-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Juo labiau, pažymi parlamento mažumai priklausantys politikai, kad apie tokią galimybę užsiminė ir pati premjerė Ingrida Šimonytė, komentuodama Laisvės partijos priekaištus valdančiajai koalicijai.
Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnės Agnės Širinskienės teigimu, opozicijoje būta svarstymų grįžti prie iniciatyvos skelbti nepasitikėjimą Vyriausybe. Politikės nuomone, šis klausimas vėl galėtų būti aptartas kassavaitiniame opozicijos frakcijų susitikime antradienį.
„Tokios idėjos, manau, tikrai suksis Seime. Opozicijai kartais šypseną kelia valdančiųjų tarpusavio rietenos, tačiau šį kartą vaizdas tikrai tragikomiškai atrodo“, – Eltai komentavo A. Širinskienė.
„Be to, susirūpinimą kelia ir pats rietenų mastas. Jis gali neleisti priimti kažkokių racionalių sprendimų Vyriausybei ir jos vadovei“, – tęsė ji.
Parlamentarės nuomone, ši iniciatyva sulauktų palaikymo ne tik tarp opozicinių frakcijų. Anot jos, ypač pastaruoju metu matosi ženklų bei indikacijų, kad dalis valdančiųjų galėtų išreikšti abejones dėl dabartinės Vyriausybės ateities.
„Kaip slaptame balsavime pasisakytų ponas Raskevičius? Manau, kad valdančiojoje daugumoje gali būti ir daugiau nepasitikėjimo, jau nekalbu apie opoziciją, kuri ne kartą yra kėlusi abejones dėl Vyriausybės veiklos“, – dėstė A. Širinskienė.
„Matėme kokį spaudimą premjerė sugeba Vyriausybės posėdžio metu sukelti, o slapto balsavimo atveju rankos visų yra laisvesnės“, – sakė politikė, referuodama į praėjusią savaitę vykusį Vyriausybės pasitarimą.
Savo ruožtu Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis abejoja, ar realu inicijuoti nepasitikėjimą Vyriausybe. Pasak jo, piliečiai patys galės išreikšti savo nuomonę artėjančiuose prezidento, Europos Parlamento (EP) ir Seimo rinkimuose.
„Manau, kad geriausias, protingiausias ir valstybei naudingiausias dalykas yra palaukti keletą mėnesių ir leisti rinkėjams parodyti, ar jie pasitiki šia Vyriausybe ir šiomis politinėmis partijomis, kurios atstovauja valdančiąją daugumą, ar jie nori kitos alternatyvos. Geriausia demokratijos forma ir nepasitikėjimo išreiškimas yra per rinkimus“, – komentavo „darbietis“.
Jis akcentuoja, kad valdantieji nesudarytų galimybių išreikšti nepasitikėjimą Ministrų kabinetu.
„Visi puikiai suvokia, kad „laisviečiai“ prarastų tris ministerijas, tikimybė, kad valdanti dauguma surinktų balsus dėl nepasitikėjimo Vyriausybe yra praktiškai lygi nuliui“, – teigė A. Mazuronis.
Politiko nuomone, Vyriausybei kompetencijų trūko visos kadencijos metu. Jo teigimu, ministrė pirmininkė viena bando atlikti visų ministerijų darbą.
„Akivaizdu, kad jai yra sunku ir bendražmogiškai sunkiai susitvarko. Matome įvairiausių emocijų pliūpsnių: išankstinių rinkimų idėjas, nesitvardymą, labai daug nebrandumo, daug idėjų ir kompetencijos stokos“, – kritikavo A. Mazuronis.
„Opozicijai kartais šypseną kelia valdančiųjų tarpusavio rietenos, tačiau šį kartą vaizdas tikrai tragikomiškai atrodo.“
A. Širinskienė
Abejonių dėl galimybės pareikšti nepasitikėjimą visų Ministrų kabinetu turi ir „valstietis“ Aurelijus Veryga. Pasak jo, tie patys „laisviečiai“, bijodami prarasti pozicijas ministerijose, vieningai rodytų pasitikėjimą Vyriausybe.
„Manau, kad koalicijos partneriai, net ir tie mažieji, su kuriais yra nesiskaitoma, galvoja pragmatiškai. Jie puikiai supranta, kad prarastų ir ministrų pozicijas, ir savo tam tikrą įtaką, kad ir nedidelę. Manau, kad jie mobilizuotųsi ir balsuotų už Vyriausybę“, – komentavo A. Veryga.
Tiesa, pats politikas mano, kad šioje situacijoje būtų naudinga organizuoti interpeliacijas pavieniams ministrams. „Valstiečio“ teigimu, tokiu būdu opozicija galėtų gauti atsakymus į jiems kylančius klausimus.
„Net ir žinant, kad jie nebus interpeliuoti, pats procesas turi labai aiškias kitas dedamąsias. Galima suformuluoti plačius klausimus, į kuriuos gali gauti aiškius atsakymus, be išsisukinėjimų. Ne tik rezultatas, bet ir procesas turi pridėtinę vertę“, – tikino politikas.
Komentuodama „laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimą, esą dabartinis Ministrų kabinetas nebeturi parlamento daugumos pasitikėjimo, premjerė Ingrida Šimonytė pati užsiminė apie galimybę patikrinti pasitikėjimą jos vadovaujama Vyriausybe. Pasak jos, Seimo statute yra numatyti būdai, kuriais galima patikrinti pasitikėjimą Ministrų kabinetu.
„Manau, kad per balsavimą dėl biudžeto aiškiai pamatysime, ar Vyriausybė turi palaikymą Seime. O šiaip, jei kas nors abejoja, ar Seimas palaiko, ar Vyriausybė turi daugumą – Seimo statute yra procedūra, pagal ką galima tai labai nesunkiai patikrinti“, – žurnalistams Seime sakė premjerė, komentuodama „laisviečių“ įsiūtį išprovokavusį Seimo sprendimą atmesti Vyriausybės iniciatyvą dėl įstatymo nuostatos, kuria draudžiama pasakoti vaikams apie LGBT.
Seimas antradienį po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams. Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo.
„Prieš šį įstatymo projektą balsavo 18 Tėvynės sąjungos frakcijos narių ir 5 Liberalų sąjūdžio nariai. Todėl aš šiandien valdančiajai koalicijai viešai užduodu klausimą – ar Vyriausybė, ministrė pirmininkė vis dar turi šios Seimo daugumos pasitikėjimą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus?“ – antradienį žurnalistams sakė T. V. Raskevičius.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
