yra 31,09 proc.

Ilgametė parlamentarė sako, jog šiame Seime jaučiasi „lyg iš kokios aštuntos mokyklinės klasės vėl būčiau atsidūrusi pirmoje“.

SEIMO NARĖS 2017 METŲ SAUSIO–RUGSĖJO MĖNESIŲ IŠLAIDOS, SUSIJUSIOS SU PARLAMENTINE VEIKLA, EURAIS.

SEIMO NARĖS 2017 METŲ SAUSIO–RUGSĖJO MĖNESIŲ IŠLAIDOS, SUSIJUSIOS SU PARLAMENTINE VEIKLA, EURAIS.

„Valstiečiai atėjo nepasiruošę, dabar bando mokytis, suprasti, kur jie pakliuvo, aiškinasi, ką tas Seimas daro, ką gali daryti. Dalis savo darbą supranta tik kaip padainavimą, pašokimą kartu su rinkėjais, padalinant jų partijos merų nupirktus šakočius, kiti sunkiai orientuojasi jiems visiškai naujose srityse. Tai ypač matosi dirbant komitetuose“, – valdantiesiems kritiką žeria R. Juknevičienė.

Nacionalinės politikos arenoje net opozicijos vardu nebe taip dažnai pasisakanti, kaip dar prieš kelerius metus, parlamentarė nė neslepia savo žvilgsnį labiau kreipianti nebe į valstybės, o Panevėžio reikalus.

„Per pastaruosius metus iš arčiau susipažinau, kaip dirba Panevėžio politikai. Mane pribloškė valdančiųjų požiūris į kritiką, į opoziciją – net užduodamus klausimus supranta kaip asmeninį įžeidimą ir pan. Kadangi politinę miesto atmosferą diktuoja dabartinio Seimo daugumos vienas iš lyderių, todėl ir sieju pirmąsias Seimo darbo metines su nuotaikomis mano gimtajame mieste“, – pareiškė R. Juknevičienė.

Seimo narys Povilas Urbšys. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Seimo narys Povilas Urbšys. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Nesuvaldė emocijų

Šioji Seimo kadencija panevėžiečiui Povilui Urbšiui kol kas – aukso amžius. „Valstiečių“ bangos į politikos aukštumas užneštas P. Urbšys išnaudoja visas matomumo galimybes. Jis ne tik aktyvus Seime, bet ir suspėja pasirodyti viešojoje erdvėje dalydamas komentarus ir interviu žiniasklaidai.

P. Urbšys prisidėjęs prie 30 teisės aktų projektų ir spėjo pelnyti radikalaus moralės sergėtojo etiketę. Daliai rinkėjų neseniai atėmė amą parodęs ir nėščios moters vietą Seime.

„Reikia pripažinti, kad politikoje labai svarbu suvaldyti emocijas. Kai pasisakai jautriom temom, turi prisiminti, kad esi politikas, ir eliminuoti savo emocijas“, – teigia supratęs P. Urbšys.

Valdančiųjų atstovas Seimo pirmųjų metų darbą optimistiškai vertina septynetu, bet pripažįsta rinkėjų nusivylimą.

„Svarstant Darbo kodeksą nereikėjo eiti Trišalės tarybos keliu. Mes iš karto turėjome svarstyti prezidentės siūlymus, kurie iš tiesų atitiko dirbančiųjų lūkesčius. Nereikėjo mėtytis ir dėl PVM lengvatos šildymui. Atėjome akcentuodami tradicinių vertybių puoselėjimą ir socialinį jautrumą, bet tarsi atsitraukėme nuo rinkimų nuostatų, todėl dalis rinkėjų mumis ir nusivylė“, – mano P. Urbšys.

SEIMO NARIO 2017 METŲ SAUSIO–RUGSĖJO MĖNESIŲ IŠLAIDOS, SUSIJUSIOS SU PARLAMENTINE VEIKLA, EURAIS.

SEIMO NARIO 2017 METŲ SAUSIO–RUGSĖJO MĖNESIŲ IŠLAIDOS, SUSIJUSIOS SU PARLAMENTINE VEIKLA, EURAIS.

Seime – trys grupės

Vertindamas Seimo narių darbą politologas Algis Krupavičius pirmiausia akcentuoja parlamentarų aktyvumą teisėkūroje – Seimo posėdžių lankomumą, dalyvavimą balsavimuose,  teisės aktų pataisų teikimą,  naujus įstatymus inicijavimą.

Seimūnus politologai skirsto į aktyvistus, siekiančius būti matomus visur ir visada, darbininkus, pareigingai atliekančius teisės aktų kūrėjų funkcijas, ir žiūrovus, kurie, užėmę tylenių pozicijas, turbūt ir patys negali patikėti, kad pateko į parlamentą.

Pasak A. Krupavičiaus, iš panevėžiečių parlamentarų pirmosiose pozicijose neabejotinai įsitvirtinęs P. Urbšys. Vis dėlto, anot politologo, natūralu, kad valdančiųjų atstovai teikia daugiau pasiūlymų ir teisės aktų projektų nei opozicija.

Nesusigaudo kur esąs

Anot A. Krupavičiaus, negalima paneigti ir B. Matelio aktyvumo. Visgi šis Seimo narys, kaip pastebi politologas, orientuojasi ne į tiesioginį parlamentaro darbą – teisėkūrą ir įstatymų priėmimą.

„B. Matelis ištisai komentuoja vieną, kitą skandalą. Jo amplua, kurį dažniau matome, nėra būdingas Seimo nariui ir tai tikrai nėra pagrindinės Seimo nario funkcijos. Bet reikia sutikti, kad norint būti matomam, tas kelias paprastesnis“, – įvertino politologas.

Kita vertus, anot jo, B. Matelis, kaip buvęs žurnalistas, gerai išmano žiniasklaidos standartus ir taisykles, o ryšius bei patirtį išnaudoja įsitvirtinti matomoje politinėje arenoje.

„Jam paprasčiau kalbėtis su savo cecho atstovais“, – sako A. Krupavičius.

Politologas Algis Krupavičius. VDU nuotr.

Politologas Algis Krupavičius. VDU nuotr.

Kita ryški asmenybė politikos lauke R. Juknevičienė, pasak politologo, logiška, kad turėdama daug politinės patirties yra aktyvi tarptautinėje Seimo veikloje. Tačiau nacionalinės politikos arenoje, pasak A. Krupavičiaus,  konservatorės žvaigždė gerokai priblėsusi.

„Netgi partijos poziciją ji išsako jau daug rečiau, nei tą darydavo anksčiau. Dabar ji atrodo gerokai pasyvesnė“, – įžvelgia A. Krupavičius.

Kita valdančiųjų atstovė G. Burokienė į politologų dėmesio lauką pakliūna gan retai ir, A. Krupavičiaus nuomone, atstovauja Seimo darbininkų grupei, o panevėžiečio P. Nevulio pavardė politologams net ir praėjus metams tebėra mįslė.

Geriau nei pirmtakams

Nors ir skęstančio amoraliuose skandaluose, A. Krupavičiaus nuomone, šios kadencijos Seimo starto būta sėkmingesnio nei pirmtakų.

Anot jo, socialdemokratų valdymo pradžios 2012-aisiais būta gerokai sunkesnės, pažymėtos konfliktais formuojant daugumą ir santykiuose su prezidente vyravusios „šaltosios taikos“.

Dar anksčiau, 2008–2009 metais Seimas savo veiklą pradėjo spręsdamas finansinės krizės iššūkius ir didžiausią atgarsį turėjo vadinamosios konservatorių naktinės mokesčių reformos bei diržų veržimo vajus.

„Palyginti su buvusių dviejų Seimų pirmaisiais darbo metais, sakyčiau, dabartinio veiklos rezultatai, nepaisant to, kad pavieniai politikai pateko į dviprasmiškas situacijas, nėra prasti. Jei man reikėtų rašyti pažymį, dabartiniam Seimui visiškai užtikrintai rašyčiau septynetą. Atskirų parlamentarų skandalai autoriteto neprideda, bet tai yra mažesnė blogybė, nei kad Seimas prikrėstų kvailysčių kaip valdžios institucija“, – įvertina A. Krupavičius.

Komentarai

  • Iš sostinės į provinciją? Nu jo….

    • Gražaus jaunimo konservatorių gretose užaugo, tai vyresnei kartai tenka ieškoti vietos kitur, visi Vilniuje tikrai nebetilps.

    • Gal aš klystu bet man tik atrodo kad dirbant seime reikia apie visą valstybę galvoti, o ne po užsienius taip dažnai važinėtis ir taip dažnai gimtame mieste valdžią kritikuoti. Ant 2 kėdžių sėdint nepatogumas vienas tada ir nebesimato su kuo geriau nesusidraugaut nes pagal aplinkinius žmones nebeaišku kiek artima ir kiek stipri draugyste su pavyzdziui Mantu

  • Nesuprantu kam seimui reikia suvenyrinio sandėlio ir kiek tame suvenyriniame sandėlyje etatų užimta?

  • Dėkoju už teisingas išvadas. Jūsų nuomonė pagrįsta, svari, analizė patikima. Dar gerai kad laikraštis pakalbino gerbiamą politologą nes labai svarbu pateikti ne tik faktus bet ir profesionalius pakomentavimus juk žmonės turui susigaudyti. Ir man atrodo kad seimas tvarkosi valstybėje. Juk urėdus primažino, geležinkelius paspaudė. Pati stipriausia naujiena kad pagaliau Nidoje motelius nelegalius griauna. Kai į valdžią ateina ne milijonieriai tai paprasto žmogaus vargus geriau mato ir nebelaidžia turtuoliams šėlioti nevaržomai. O kad sunku dirbti kai palaida bala tiek metų šalyje klestėjo tai yra tikras faktas. Skandalingos istorijos iš visų sferų ir kalėjimų ir auksinių šaukštų pradėtos viešinti, niekas burnos nebeužčiaupia, o žmonės pagaliau patikėjo kad gali pasibėdoti ir kad pranešę neliks durniaus vietoje kaip ta moteris, kuri prabylo apie vokelius Krekenavos firmoje ir už tai padėjo sveikatą, prarado darbą.

  • Palaikau Jūsų nuomonę kad negerai yra keisti poziciją ir tarsi nebežinoti kaip čia geriau ką padaryti. Jūs taip dažnai būnate Panevėžy, taip visur dalyvaujate, kad linkiu tik kuo daugiau sveikatos ir energijos. Ir kuo daugiau nuotaikos, šypsokitės gerb. Povilai. Pasitikėjo miestas Jumis ir ateityje pasitikės darbui seime.

  • Po pasaulį skraidanti politikė, kaip matyti pagal balsavimo statistiką, yra retoka viešnia Seimo salėje. Iš 467 vykusių balsavimų ji dalyvavo tik 148, o tai yra 31,09 proc.

    Pasakyti prašau ar ir darbo stažas kaupiasi?

  • Didžiausia Lietuvos problema, kad žmonės balsuoja ne už tuos, kas dirba, o ką dažniausiai telike mato. O į jį patekti daug nereikia. Kas išmano viešuosius ryšius – kelias į Seimą atviras.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų